Dokumentinio filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją” spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) foto

Penktadienį žiniasklaidai pristatytas ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Kaip po filmo premjeros žurnalistams sakė režisierius, 4 valandų trukmės filmas apie sudėtingą Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos procesą, galėjo trukti net pusšeštos valandos.
 
„Iš pradžių mes sukūrėme penkių su puse valandos filmą“, – žurnalistams teigė režisierius, pridurdamas, kad dar turi ketinimų grįžti prie iškirptos medžiagos.
 
Tarptautinėje bendruomenėje jau pastebėto ir pripažinimo susilaukti spėjusio S. Loznicos filmo siužetas sukasi apie Sovietų Sąjungos žlugimą, kuriame svarbiausią vaidmenį atliko lietuvių tauta. Vienam iš nepriklausomybės judėjimo pradininkų – profesoriui Vytautui Landsbergiui – filme tenka pagrindinio įvykių pasakotojo vaidmuo.
 
Kaip surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo pats V. Landsbergis, vien dėl šio fakto filmas nėra apie jį.
 
„Nei filmo pavadinimas, nei tas faktas, kad yra pasitelktas vienas liudininkas ir pasakotojas… Tai nėra filmas apie Landsbergį, kaip kai kas bando interpretuoti. Tai filmas apie Lietuvą ir apskritai apie žmones, apie tai, kokie gali būti žmonės“, – teigė profesorius, pažymėdamas, kad būtent dėl pastarojo momento filmas yra labai svarbus pasauliui.
 
„Pasaulis dabar yra tokioje beprotiškoje situacijoje. Todėl jeigu kuo daugiau šį filmą pamatys, pamatys, kad yra kitokio pasaulio galimybė. Tam gal ir pagelbės šis filmas“, – sakė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
 
Su tam tikru nostalgijos akcentu profesorius pažymėjo, kad filme parodyta tokia Lietuva, kokią dabar sunku net įsivaizduoti. 
 
„Pagrindinis klausimas, o tai kur ta Lietuva šiandien? Ar ji buvo išvis? Nes tai yra nepaprasta Lietuva, kuri buvo tais metais. Bet tai kartu reiškia, kad žmonės gali būti kitokie. Tai gal ir pasaulis gali būti kitoks? Gal dar ne viskas eina velniop?“, – svarstė profesorius.
 
Filme atskleidė tikrąjį M. Gorbačiovo veidą
 
Ukrainiečių kino režisieriaus filme nemažai dėmesio skiriama paskutiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui. V. Landsbergis sutiko, kad filmas gali padėti sugriauti paplitusius mitus, apie tariamą šios politinės asmenybės kilnumą.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Šis filmas, kaip daug kam atrodo, neatitinka mitologijos, jis griauna mitologiją. Bet jei filmas kalba apie tiesą, tai yra pozityvioji jo funkcija. Jis kalba apie tikrą istoriją, apie tikrus įvykius ir apie tikrus žmones ir apie tikrą Gorbačiovą“, – teigė V. Landsbergis.
 
„Pateko žmogus į istorijos mėsmalę ir, kaip mes matome iš įvykių, kurį laiką tas vaidmuo jam sekėsi, kam jis buvo parinktas – ištraukti iš balos bankrutuojančią Sovietų Sąjungą su Vakarų pagalba. Įtikinti Vakarų turtuolius, kad Sovietų Sąjunga gali būti kitokia ir į ją verta investuoti. Tai buvo iliuzija ir dabar matome, kad daug iliuzijų reikėjo išmesti į tą duobę“, – tęsė V. Landsbergis.
 
„Partinė kagėbinė vadovybė norėjo sužaisti žaidimą ir panaudojo simpatišką, greitos orientacijos Gorbačiovą, kaip jiems tada atrodė. Šis filmas rodo šiek tiek kitaip, rodo tiesiog iš arti, apnuogintai. Nuo kameros niekas negali pasislėpti“, – teigė V. Landsbergis.
 
Reikia bijoti ne sovietų tankų, bet Prunskienės
 
Filme apie lietuvių išsivadavimą dėmesio skiriama ne vienam tuo metu veikusiam politikui. Kaip spaudos konferencijoje teigė režisierius, žvelgiant iš ilgesnio laiko perspektyvos galima visiškai kitaip vertinti jau vykusią situaciją ir atskirus joje dalyvavusius politikus.
Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
 
Viena tokių asmenybių – pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. S. Loznica pakomentavo filmo fragmentą, kai Antanas Terleckas pažymi, kad „reikia bijoti ne sovietų tankų, bet Prunskienės“.
 
„Tuo metu, kai Terleckas tuos žodžius pasakė, į jį žiūrėta kaip į keistuolį, marginalą, o iš tiesų tai žmogus, kuris turi gebėjimą pasakyti tiesą. Ir dabar tie dalykai matosi“, – komentavo S. Loznica. 
 
Kita vertus, režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kaip ekranizuotame Lietuvos išsilaisvinimo procese, bent jau jo pradžioje, koegzistavo ryškiai skirtingos nuomonės.
 
„Pirmajame Sąjūdžio suvažiavime kai kalba Landsbergis (Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), po to kalba Brazauskas, Terleckas… tai yra visiškai skirtingi pasisakymai, bet visiems vienodai ploja. Aš tai (filme – ELTA) išryškinu, ir tai yra konfliktas, bet tuo metu to konflikto ten esantys tarsi ir nematė“, – teigė S. Loznica.
 
Jo pastebėjimą pratęsė V. Landsbergis. Pasak profesoriaus, prisiminus tuometinius įvykius, tenka konstatuoti, kad nebuvo paprasta išlaikyti bendrą išsilaisvinimo kryptį.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Vienu metu vyksta visiškai vienas kitam prieštaraujančių požiūrių koegzistencija, bet jie telpa į bendrą paveikslą, ir tas paveikslas labai turtingas, viską apimantis (…). Tai man nebuvo taip paprasta. Man reikėjo kažkaip išlaikyti liniją, kad Sąjūdis nesubyrėtų, kad suvažiavimas nesubyrėtų, kad būtų galima eiti toliau, kviečiant bendradarbiauti“, – teigė V. Landsbergis. 
 
„Man ten teko suktis viduryje viso virdulio ir rasti išeitį, kad nesugriūtų ir nebūtų prarasta pagrindinė idėja ir pagrindinis tikslas“, – apibendrino profesorius.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.01.08; 04:20

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Amsterdamas, lapkričio 26 d. (ELTA). Ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos 246 minučių trukmės dokumentinis filmas „Misteris Landsbergis“ apie Lietuvos „dainuojančiąją revoliuciją“ kino festivalyje IDFA tarptautinėje kategorijoje pripažintas geriausiu, skelbia portalas „Variety“.
 
Tai jau antrasis šio režisieriaus 2021 m. išleistas filmas – S. Loznica liepą Kanų kino festivalyje pristatė savo juostą „Babij Jaras. Kontekstas“. Pastarasis filmas IDFA taip pat neliko nepastebėtas ir gavo Beeldo en Geluido IDFA „ReFrame“ apdovanojimą už geriausią kūrybinį archyvų panaudojimą.
 
„Laimėjęs filmas žymi didelį pasiekimą ir visapusiškai išnagrinėja, kokį vaidmenį vienas žmogus, viena tauta ir viena istorinė akimirka gali suvaidinti vis dar vykstančioje pasaulinėje kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“, – argumentavo žiuri nariai. Jie pripažino, kad, nepaisant to, jog sudėtinga atgaivinti istoriją, „dar sudėtingiau paversti ją jaudinančia, aktualia ir praturtinančia“.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
 
Bendromis Lietuvos ir Nyderlandų pastangomis kurtą „Misterį Landsbergį“, kuris taip pat buvo apdovanotas už Danieliaus Kokanauskio montažą, prodiusavo Uljana Kim, Maria Choustova ir pats S. Loznica.
 
„Šis filmas labai ilgas, tačiau šios keturios valandos kupinos prasmės“, – ceremonijos metu teigė S. Loznica ir nurodė, kad „Misteris Landsbergis“ yra „labai svarbus filmas“ ne tik lietuviams, o ir visam pasauliui. „Didžiausia liga yra ne virusas, tai – baimė. Ji kur kas pavojingesnė“, – teigė režisierius.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2021.11.27; 04:00

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Naujausias pasaulyje žinomo ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ sulaukė pakvietimo pasaulinę filmo premjerą surengti svarbiausiame Europoje dokumentinio kino festivalyje IDFA Amsterdame lapkričio 20 dieną.
 
Dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ – tai neįtikėtinai įtaigi ir išsami istorijos pamoka apie Sovietų Sąjungos žlugimą, kuriame lemiamą vaidmenį atliko lietuvių tauta.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Anuomet Lietuva davė pasauliui laisvės pamoką. Manau, atėjo metas priminti kokia sunki tai buvo pamoka ir kiek drąsos prireikė sugriauti blogio imperiją,“ – sako režisierius S. Loznica.
 
Dekonstruodamas lietuvių tautos kelią lydėjusius įvykius į nepriklausomybę, režisierius žiūrovus veda per svarbiausius Lietuvai istorinius įvykius, padedamas vieno iš nepriklausomybės judėjimo pradininkų – profesoriaus Vytauto Landsbergio. Profesoriaus prisiminimus apie to meto įvykius filme papildo S. Loznicos atrasti, lietuviams dar nematyti, archyviniai kadrai.
 
Anot režisieriaus, šį kartą jam teko dirbti su 1000 valandų unikalios archyvinės medžiagos, iš kurios yra sukonstruotas kino pasakojimas apie penkerius nepaprastai svarbius ir įdomius Lietuvos istorijos metus – nuo 1988 m. įvykusio pirmojo Sąjūdžio mitingo iki 1993 metų, kai paskutiniai sovietų kariai paliko Lietuvos teritoriją.
 
Žvilgsniu „iš šalies“ žinomas režisierius atskleidžia, kaip Lietuvai pavyko išslysti sovietams iš rankų. Tai, anot jo, aktualus klausimas engiamų tautų lyderiams, savo šalyse dar vis tebekovojantiems už nepriklausomybę.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Šis laikotarpis labai svarbus ne tik Lietuvai, bet apskritai visai Europos istorijai. Buvau nustebintas, kad nėra didelio masto fundamentalaus filmo apie įvykius, kurie lėmė Sovietų imperijos griūtį. Pradėjęs ieškoti archyvų, atradau, kad egzistuoja unikali filmuota medžiaga, apie kurią, pasirodo, niekas nežinojo. Kuri liudija, kaip meistriškai Lietuva sužaidė šachmatų partiją prieš tironą, kaip svarbu lietuviams buvo laikytis taisyklių, kurias diktavo sąžinės balsas ir laisvės ilgesys,“ – sako S. Loznica.
 
Tobulas istorijos metraštininkas – taip režisierius S. Loznica pristatomas pasaulyje. Kiekvienas jo filmas, atskleidžiantis istorinius įvykius Rytų Europoje, tampa dideliu reiškiniu kino visuomenėje. Tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai režisieriaus filmai jau dvidešimt penkerius metus pristatomi tokiuose tarptautiniame A klasės kino festivaliuose kaip Venecijos, Kanų, Roterdamo, Berlyno, Karlovy Vary, Leipcigo ir kituose.
 
Beveik 300 apdovanojimų už ankstesnius savo filmus pelnęs režisierius S. Loznica pristatyti naujausią savo filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ yra pakviestas pagrindinėje konkursinėje IDFA programoje, į kurią atrinkta tik keturiolika filmų iš viso pasaulio.
 
Prof. Vytautas Landsbergis ir prof. Liudas Mažylis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Didžiuojuosi, kad būtent mūsų festivalyje įvyks S. Loznicos filmo pasaulinė premjera. Tai išskirtinis vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų filmas apie unikalų lietuvių tautos istorijos momentą, kuris visiems laikams liks įamžintas kino istorijoje,“ – sako IDFA meno vadovas Orwa Nyrabia.
 
Filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ Lietuvos kino teatrų žiūrovams bus pristatytas sausio mėnesį.
 
Filmą prodiusavo „Studio Uljana Kim” (Lietuva) kartu su „Atoms&Void” ( Olandija).
 
Filmo gamybą finansavo: Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Current Time TV, Prahos pilietinė visuomenė, AB „Linas Agro Group”.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.05; 06:40