Rusijos karo laivai. EPA-ELTA nuotr.

Stokholmas, balandžio 19 d. (AFP-dpa-ELTA).  Skandinavijos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūrą Šiaurės Europos vandenyse, pasitelkdama, be kitų, mokslinių tyrimų laivus.
 
Tyrimą atlikę Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų SVT, NRK, DR ir „Yle“ žurnalistai trečiadienį pranešė, kad Rusijos laivai reguliariai patruliuoja Šiaurės šalių vandenyse, Rusijos karinės programos tikslas yra užfiksuoti vėjo jėgaines, dujotiekius ir elektros bei interneto kabelius jūroje.
 
Bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių televizijos stočių tyrime sakoma, kad Maskva naudoja dešimtis karinių ir civilinių laivų informacijai apie vėjo jėgaines ir ryšio kabelius rinkti, cituojami Šiaurės šalių žvalgybos pareigūnai. Kad išvengtų radiolokatorių, įtartini laivai išjungia identifikavimo siųstuvus.
 
Vienas toks užfiksuotas laivas yra „Admiral Vladimirsky“, oficialiai okeanografinių tyrimų laivas, 2022 m. pabaigoje pastebėtas plaukiojantis netoli didelių Didžiosios Britanijos ir Danijos vėjo jėgainių parkų jūroje. Kai DR komanda valtimi priartėjo prie laivo, ant denio pasirodė kaukėti ir sunkiai ginkluoti vyrai.
Rusijos povandeninis laivas
 
Rusijos žvalgyba taip pat kaltinama naudojanti žvejybos tralerius, krovininius laivus ir net jachtas, aprūpintas povandeninėmis ir radijo stebėjimo technologijomis, teigia tyrėjai.
 
Dokumentiniame filme „Šešėlių karas“ sakoma, kad Norvegijos policija, įlipusi į du Rusijos žvejybos tralerius, užrakintame skyriuje aptiko senus sovietmečio radijo imtuvus ir operatorių.
 
Per pastaruosius penkerius metus 27 įtartini laivai plaukė Švedijos vandenimis arba prisišvartavo jos uostuose, pranešė SVT. Per 10 metų Norvegijoje, Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis, mažiausiai 50 Rusijos laivų „turėjo galimybę slapta rinkti informaciją“, nurodė NRK.
 
Rusijos karinis jūrų laivynas. EPA-ELTA nuotr.

Jau parodytos dokumentinio filmo ištraukos, visas jis bus transliuojamas vėlai trečiadienį, tačiau jau sulaukė atsako iš Maskvos. Ji kaltina Vakarus didžiuliu sabotažu 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ dujotiekius.
 
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo incidentų tyrimus, tačiau kaltininkai vis dar nenustatyti. Neseniai spauda pranešė, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų danų patrulinis kateris padarė 112 nuotraukų, kuriose prie dujotiekių užfiksuoti Rusijos laivai.
 
„Šių šalių žiniasklaida daro klaidą“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Jos nori dar kartą be pagrindo apkaltinti Rusiją. Norėtume, kad jos daugiau dėmesio skirtų atakoms prieš „Nord Stream“ ir skaidriam bei nešališkam tarptautiniam tyrimui“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.20; 06:45