Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai Romoje. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Deklaracijoje po šiųmečio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo nebus numatytas nei terminas, iki kada turi būti pasiektas anglies dioksido neutralumas, nei anglimi varomos elektros energijos gamybos nutraukimo data.
 
„Padarysime viską, kad, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės aplinkybes, nekurtume naujų anglimi varomų elektros energijos gamybos pajėgumų, siekdami paspartinti perėjimą nuo anglies, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarime paskelbtų terminų“, – sakoma pareiškime, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia turimas omenyje 2015 m. susitarimas, kuriuo jį pasirašiusios šalys įsipareigojo apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
 
Pareiškime taip pat žadama, kad G20 nariai laikysis Paryžiaus susitarime duotų pažadų dėl klimato. Tačiau nenustatytas terminas, iki kada šie pažadai turėtų būti išpildyti.
 
Toks nekonkretumas neabejotinai nuvils aplinkosaugos aktyvistus, kurie tikėjosi, kad G20 narės parodys pavyzdį ir pasiųs aiškų ženklą prieš sekmadienį Glazge prasidėjusią klimato kaitos konferenciją, kurioje valstybės sieks patobulinti 2015 m. pasiektus susitarimus.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA)
 
2021.10.31; 15:48

Nepaisant visų pastangų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas Europoje 2015-aisiais, palyginti su metais anksčiau, vėl šiek tiek padidėjo (0,5 proc.). Tai sakoma ataskaitoje, kurią ketvirtadienį Kopenhagoje pristatė Europos aplinkos agentūra. Tai yra pirmasis pasidėjimas nuo 2010 metų, informuoja agentūra dpa.

Pateiktais duomenimis, Vokietija savo emisiją sumažino 0,3 proc. Tuo tarpu Austrijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje ji didėjo.

Kenksmingų dujų išmetimas Europoje didėjo dėl išaugusio transporto – ir asmeninio, ir krovinių, sakoma ataskaitoje. Degalus efektyviau naudojantys nauji automobiliai ir lėktuvai skirtumo neišlygino. Be to, 2014-ųjų žiema buvo gana šalta, dėl to buvo daugiau šildoma.

Nuo 1990 iki 2015 metų 28 Europos šalys ir Islandija savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažino 22 proc. Taip jos pasiekė tikslą iki 2020 metų sumažinti emisijas 20 proc.

Tuo pat metu ES ekonomika augo 50 proc. Pasak ataskaitos autorių, tai įrodo, kad ilgalaikis ūkio augimas ir kartu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažėjimas yra įmanomas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 01:55

Italijoje vykstantis septynių didžiųjų pramoninių valstybių (G7) viršūnių susitikimas dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) blokados gali baigtis fiasko. Susitikimo pabaigoje šeštadienį dėl nesutarimų su JAV tikimasi tik trumo baigiamojo pareiškimo, praneša agentūra dpa.

Nesutarimai pirmiausiai tvyro dėl laisvosios prekybos, klimato apsaugos ir pabėgėlių krizės. Derybos tęsėsi ir naktį, jos vyko sunkiai, nors buvo siekiama tik minimalaus kompromiso.

D. Trampas pasibaigus G7 konferencijai ketina nuspręsti, ar jo šalis pasitrauks iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir kitų šalių lyderiai susitikime ragino Vašingtoną vykdyti duotus įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ginče dėl laisvosios prekybos JAV prezidentas tvirtai laikėsi savo izoliacinio kurso ir kritikavo Vokietiją, kad ji nors ir daug eksportuoja į JAV, tačiau perka mažiau.

Jau per parengiamuosius finansų ministrų pokalbius dėl JAV pasipriešinimo žlugo įprasto G7 pareiškimo, kuriuo raginama kovoti prieš protekcionizmą, priėmimas.

Pabėgėlių klausimu D. Trampas pasipriešino išsamiam planui krizei įveikti, taip įžeisdamas susitikimo šeimininkę Italiją. Baigiamajame komunikate JAV reikalavimu bus tik trumpa pastraipa dėl pabėgėlių, kurioje pabrėžiami saugumo klausimai. „Mes patvirtiname suverenias valstybių teises kontroliuoti savo sienas ir nustatyti aiškias ribas imigracijai“, – sakoma projekte, kurį pavyko gauto agentūrai dpa.

Italija siekė bendro pareiškimo dėl pozityvių imigracijos aspektų ir geresnio pabėgėlių krizės įveikimo. Čia turėjo būti kalbama ir apie legalią migraciją. Tačiau amerikiečių derybininkai tai blokavo dar prieš susitikimą.

„Aš dar niekuomet nesu mačiusi tokio viršūnių susitikimo“, – sakė vienos plėtros organizacijos atstovė. Turėdama omenyje JAV blokados politiką, ji sakė: „Tačiau ir kitos šalys privalo pasakyti, kur yra raudona linija“. G7 grupė yra kolektyvinių sprendimų forumas, pabrėžė „Oxfam“ organizacijos atstovas. „JAV pozicija, kad kiti turi pritarti Vašingtono nuomonei arba priešingu atveju nieko nėra įmanomo, nesukuria pasitikėjimo“, – kalbėjo jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 08:22

“Milijardieriai konservatoriai pasinaudojo slaptu finansavimo būdu, kad pervestų beveik 120 mln. dolerių daugiau kaip šimtui grupių, kurios kelia abejones dėl mokslinių tyrimų, skirtų klimato kaitos problemai“, – praneša “The Guardian”.

Tos priemonės leido sukurti platų tinklą organizacijų ir aktyvistų grupių, dirbančių vienam tikslui: neutralų mokslinį faktą – klimato kaitos problemą – paversti klausimu, iššaukiančiu griežtus prieštaravimus, rašo leidinys.

„Tie milijonai keliavo per du fondus:“Donors Trust” ir “Donors Capital Fund”, įsikūrusius niekuo neypatingame name Vašingtono priemiestyje“ – pastebi amerikiečių korespondentė Siuzann Goldenberg.

“Donors Trust”vadovė Uitni Boll pasakojo, jog jos organizacija garantavo turtingiems aukotojams, kad jų lėšos niekada nebus panaudotos liberaliems tikslams, rašo “The Guardian”.

Continue reading „Slaptas antiekologinių organizacijų tinklo finansavimas”