Italija atsisveikino su Silvio Berlusconi, surengusi valstybines laidotuves. EPA-ELTA nuotr.

Roma, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Milane atsisveikinama su buvusiu Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi, jam surengtos valstybinės laidotuvės. Prieštaringai vertinamo milijardieriaus mirtis užbaigė 30 metų trukusį šalies istorijos skyrių.
 
Žiniasklaidos magnato karstas, papuoštas baltomis ir raudonomis rožėmis, buvo vežamas per miestą nuo jo vilos Arkorėje iki miesto gotikinės katedros, susirinkę gedintieji palydėjo jį modami ir plodami. Garbės sargybos lydimas karstas buvo įneštas į katedrą, iš paskos ėjo šeimos nariai.
 
Aikštėje įrengtuose didžiuliuose ekranuose tūkstančiai magnato rėmėjų, įskaitant jo Monzos futbolo klubo delegaciją, stebėjo, kaip arkivyskupas Mario Delpini vadovauja atsisveikinimo su pirmadienį mirusiu S. Berlusconi ceremonijai. „Kai žmogus yra politikas, jis mėgina laimėti. Yra jį aukštinančiųjų ir tokių, kurie negalėjo jo pakęsti“, – savo homilijoje sakė M. Delpini. „Tačiau ką galime pasakyti apie Silvio Berlusconi šią atsisveikinimo ir maldos akimirką? Jis buvo žmogus, troškęs gyventi, troškęs meilės ir džiaugsmo“, – kalbėjo arkivyskupas.
 
Italų vienodai dievinamas ir nekenčiamas S. Berlusconi sirgo kelerius metus, tačiau ir toliau buvo savo dešiniosios partijos „Forza Italia“, įeinančios į ministrės pirmininkės Giorgios Meloni koalicinę vyriausybę, vadovas. Jis mirė būdamas 86 metų.
 
Laidotuvėse dalyvavo Italijos prezidentas Sergio Mattarella, premjerė G. Meloni ir valdančiosios koalicijos partneris Matteo Salvini, kraštutinių dešiniųjų „Lygos“ vadovas, Europos Sąjungą atstovavo ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni. Taip pat dalyvavo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani ir Irako prezidentas Abdelis Latifas Rashidas.
 
S. Berlusconi, laikomas populizmo pradininku ne tik Italijoje, bet ir plačiau Europoje, buvo ilgiausiai Italijos pokario istorijoje valdęs premjeras, pernai perrinktas į Senatą, tačiau įsivėlęs į daugybę teisinių ir sekso skandalų bei išgarsėjęs prieštaringai vertinamais pasisakymais tarptautinėje arenoje. Jis laikė prezidentą Vladimirą Putiną savo draugu, bet Rusijos lyderis negalėjo atvykti į Italiją, nes išduotas tarptautinis jo arešto orderis.
 
Laidotuvėse dalyvavo S. Berlusconi 33 metų draugė Marta Fascina, su kuria jis pernai surengė netikras vestuves, buvusi prie jo lovos, kai politiką priveikė retos formos kraujo vėžys. Prie jos prisidėjo ir viena iš dviejų buvusių S. Berlusconi žmonų ir penki vaikai, kai kurie jų padėjo valdyti jo imperiją, neseniai įvertintą maždaug 7 mlrd. JAV dolerių.
 
Pagerbiant lyderį, nuo pirmadienio iki pusės stiebo nuleistos vėliavos visuose viešuosiuose pastatuose, parlamento darbas sustabdytas trims dienoms, vyriausybė trečiadienį paskelbė nacionaline gedulo diena – pirmą kartą dėl buvusio ministro pirmininko.
 
Tai supykdė tuos, kurie niekino S. Berlusconi, kaltino jį sukčiavimu, korupcija ir siekiu priimti įstatymus, kurie apsaugotų jo interesus. Senatorius Andrea Crisanti „griežtai“ pasisakė prieš tokį pagerbimą „asmens, kuris negerbė valstybės“, ir priminė, jog 2013 m. S. Berlusconi buvo nuteistas dėl mokestinio sukčiavimo.
 
Savo viloje Arkorėje netoli Milano S. Berlusconi pastatė faraonų įkvėptą marmurinį mauzoliejų šeimos nariams ir draugams. Šeima ketina kremuoti jo palaikus ir palaidoti pelenus šiame mauzoliejuje, pranešė Italijos žiniasklaida.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.15; 06:40

Italijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.

Roma, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Diplomatinių ryšių ar įžūlaus trolinimo ženklas? Likus trims dienoms iki rinkimų Italijoje Rusijos ambasada ketvirtadienį tviteryje paskelbė nuotraukas, kuriose beveik visų svarbiausių partijų lyderiai matomi su prezidentu Vladimiru Putinu.
 
„Iš naujausios Rusijos ir Italijos santykių istorijos. Turime ką prisiminti”, – parašė ambasada, baigiantis rinkimų kampanijai, per kurią karas Ukrainoje ir Italijos ryšiai su Maskva buvo svarbi tema.
 
Vienintelė partijos lyderė, kurios nėra nuotraukose, – kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ vadovė Giorgia Meloni. Manoma, kad jos partija sekmadienį laimės visuotinius rinkimus.
 
Vienoje nuotraukoje matyti vienas į kitą palinkę V. Putinas ir buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kitoje – V. Putinas, spaudžiantis ranką besišypsančiam centro kairės Demokratų partijos lyderiui Enrico Lettai. Dar vienoje V. Putinas stovi prie ilgamečio savo gerbėjo, prieš imigraciją nusistačiusios „Lygos“ lyderio Matteo Salvini, buvusio premjero Giuseppe’s Conte, dabar vadovaujančio populistiniam Penkių žvaigždžių judėjimui, ir dabartinio Italijos užsienio reikalų ministro Luigi Di Maio, buvusio Penkių žvaigždžių judėjimo lyderio. Paskutinėje nuotraukoje matyti besišypsantis V. Putinas, spaudžiantis ranką buvusiam ministrui pirmininkui Matteo Renzi, dabar vadovaujančiam centristų partijai, nors atrodo, kad M. Renzi šiek tiek nejauku.
 
Dabartinė ministro pirmininko Mario Draghi vadovaujama Italijos vyriausybė tvirtai palaiko Vakarų sankcijas Maskvai, kurias ši užsitraukė dėl karo Ukrainoje. G. Meloni tam pritaria, taip pat ir ginklų tiekimui Ukrainai, tačiau varžosi rinkimuose dešiniųjų koalicojoje kartu su M. Salvini ir S. Berlusconi. M. Salvini labai kritiškai vertina sankcijas ir nuolat kartoja, kad jos labiau kenkia Europai ir Italijai nei Maskvai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.23; 08:00

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50