Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Darbą Lietuvoje pradeda nauji ambasadoriai – pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Vokietijos ambasadoriaus dr. Corneliaus Zimmermanno, Estijos ambasadoriaus Kaimo Kuusko ir Švedijos ambasadoriaus Larso Wahlundo skiriamuosius raštus.
 
Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Vokietijos ambasadoriumi prezidentas pažymėjo, kad Lietuva vertina tvirtus Vokietijos įsipareigojimus, lyderystę regione ir daro visus būtinus darbus siekdama jau 2026 m. priimti Vokietijos brigadą.
 
Pasak šalies vadovo, Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
 
„Lietuva pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse, – sakė Lietuvos vadovas.
Estijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Susitikime su Estijos ambasadoriumi šalies vadovas aptarė bendradarbiavimą stiprinant rytinį NATO flangą, įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus, ekonominių ir prekybinių ryšių plėtros galimybes bei bendrą kovą prieš Rusijos vykdomą propagandą ir jos pastangas perrašyti istoriją.
 
Taip pat prezidentas pabrėžė, jog būtina įgyvendinti Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, siekti, kad Vašingtone Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.
 
Pasak Lietuvos vadovo, reikia ir toliau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį paramos teikimą Ukrainai, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kelti agresorės Rusijos atsakomybės klausimą.
 
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto

Susitikime su Švedijos ambasadoriumi šalies vadovas išreiškė visapusę Lietuvos paramą Švedijos stojimo į NATO procese.
 
Prezidento teigimu, Švedijos būsima narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos jūros regione – Lietuvos vadovas pakvietė Švedija prisijungti prie NATO energetinio saugumo centro Vilniuje veiklos.
 
Prezidentas pabrėžė sėkmingą Švedijos pirmininkavimą ES Tarybai bei pažymėjo, kad Lietuva ir toliau pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityse, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2023.08.29; 00:30

Prezidentas priėmė Panamos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priėmė Armėnijos ambasadoriaus Hovhanneso Igityano, Panamos ambasadoriaus Javiero Alcideso Bonagaso de Gracios ir Šri Lankos ambasadoriaus Dharshanos Mahendros Pereros skiriamuosius raštus.
Prezidentas priėmė Armėnijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.
 
Šalies vadovas susitikime su Armėnijos ambasadoriumi H. Igityanu pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai palaiko Armėnijos suverenitetą bei remia šalies demokratines reformas. Prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau pasisakys už aktyvesnį ES įsitraukimą, siekiant paremti Armėnijos demokratinius pasiekimus ir padėti vykdyti reformas. Šalies vadovas su ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Armėnijos dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtojimo perspektyvas. Susitikime aptarta Armėnijos saugumo situacija, santykiai su kaimyninėmis šalimis bei karas Ukrainoje.
 
Prezidentas priėmė Šri Lankos ambasadoriaus skiriamuosius raštus. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas susitikime su Lietuvai akredituotu Panamos ambasadoriumi J. A. Bonagasu de Gracia pabrėžė, kad Lietuvą ir Panamą sieja pagarba demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms, konstruktyvus bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Šalies vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė dvišalių santykių raidą ir jų plėtojimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam ir prekybiniam šalių bendradarbiavimui.
 
Susitikime su Lietuvai akredituotu Šri Lankos ambasadoriumi D. Mahendru Perera aptarti Lietuvos ir Šri Lankos dvišaliai santykiai, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimo perspektyvos, šalių bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.07; 00:30 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Tadžikistano Respublikos ambasadoriaus Lietuvai Mahmadšarifo Mahmudo Haqdodo skiriamuosius raštus. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Tadžikistano Respublikos ambasadoriaus Lietuvai Mahmadšarifo Mahmudo Haqdodo skiriamuosius raštus.

Susitikime prezidentė su ambasadoriumi aptarė dvišalius Lietuvos ir Tadžikistano santykius, ekonominio bendradarbiavimo galimybes bei kitus aktualius klausimus.

Kalbant apie darbą tarptautinėse organizacijose, šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva remia Tadžikistano norą stiprinti santykius su Europos Sąjunga.

Valstybės vadovė taip pat pakvietė naująjį ambasadorių naudotis Lietuvos patirtimi vykdant įvairias reformas bei stiprinti studentų ir turizmo mainus. Tadžikistanas gerai žinomas alpinistams. Pamyro kalnuose lietuviškai pavadintos trys – Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos – viršūnės.

Ambasadorius nuo 1993 m. užėmė įvairius valstybinius postus Tadžikistane. 2016-2017 m. buvo užsienio reikalų ministro pavaduotojas, nuo 2017 m. – ambasadorius Baltarusijai, reziduoja Minske.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 07:17

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Azerbaidžano Respublikos ambasadoriaus Tamerlano Garayevo skiriamuosius raštus.

Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Tamerlanas Garayevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Anot Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime su ambasadoriumi prezidentė aptarė dvišalę Lietuvos ir Azerbaidžano darbotvarkę, ekonominį bendradarbiavimą, studentų mainus bei glaudesnių Azerbaidžano santykių su Europos Sąjunga plėtojimo galimybes. Pasak prezidentės, Azerbaidžanas yra svarbus Senojo žemyno partneris, o naujasis susitarimas su ES, dėl kurio dabar derimasi, toliau plės abipusį dialogą.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad mūsų šalis yra pasirengusi plėtoti glaudesnius ekonominius ryšius su Azerbaidžanu – daug galimybių stiprinti prekybą išlieka informacinių technologijų, turizmo, maisto pramonės, transporto ir logistikos sektoriuose bei daugelyje kitų sričių.

Naujasis ambasadorius baigė teisę Azerbaidžano valstybiniame universitete, 1990-1992 m. buvo Azerbaidžano parlamento narys. Nuo 1993 m. ėjo ambasadoriaus pareigas Kinijoje, Indijoje, nuo 2011 m. iki paskyrimo į Vilnių – Indonezijoje. 

Diplomatas moka azerbaidžaniečių, anglų, rusų, turkų kalbas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.17; 08:13