Automatai. Slaptai.lt nuotr.

Bulgarijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad du lietuviai ir rusas, visi – didžiausios šalies ginklų ir šaudmenų gamyklos darbuotojai, sulaikyti dėl įtarimų, kad pavogė slaptų duomenų ir produktų.
 
Šio mėnesio pradžioje policija pradėjo operaciją, kai centriniame Kazanlako mieste esanti „Arsenal“ gamykla pateikė skundą dėl trūkstamų produktų ir dokumentų. Dingusiuose dokumentuose buvo „informacija, itin jautri bendrovei ir dominanti Bulgarijos bei užsienio konkurentus“, nurodė ministerija.
 
Per tyrimą buvo nustatyta, kad trys užsieniečiai darbuotojai, gamykloje dirbę su inovatyviomis technologijomis, negrįžo į darbą po nemokamų atostogų rugsėjo 17 dieną. Jie buvo išvykę į užsienį, bet paskui grįžo į Bulgariją ir apsilankė Kazanlake spalio 2 d. – viena diena anksčiau nei gamykla pasigedo dingusių duomenų, pranešė ministerija.
 
Du vyrai – 24 metų lietuvis ir 60 metų rusas – bei 59 metų lietuvė buvo sulaikyti, kai trečiadienį mėgino išvykti iš Bulgarijos per pietvakarinį Kulatos pasienio punktą prie Graikijos sienos. Jų automobiliuose policija rado dokumentus ir daiktus, kurie, jos manymu, gali būti susiję su tyrimu. Visi trys buvo suimti ir ketvirtadienį atvežti apklausai į Kazanlaką.
 
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo šautuvų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
 
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų šautuvų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.10.08; 00:30

Ekvadoro URM vadovas J. Valencia. EPA – ELTA nuotr.
Ekvadoro išlaidos, susijusios su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o buvimu šalies ambasadoje Londone, viršijo 6 mln. dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė Ekvadoro užsienio reikalų ministras Josė Valencia.

„Ekvadoras skyrė 5 mln. 817 tūkst. dolerių J. Assange`o saugumui užtikrinti ir beveik 400 tūkstančių medicinos išlaidoms, maistui bei drabužių valymui“, – sakė šalies parlamente ministras, kurį cituoja laikraštis „El Comercio“.

Kaip pareiškė J. Valencia, dar 300 tūkstančių dolerių Ekvadoras išleido, rūpindamasis teisine pagalba J. Assange`ui. Anot ministro, „WikiLeaks“ įkūrėjas pradėjo mokėti už savo išlaikymą tik nuo 2018 metų gruodžio 1 d.

Londono policijos pareigūnai ketvirtadienio rytą sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
Londone sulaikytas „Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.12

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.

Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.

Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 08:03

Talinas. Estijos sostinė. Slaptai.lt nuotr.

Didžiosios Britanijos mieste Solsberyje mėgintas nunuodyti dvigubas Rusijos agentas Sergejus Skripalis neturi nieko bendra su šnipų demaskavimu Estijoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos Saugumo policijos (KaPo) atstovai, kuriais remiasi portalas ERR.

„S. Skripalis nesusijęs nė su vienu šnipų demaskavimo Estijoje atveju“, – pranešė KaPo pareigūnai, reaguodami į Vokietijos žiniasklaidos publikacijas, kad esą S. Skripalio perduota informacija padėjo jiems susekti šnipinėjimu įtariamus Denisą Metsavą ir jo tėvą.

Vokietijos leidinys „Focus“ penktadienį rašo, jog 2016 metų vasarą lankydamasis Talino mieste S. Skripalis galėjo suteikti Estijos tarnyboms informacijos apie šalyje veikiančius Rusijos šnipus.

Apie tai šių metų gegužę rašė ir Jungtinių Valstijų laikraštis „The New York Times“, kurio duomenimis S. Skripalis po malonės suteikimo 2010 metais buvo susitikęs su kelių Europos šalių, taip pat ir Estijos, žvalgybų atstovais.

Harju apskrities teismas šių metų rugsėjo 4 d. leido suimti du vyrus, įtariamus valstybės išdavimu – Estijos gynybos pajėgų vyriausiojo štabo karininką D. Metsavą ir jo tėvą Piotrą Voliną. Pasak Estijos pareigūnų, įtariamieji ne mažiau kaip penkerius metus perdavinėjo Rusijai slaptus duomenis.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.09.29; 06:43

Suomijos laikraštyje „Helsingin Sanomat“ paskelbus straipsnį apie karinę žvalgybą, iškelta baudžiamoji byla.

Kaip pranešė portalas „Yle“, baudžiamoji byla iškelta dėl gynybos pajėgų slaptų duomenų perdavimo leidiniui. Remiantis šiais duomenimis buvo parašytas straipsnis „Slapta Suomijos vieta“ apie gynybos pajėgų radioelektroninės žvalgybos centrą Tikakoskio mieste centrinėje šalies dalyje. Pasak laikraščio, pastate tarp uolų įsikūrusi slaptoji tarnyba gali, be kita ko, kontroliuoti internetą.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad slapta medžiaga laikraščiui buvo perduota neteisėtai.

„Ypač slaptų dokumentų paskelbimas kelia grėsmę mūsų saugumui, to padariniai gali būti skaudūs“, – sakė valstybės vadovas.

Savo ruožtu laikraštis teigia paskelbęs slaptus duomenis apie Centrą todėl, kad piliečiai turi teisę žinoti, kas vyksta šalyje, ir žiniasklaida privalo apie tai pasakoti.

Leidinys primena, kad šiuo metu Suomijoje rengiamas naujas Žvalgybos įstatymas. Jame, be kita ko, bus gerokai išplėsti žvalgybos institucijų įgaliojimai ir teisės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.18; 18:00

kanada_snipas-delisle

Halifakso teismas nagrinėja prašymą paleisti už užstatą jaunesnįjį leitenantą Džefrį Polą Delailį (Jeffrey Paul Delisle), kuris kaltinamas perdavinėjus slaptus duomenis užsienio valstybei (neoficialiais duomenimis – Rusijai) nuo 2007 metų liepos iki 2012 metų sausio.

Kaip pasakojo laikraščiui “The Wall Street Journal” su situacija susipažinę žmonės, Dž.P.Delailio poelgis įžiebė „rimtą nesantaiką tarp Amerikos ir Kanados žvalgybų pareigūnų“. Kanadiečių susimovimas buvo sutiktas kaip kažkas pagal mastus prilygstančio Wikileaks‘o nutekinimams. Šiuo metu nesutarimai užglaistyti, bet Amerikos žvalgyba įvedė naują procedūrą, apsaugančią nuo informacijos nutekėjimo, ir karts nuo karto domisi, ar šiaurinė kaimynė laikosi visų būtinų sąlygų.

Continue reading „Karinės informacijos nutekėjimas Rusijai įsiutino Kanados sąjungininkus”