Smitas

Trumposios naujienos

Trečiadienį Latvijos Saeimos (parlamento) nariai rinks šalies prezidentą. Į valstybės vadovo postą pretenduoja trys kandidatai – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas Egilas Levitas, ombudsmenas Juris Jansonas ir Saeimos deputatas Didzis Šmitas.
 
E. Levito kandidatūrą iškėlė valdančioji koalicija, J. Jansono – Latvijos valstiečių sąjunga, D. Šmito – koalicinės partijos „Kam priklauso valstybė” vadinamoji vidaus opozicija.
 
Kovos dėl Latvijos prezidento posto favoritu laikomas E. Levitas, kuris gali surinkti 55 parlamentarų balsus.
 
Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą renka ne visi piliečiai, o tik parlamento deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo gali eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – aštuonerius metus).
 
Dabartinio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio įgaliojimai baigiasi šių metų liepos mėnesį. Anksčiau jis pranešė, kad nesieks antros kadencijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.29; 08:16
pavardes
Razausko žodis

Sunku įsivaizduoti, bet buvo laikai, kada žmonės neturėjo pavardžių. Taip ir kreipdavosi vienas į kitą: „Sveikas, storuli!”, „Štai ir žvairys!” Kiek vėliau atsirado žmonių vardai. Mergaitė, gimusi badmečiu, galėjo būti pavadinta Una /keltų kalba – „badas“/, o šviesiaplaukę mergaitę pavadino Blanša /prancūziškai – „balta“/..

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės – kaip šeimos arba giminės vardai – atsirado dar Romos respublikos laikais, maždaug 500 m.pr.m.e. Kiti tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės atsirado Gruzijoje ir Armėnijoje IV-VI a. Europoje pavardės pirmiausia atsirado Italijoje X-XI amžiais, o iš čia jas perėmė prancūzai, anglai, vokiečiai.

Continue reading „Kas mums “davė” pavardes?” →