Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nuo pirmadienio leidus veiklą atnaujinti likusiems turgaviečių prekybininkams, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sakė, kad šio pirmadienio žmonės laukė ir yra pasirengę atnaujinti veiklą.
 
„Šio pirmadienio laukia visi prekybininkai, visos turgavietės, kurios iki šio laiko negalėjo atsidaryti. Tikrai gera nuotaika, žmonės turi pradėti dirbti, nes gyvena visiškai iš pašalpos. Pirmadienį bus matyti, kiek jų išeis į prekybą“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai pasiruošę įgyvendinti numatytus saugumo reikalavimus.
 
„Tos sąlygos yra pakankamai griežtos, ir tie žmonės, kurie turės galimybę pasiruošti, tikrai pasiruoš. Mūsų turima informacija, visi laukia, kol bus atverta prekyba, ir turgaviečių vadovai taip pat informavo, kad yra pasirengę“, – sakė asociacijos pirmininkė.
 
Kalbėdama apie gautą finansinę paramą turgaviečių prekybininkams, Z. Sorokienė sakė, kad ji buvo minimali.
 
„Parama pakankamai minimali, žmonėms, kurie gavo subsidijas nuo gyventojų pajamų mokesčio, jos yra itin mažos. 300 eurų turgaviečių mokesčio vienkartinė subsidija irgi padengia tik menką dalį nuomos mokesčio, o 260 eurų (mėnesinė išmoka savarankiškai dirbantiems – ELTA) yra minimali parama verslui išsilaikyti, kada veikla yra uždaryta“, – sakė Z. Sorokienė.
 
Pasak jos, šie metai bus „be galo sunkūs.“
 
„Be abejo, bus didelių nuostolių. Didelė dalis prekių yra sezoninės, kurių negalės parduoti jau dabar, nes žmonės norės vasariškų prekių. Pirkėjai išrankūs, ieško kuo madingesnių prekių ir, jei praėjo pusmetis nuo uždarymo, keičiasi mados, keičiasi paklausa, tai jie tikrai turės nuostolio“, – nurodė Z. Sorokienė.
 
„Šitie metai bus be galo sunkūs. Kad jie pajėgtų išeiti iš skolų, o apie uždarbius (kalbėti galima – ELTA) minimaliai“, – pridūrė asociacijos pirmininkė.
 
Nuo pirmadienio leidžiama veikti likusioms turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms.
 
Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 kv. metrų arba 320 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
 
Tuo metu prekybos vietose, kuriose veiklą vykdo daugiau nei vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.03; 00:30

Kijeve per smulkiųjų verslininkų protesto akciją nukentėjo apie 40 pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.

Apie 40 Ukrainos policininkų nukentėjo per susirėmimus su smulkiųjų verslininkų protesto akcijos dalyviais, mėginusiais pasistatyti palapines Kijevo centre. Tai antradienį žurnalistams pranešė šalies sostinės policijos atstovas.
 
„Nukentėjo apie 40 policininkų, daugumai jų nustatyti akių nudegimai. Vienas policininkas prarado sąmonę dėl smūgio į galvą“, – sakė pareigūnas.
Smulkiųjų verslininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
 
Informacijos apie nukentėjusius protestuotojus policija kol kas neturi. Bet, pasak mačiusiųjų, tokių yra.
 
Anksčiau antradienį verslininkai atnaujino protesto akciją Kijevo vyriausybiniame rajone. Jie, be kita ko, reikalauja atšaukti veiklos apribojimus, paskelbtus dėl karantino, taip pat panaikinti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo.  
 
Verslininkų protestai prasidėjo lapkričio 17 d., juos jau ne kartą lydėjo susirėmimai su policija. Iš pradžių verslininkai protestavo prieš vadinamąjį savaitgalio karantiną, taip pat reikalavo pakeisti finansinės atskaitomybės įstatymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 16:13

Čia – Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Emigrantus į Lietuvą pargina skirtingi tikslai – meilė, namų ilgesys ar net verslo idėjos. Kol dauguma skundžiasi, jog Lietuvoje sunku prakusti, patys drąsiausi imasi veiksmų ir džiaugiasi savo darbo rezultatais. Prie premjero Sauliaus Skvernelio globojamo projekto „Kryptis Lietuva“ prisijungę smulkieji verslininkai pasakoja savo sėkmės istorijas iš kurių galėtų pasimokyti kiekvienas.

Verslininkė Dovilė Atas kelerius metus laimės ieškojo Turkijoje. Ten ji sutiko ir savo gyvenimo vyrą bei ištekėjo. Vis dėl to šeima nusprendė palikti saulėtą šalį ir apsigyventi Lietuvoje. Kaune Dovilė įkūrė parduotuvę „Senojo pasaulio saldumynai“. Moteris sako, kad nusprendus čia kurti verslą, Lietuva ją nustebino galimybėmis.

„Lietuvoje yra tikrai tuščia niša ką nors padaryti gražaus, atvežti. Lietuvių gyvenime kyla didelis noras kokybiškesnių produktų, maisto, pramogų. Todėl matėme, kad ši idėja (aut.past. prekiauti turkiškais saldumynais) labai tinka Lietuvos žmonėms. Aš manau, kad kiekvienas turėtų grįžti ten, kurio jo šaknys. Mes jaučiamės čia geriausiai, esame čia labiausiai suprasti ir vertinami“, – sako D. Atas.

Kitos sėkmingos istorijos herojus – ūkininkas Ignotas Adomavičius. Vyras į Lietuvą grįžo vedinas meilės, tačiau kartu čia atrado ir mėgstamą bei pelningą darbą – gamina šviežius makaronus ir raviolius. I. Adomavičius sako, kad tiek jam, tiek jo aplinkos žmonėms Lietuvoje sekasi geriau, nei užsienyje. „Pažįstu draugų, kurie ryžosi, grįžo čia ir labai sėkmingai įsidarbino, turi labai gerus darbus. Patirtis, kurią įgijo užsienyje yra fantastiškas dalykas toliau ir Lietuvoje augti“, – patirtimi dalinasi ūkininkas.

Kepyklėlės „Vanilinis dangus“ įkūrėjas Povilas Jankauskas džiaugiasi, kad jo verslui labiausiai tiko nedidelis Lietuvos miestas – Utena. „Būtent mažesnis miestelis yra tinkamas tam, kad neskubant, savo eiga, palengva tobulėjant galėtume siekti savo tikslų“, – sako verslininkas.

Lietuvos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kepyklėlės bendrasavininkei Vaidai Kazlauskaitei teko pagyventi svetur, tačiau būtent Lietuva tapo ta šalimi, kurioje išsipildė svajonės. „Dirbam tai, kas mums patinka, gyvenam patogiai ir labai džiaugiamės grįžę. Galimybių regionuose yra labai daug. Tiesiog reikia jas įgyvendinti. Dirbame jau ketveri metai. Man Lietuva yra ta šalis, kur išsipildė mūsų svajonės“, – sako Utenoje verslą sukūrusi moteris.

Vandenlenčių parko „Vake Pond“ bendrasavininkas Matas Jakovlevas tikina, kad sukurti verslą Lietuvoje nebuvo sunku. „Čia kurtis verslui yra labai palanku. Nors daugelis sako priešingai, kad daug suvaržymų, biurokratinių reikalų, tačiau mums buvo pakankamai paprasta. Jauniems verslininkams galima pasinaudoti Europos Sąjungos projektais“, – pataria M. Jakovlevas.

Graži mūsų Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

UAB „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius sako, kad gyvenimas užsienyje padėjo jam įgyti reikiamų žinių, kurias pritaikė kurdamas verslą Lietuvoje. „Kai išvažiuoja žmonės, išmoksta dirbti, sužino naujovių. Tada galima tas naujoves įgyvendinti, jei žmonės dirbs tokiu pat tempu ir tokiu pat našumu, kaip dirba tenai“, – teigia verslininkas.

Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padeda lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur.

Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.

Iniciatyvos bus apdovanotos trijose „Kryptis Lietuva“ nominacijose: Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje, Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius, Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje.

Visuomenė taip pat kviečiama siūlyti idėjas, kaip svetur gyvenančius tautiečius paskatinti sugrįžti į Lietuvą, padėti integruotis ar įsidarbinti parvykusiems. Geriausių „Kryptis Lietuva“ idėjų autoriai taip pat bus apdovanoti.

Iniciatyvas ir idėjas galima registruoti socialiniame tinkle Facebook https://pilieciubalsas.lt/ arba interneto svetainės http://www.lietuva.lt skiltyse „Registruok iniciatyvą“ arba „Pasiūlyk idėją“ iki 2017 m. spalio 20 d.

„Kryptis Lietuva“ geriausios iniciatyvos ir idėjos bus apdovanotos šių metų spalio 30 d. vyksiančio Pasaulio diasporos forumo metu. Iniciatyvas vertinis ir geriausias atrinks Vyriausybės kanceliarijos sudaryta komisija. Dėl geriausios „Kryptis Lietuva“ idėjos spręs visuomenė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Vyriausybė ir ELTA

2017.10.07; 05:00

vmi

In­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tys smul­kie­ji ver­sli­nin­kai krei­pia­si į Vy­riau­sy­bę, kad jiems bū­tų per­žiū­rė­ti mo­kes­čių dy­džiai. Smul­kie­ji ver­sli­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai skun­džia­si, kad di­di­nant mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), taip pat di­dė­ja ir su jos dy­džiu su­sie­ti dir­ban­čių­jų su ver­slo liu­di­ji­mais mo­ka­mi svei­ka­tos drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai.

Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ga­lio­jęs nuo šių me­tų pra­džios, – MMA pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų. Taip kai­rio­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia vyk­dy­ti sa­vo „prieš­rin­ki­mi­nius pa­ža­dus“ ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems.

Continue reading „Smulkieji verslininkai prašo mažinti mokesčius”

B_Lubys

Naujienų portale alfa.lt žurnalistas Andrius Sytas rašo apie garsaus Lietuvos verslininkos Bronislovo Lubio pasiūlymą valstybei remti ne smulkųjį verslą, bet stambiuosius verslo banginius, kurie neva turėtų smulkiuosius „ištempti“ paskui save”.

Štai tik vienas perlas, kuris labai gražiai sudėlioja pono B. Lubio vertybes, išsakytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje:

„Jei panagrinėsite japonų pavyzdį, pamatysite, kad jų verslo atsigavimo mechanizmas yra priešingas – „padėti stipriajam“. Jis paskui save ištrauks mažuosius, kurie susidaro natūraliai. Tuo tarpu pas mus dabar nei galvojama, nei daroma, nei yra aktyvi pozicija šiuo klausimu“.

Continue reading „B. Lubys nesikeičia: valstybė (mes) turi remti tik stambius (jį)”