Buvau toks mielas Karakumų asilėlis. Šešiolikinis Duok Į Snukį – Duok Į Snukį, išprotėjęs dėl V.Kernagio, kultūrizmo ir knygų. Vešliųjų L.Brežnevo antakių epochoje. Kada gyveno dvi televizijos – mūsų ir rusų.
Vieną vakarą, po eilinio Žalgirio – CASK mūšio įsijungiau rusų, kaip tada vadino – Centrinę. Susitikimas Ostankino studijoje su gruzinų rašytoju. Užmušk, nepamenu pavardės. Tik juodsidabrį kailį virš kaktos ir žemiau nosies. Liūdnos žolėdžio akys. Žmogelis pakyla salėje – sakykite, o kas yra inteligentas?
