Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
 
Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.
 
Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.
 
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.
 
Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.
 
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).
 
Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
 
Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
 
I. Šimonytė labiausiai tinka eiti Vyriausybės vadovės pareigas
 
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.).
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
 
Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).
 
Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).
 
Vyriausybės veikla vis dar vertinama labiau neigiamai
 
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.
 
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.

Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
 
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
 
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
 
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.17; 05:00

Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybei antrą kartą pritarus koreguotam naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui, socialdemokratai sako esantys šokiruoti tokiu ministrų kabineto elgesiu.
 
„Vyriausybė jau trečią kartą teikia Seimui Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo bus gerinama vadovų finansinė padėtis, jiems suteikiama daugiau laisvės“,- pranešime spaudai pabrėžia socialdemokratai.
 
Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad taip elgdamiesi valdantieji „rodo atsainų požiūrį į Konstituciją ir valstybės tarnybos ateitį“.
 
„Nors tik praėjusią savaitę parlamentarai atidėjo reformos svarstymą esą „neribotam laikui“, Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė ūmai vėl neša į Seimą Valstybės tarnybos įstatymo projektą, dėl kurio Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs grėsmingų išvadų apie prieštaravimą šalies Konstitucijai. Toks konservatorių elgesys – mažų mažiausiai neatsakingas“, – vertina V. Blinkevičiūtė.
 
Tuo metu Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas neabejoja, kad siūloma reforma bus pasiekta priešingų tikslų, negu deklaruojama.
 
„Jie [t. y. valdantieji] nori apkarpyti socialines garantijas valstybės tarnautojams, kurios egzistuoja visoje Vakarų Europoje. Tai – kompensacija už valstybei reikalingas kompetencijas. Iki šiol už tarnybos stažą, už ištarnautą laiką buvo numatytas papildomas procentas prie darbo užmokesčio. To nebeliks“, – paaiškina parlamentaras.
 
Jis primena, kad spalį parlamento teisininkai konstatavo, kad A. Bilotaitės inicijuotas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, visų pirma todėl, kad reformoje nėra nustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų, vadovams paliekama laisvė.
 
„Vyriausybės projekte nenumatyti darbo užmokesčio rėžiai. Darbo užmokesčio dydį nustatys vadovai. Argi tai – ne tiesus kelias į visišką neskaidrumą, nepotizmą (t. y. draugų, giminių protegavimą) ir korupciją?“ – klausia G. Paluckas.
 
Parlamentaras taip pat kritikuoja valdančiųjų užmojį įvesti „dviejų greičių darbo užmokesčio sistemą“.
 
„Paprasti tarnautojai paliekami su baziniu dydžiu, o vadovai sulaukia malonės: jų darbo užmokestis susiejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu ir indeksuojamas pagal vidutinę algą. Šita dviejų greičių sistema yra visiškai atgrasi, nepriimtina morališkai ir politiškai“, – pažymi G. Paluckas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
 
Socialdemokratė Rasa Budbergytė siūlo „nedraskyti valstybės tarnybos sistemos“: jos vertinimu, valstybės tarnybos patrauklumas ir prestižas grėsmingai smunka.
 
„Susiformavo didžiulė takoskyra. Reikia nedelsiant didinti finansavimą ir numatyti tinkamus darbo užmokesčius visoms tarnybos grandims. Dabartinė teisinė bazė leidžia skatinti perspektyvius tarnautojus, bet tam nėra skiriama lėšų. Čia ne įstatymo problemos, tiesiog reikia skirti pinigų, jeigu norime kokybiško valdymo“, – įsitikinusi R. Budbergytė.
 
Komentuodami I. Šimonytės ir A. Bilotaitės planus, socialdemokratai pažymi, kad valdantieji nori „gelbėti“ vadovus, jiems suteikdami „neadekvačius įgaliojimus, kuriais jie galės laisvai piktnaudžiauti“: vieniems už tą patį darbą skirti vienokius darbo užmokesčius, kitiems – kitokius.
 
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas yra išsakęs įtarimą, kad stiprindami vadovų galias konservatoriai „ruošia vietas „saviems“ tam atvejui, jeigu pralaimėtų rinkimus“.
 
„Kas visa tai seks ir sužiūrės, ar nėra piktnaudžiavimo? Galima sakyti, Valstybės tarnybos įstatymo kaip tokio išvis nebeliks, pereisime prie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnybai – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kas norės eiti į tokią valstybės tarnybą?“ – įspėja K. Vilkauskas.
 
ELTA jau skelbė, kad pirmadienį Vyriausybė pritarė antrą kartą koreguotam Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Atnaujintas reformos projektas vėl bus teikiamas Seimui.
 
Spalį parlamento teisininkai pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.11.15; 02:00

Šildymas. Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybė) nuotr.

Vilniaus socialdemokratams pasiūlius skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui, Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad šis siūlymas akivaizdžiai neparuoštas ir parengtas neįsigilinus į teisės aktų normas.
 
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės visiškai panaikinti PVM tarifą šildymui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymui taikomos Europos Sąjungos (ES) teisės normos, reguliuojančios pridėtinės vertės klausimus. ES direktyvoje įrašyta, kad Lietuva gali pasirinkti taikyti 5 arba 9 proc. PVM lengvatą šildymui. Ir būtent Seimo Darbo partijos frakcija siūlė laikinai taikyti 5 proc. lengvatinį tarifą šildymui, tačiau valdantieji net nesigilinę, jį atmetė“, – sako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
 
Pasak jos, „darbiečiai“ atsakingai analizavo visus teisinius dokumentus ir ieškojo būdų, kaip būtų galima amortizuoti šildymo kainas visoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Parlamentarė apgailestauja, kad į pasvertus ir pamatuotus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
 
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Darbo partijos frakcijos seniūnas Mantas Stulgaitis sako, kad „darbiečiai“ nenuleidžia rankų ir toliau darys viską, kad šildymo kaštai vilniečiams būtų sumažinti.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė privalo reaguoti čia ir dabar į susidariusią situaciją, kada kainos už šildymą vilniečiams auga ne dvigubai, o keliais kartais. Miestiečiai neturi kentėti dėl to, kad auga dujų kainos ar dėl to, jog dėl buvusių valdžių ūkiškumo trūkumo Vilniuje nebuvo pastatyta biokuro jėgainė. Kitą savaitę pristatysime paveikius ir pasvertus pasiūlymus, kurie realiai padėtų vilniečiams padengti išaugusias sąskaitas už šildymą“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys.
 
Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė taip pat pridūrė, kad Vilniaus socialdemokratų pasiūlymai šiurpina ne mažiau nei išaugusios šildymo kainos vilniečiams.
 
„Prieš teikiant tokius neapgalvotus pasiūlymus socialdemokratams vertėtų pasikonsultuoti su labiau patyrusiais kolegomis, nes dabar tiesiog gėda matyti tokius pranešimus, kurie aiškiai signalizuoja apie situacijos neišmanymą ir kompetencijos stoką, o kartu klaidina ir dar labiau piktina ir taip įsitempusią visuomenę“, – sako parlamentarė.
 
ELTA jau skelbė, kad Vilniaus socialdemokratai pasiūlė skelbti moratoriumą PVM tarifui šildymui iki to laiko, kol Vilniaus valdžia įgyvendins duotus pažadus miestiečiams.
 
„Meras pamiršo, kad jis ir jo partneriai konservatoriai jau nuo 2015 metų žadėjo šilumos kainų mažėjimą. Net dabar galiojančioje koalicijos sutartyje konservatoriai ir Laisvės partijos atstovai yra įsipareigoję 10 proc. sumažinti šilumos kainas“, – sakė LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.
 
Pasak jo, valdančioji koalicija neįgyvendino ir savo pažado nuo dujinio šildymo pereiti prie biokuro.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.15; 00:30

Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta jo tėviškėje Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo į socialdemokratų kreipimąsi dėl aptiktos ir pasipiktinimą partijai sukėlusios klaidos 4 klasės matematikos vadovėlyje. Kaip skelbta anksčiau pirmadienį, socialdemokratai ministrės teiravosi aplinkybių bei paaiškinimų, kodėl 2016 metais išleistame 4 klasės matematikos vadovėlyje skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tarpukario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną.
 
Kaip pastebėjo socialdemokratai, Arkadijaus Kiseliovo ir Danutės Kiseliovos sudarytame vadovėlyje pateikiamas uždavinys, kurio sąlygoje skelbiama tokia tezė: „1926 m. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona“.
 
Socialdemokratai pažymi, kad A. Smetona į valdžią pateko ne rinkimų, bet surengto perversmo būdu, o tai, kad minėto vadovėlio užduotyje pateikta netiksli informacija, pasak jų, siunčia „iškraipytą istorinę žinią ir vaikams, ir jų tėvams“.
 
Atsakydama į socialdemokratų pastabas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad minėtame vadovėlyje istoriniai faktai pateikti netiksliai. Ministerija kreipėsi į leidyklą prašydama peržiūrėti vadovėlio užduotį ir ištaisyti klaidą.
smetona_3
Antanas Smetona
 
„Leidykla „Alma littera“ atsiprašė už netikslų kontekstą ir informavo, kad, spausdindami šio matematikos vadovėlio kitą tiražą, klaidą ištaisys ir iki rugsėjo pabaigos apie tai mokyklas informuos atskiru laišku.
 
Skaitmeninio formato vadovėlyje ir „Eduka klasės“ aplinkoje mokytojai jau rugsėjo viduryje matys ištaisytą užduotį. „Šviesos“ leidyklos tinklalapyje iki šios savaitės pabaigos prie vadovėlio bus įkelta papildoma informacija apie užduoties keitimą“, – rašo išplatintame pranešime ministerija.
 
Pasak jos, klaida vadovėlyje ko gero įsivėlė atsitiktinai.
 
„Šis vadovėlis buvo vertintas 2012 metais. Kadangi jis buvo vertintas dalykiniu aspektu, todėl pradinio ugdymo matematikos vertintoja veikiausiai neatkreipė dėmesio į istorinių faktų netikslumą“, – pažymi ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.14; 06:34

Socialdemokratų partijos būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Laikinai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius tvirtina, kad tiesioginių merų rinkimų atitikimo Konstitucijai klausimą tarp Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narių paragino tai, kad kai kuriems iš jų nepalankiai susiklostė savivaldos rinkimai. Jonavos meras taip pat kėlė klausimą, ar tai, kad teisės ekspertai komentuoja būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus, nereiškia, jog šie ekspertai yra privilegijuota grupė, sau leidžianti anonsuoti būsimas Teismo išvadas.
 
„Tai ar bandysime keisti Konstituciją, ar vis tik labai gražiai suniveliuosim viską pagal konservatorių iniciatyvą? Nes šią iniciatyvą ne vienas Seimo narys pasirašė, bet teikėjas yra būtent Andrius Kupčinskas, buvęs Kauno meras. Matyt, kad tas pralaimėjimo kartėlis prieš Visvaldą Matijošaitį paragino kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti verdikto“,– antradienį vykusiame LSDP posėdyje kalbėjo M. Sinkevičius.
 
Tiesa, tarp 46 parlamentarų, kurie pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, yra ir LSDP atstovai: Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas bei frakcijos nariai Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė.
 
Visgi M. Sinkevičius paragino partiją užimti aktyvią poziciją dėl tiesioginių merų rinkimų, kurie, pasak laikinojo LSDP pirmininko, itin patinka rinkėjams. Jo nuomone, aktyvi LSDP pozicija yra būtina, nes konservatoriai, inicijuodami rinkimų peržiūros darbo grupės subūrimą Seime, neva siekia susikurti sau palankią rinkimų sistemą.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Jonavos mero, LSDP būtina jau dabar inicijuoti Konstitucijos pokyčius, leisiančius išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, kadangi M. Sinkevičius, remdamasis viešais informacijos šaltiniais, daro išvadą, kad tiesioginiai merų rinkimai bus pripažinti antikonstituciniais.
 
„Vytautas Sinkevičius (beje, joks man ne giminė), garbingas profesorius, konstitucinės teisės žinovas, jau pareiškė, kad tiesioginiai merų rinkimai yra antikonstituciniai. Tai galiu pasveikinti būsimą Radviliškio merą, nes panašu, kad jis bus nekonstituciškai išrinktas“, – ironiškai kalbėjo laikinasis LSDP pirmininkas, stebėdamasis, kad MRU profesorius neva iš anksto žino Konstitucinio Teismo sprendimą.
 
„Yra, pasirodo, mūsų šalyje teisėjų, profesionalių teisininkų iš MRU, kurie jau žino mūsų Konstitucinio Teismo sprendimus. Na, labai įdomu, gal čia kažkokia išskirtinė grupė, kuri gali anonsuoti būsimus sprendimus“, – svarstė M. Sinkevičius.
 
Tiesa, pats MRU profesorius V. Sinkevičius dar praėjusį penktadienį pabrėžė, kad būtina sulaukti galutinės išvados iš Konstitucinio Teismo.
 
Visgi, net jeigu KT nuspręstų, kad tiesioginiai merų rinkimai yra nesuderinami su Konstitucijos 119 straipsniu, Teismas, MRU profesoriaus nuomone, savo nutarimą tikriausiai atidėtų, taip suteikiant parlamentarams galimybę atitinkamai pakeisti įstatymus.
 
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
ELTA primena, kad šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.
 
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.
 
Tuo metu kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o artimiausiu metu numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Darbo grupės vadovu paskirtas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.
 
Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
 
Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 00:30

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Socialdemokratams iškėlus klausimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas dėl jo su žmogaus teisėmis susijusių pasisakymų, pats L. Kasčiūnas priekaištauja socialdemokratams dėl pigaus politikavimo, geopolitinio neraštingumo ir mėginimo jį terorizuoti bei linčiuoti už pažiūras.
 
„Manau, kad pirmiausia tai yra pigus politikavimas. Už to pigaus politikavimo slypi ir keli man nerimą keliantys ženklai. Visų pirma, tai  nesuvokimas išvis, kaip funkcionuoja ir dėl ko funkcionuoja NATO kaip gynybinė organizacija. Reikia prisiminti ir tai, kad būtent socialdemokratai  praėjusios kadencijos Seime nepasirašė bendro parlamentinio partijų susitarimo dėl finansavimo didinimo gynybai, sugriovė konsensusą. Mano požiūriu, tai savotiškai kišo pagalius Lietuvos įsipareigojimams NATO, tai  kažkuria prasme bandė susilpninti mūsų pozicijas NATO, priešino gynybos finansavimą su kitomis išlaidomis. Manau, kad apie tai visų pirma reikia kalbėti, kai kalbi apie tai, kas gali kenkti mūsų narystei NATO. Gintauto Palucko socialdemokratai būtent tuo ir pasižymėjo“,– Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
 
Jis taip pat įžvelgia socialdemokratų visišką geopolitinį neraštingumą. „Taip komentuoti gali tik  geopolitiškai visiškai neraštingi žmonės. Gaila, kad socialdemokratija virsta socialdemokratijos parodija“, – apgailestavo politikas.
 
Jam nerimą kelia ir tai, kad dabar iš esmės negali turėti kitokios nuomonės vertinant vieną ar kitą kandidatą į bet kokias pareigas.
 
„Natūralu, kad mes visi turime pažiūras, bet dabar už pažiūras bandoma žmogų terorizuoti ir linčiuoti. Ar galima socialdemokratams, kurie skelbiasi liberaliosios  demokratijos gynėjais, liberaliosios demokratijos vardu persekioti kitaminčius, žmogų, mąstantį kitaip? Aš manau, kad tai yra didžiausias smūgis demokratijos sampratai. Negalima tolerancijos sąvokos pasisavinti, negalima  nurodinėti nei kitiems politikams, nei visuomenei, ką ir kaip toleruoti, nes tai jau tampa netolerancija ir nedemokratija. Tai, ką jie daro, yra netolerantiška ir nedemokratiška. Tai šitoje vietoje man yra labai gaila, kad socialdemokratija šiandien Lietuvoje virto šita karikatūra ir parodija“, – kalbėdamas  su Eltos žurnaliste apgailestavo L. Kasčiūnas.
 
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.

Socialdemokratai pareiškė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jų nuomone, stokoja kompetencijų eiti šio komiteto pirmininko pareigas. Seimo socialdemokratai kelia klausimą dėl L. Kasčiūno viešai skelbiamų nuostatų suderinamumo su Lietuvos naryste NATO ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais, primena ELTA.
 
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad L. Kasčiūnas sistemingai naudojasi savo, kaip komiteto pirmininko, padėtimi „transliuoti“ žinutėms, nesuderinamoms su Lietuvos įsipareigojimais lygybės, nediskriminavimo ir įvairovės principams.
 
Pasak A. Syso, nuo L. Kasčiūno nuolat kliūva teisininkams ir visuomenininkams, dirbantiems žmogaus teisių srityje, ypač tiems, kurie specializuojasi LGBT teisių srityje: jis nuolat kartoja, esą jų „pasaulėžiūra“, „ideologija“ ir įsipareigojimas bendruomenėms yra kliūtis jiems eiti atsakingas pareigas.
Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Jam kyla klausimas, ar politikas, kuriam iš principo nepriimtinos demokratinės Šiaurės Atlanto gynybos aljanso ir kitų strateginių partnerių nuostatos, gali vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui?
 
„Kiekviena savo buvimo šioje pozicijoje diena šis politikas daro žalą ne tik tarptautinei Lietuvos reputacijai, bet ir šalies galimybėms stiprinti savo pozicijas ir autoritetą strateginėse Vakarų šalių struktūrose“, – konstatuoja socialdemokratai.
 
Socialdemokratai pažymi, kad visuose savo dokumentuose NATO yra įtvirtinusi griežtą draudimą diskriminuoti asmenis dėl lytinės orientacijos, lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, tautybės, negalios ar amžiaus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.20; 06:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, po Seimo rinkimų dėl to, kas formuos valdančiąją koaliciją, rungsis dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD).
 
Pasak jo, nėra jokių šansų, kad Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai galėtų laimėti artėjančius rinkimus. Geriausiu atveju, pasak R. Karbauskio, LSDP galėtų pasisiūlyti tapti tik mažaisiais partneriais konservatoriams. LVŽS lyderis taip pat patikino, kad LSDP tikrai nesiderėtų su LVŽS, nes, pasak jo, LSDP niekada nebuvo politinės kairės partija. R. Karbauskis neslėpė socialdemokratus matantis tiesiog kaip liberalus ir konservatorių satelitus.
 
„Jokių šansų. Man parodykite bent vieną politologą, kuris šiandien pasakytų, kad LSDP gali laimėti rinkimus, aš norėčiau tokį pamatyti ir išgirsti argumentus. Aš iš viso dar nežinau, ar Lietuvos socialdemokratų darbo partija, ar Palucko Lietuvos socialdemokratų partija daugiau surinks, nes jei pažiūrėtume į partijų sąrašus, tai aš šiandien matau labai stiprų Socialdemokratų darbo partijos sąrašą. Tikrai to nematau pas Palucko socialdemokratus. Nemanau, kad socialdemokratų situaciją pakeis vienas ar kitas pakviestas į sąrašą žmogus, nes visi tie asmenys, kurie iš šono kviečiami, nėra jau tokie labai garsūs ar įtakingi. Tad LSDP turės silpną sąrašą ir labai silpnus vienmandatininkus. Tai yra faktas ir nuo jo nepabėgsi. Reikia nebent kažkokio stebuklo. Pagaliau juk žmogus veda sąrašą, kuris yra teistas už korupciją“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
„Dvi partijos, tai konservatoriai ir LVŽS, artėjančiuose rinkimuose dalinsis atsakomybę dėl to, kas po rinkimų formuos valdančiąją koaliciją. Kito varianto tiesiog nėra. Aš taip manau ir taip pat turiu tam tikrą patirtį. Jeigu Palucko socialdemokratai galėtų laimėti rinkimus, aš tuomet tikrai nieko nesuprasčiau“, – sakė politikas, per pastaruosius kelerius rinkimus jau ne kartą suklydęs prognozuodamas rezultatus.
 
„Valstiečių“ lyderis tikino, kad po rinkimų LSDP galės pasisiūlyti būti tik mažaisiais konservatorių partneriais.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu Palucko socialdemokratai gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tai jie tą padarys bet kokiu atveju. Tas šnekėjimas, kad Palucko LSDP yra kairieji, yra visiška nesąmonė. Paluckas yra jaunasis konservatorius. Kartu jaunasis konservatorius buvo ir G. Landsbergis, ir tą visi turi atsiminti“, – sakė jis.
 
LVŽS pirmininkas atkreipia dėmesį, kad nors LSDP frakcija Seime ir pasitraukė iš opozicinių partijų susitarimo, jos elgsena liko nepasikeitusi.
 
„Jūs pažiūrėkite į Seimo balsavimus ir raskite kokį nors pokytį nuo tada, kai jie dar nebuvo palikę opozicijos. Pasitraukę jie pareiškė, kad jiems reikia rinkėjams kaip nors paaiškinti. Jie dabar rinkėjams sakys, kad mes nebesame opozicija ir mes neva neutralūs. Bet Seime jie ir toliau vienareikšmiški ir net aršesni už konservatorius pagal savo pareiškimus ir pagal savo veiksmus. Šioje situacijoje jie iš opozicijos išėjo dėl rinkimų ir vizualikos. Realiai, jeigu jie, kaip mažieji partneriai, bus reikalingi konservatoriams, jie tikrai nesiderės su mumis, jeigu bus galima susitarti su konservatoriais. Tik aš viliuosi, kad tokio varianto tiesiog nebus“, – sakė R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis apie konservatorius: Lietuvoje – tai dar vieni liberalai
 
R. Karbauskis teigia, kad prieš rinkimus susiformavo 5 liberalios partijos: Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, „Laisvė ir teisingumas“, TS–LKD bei galiausiai LSDP.
 
„… Konservatoriai yra liberalai, penkti liberalai šiuose rinkimuose bus Palucko socialdemokratai. Tai klausimas bus vienas. Ar liberalai laimės rinkimus? Tačiau to niekada nebuvo Lietuvos istorijoje. Išskyrus tą atvejį, kada konservatoriai nebuvo liberalai. Tačiau dabar karta pasikeitė ir atėjo kiti žmonės. Konservatoriai visiškai pasikeitė, jeigu kalbame, kas buvo prieš 10 metų ir kas yra šiandien. Tai žmonės rinksis šiemet tarp liberalų, o „valstiečius“ šioje vietoje galima įvardinti jau realiai kaip konservatorius arba nacionalinius interesus ginančią partiją“, – sakė jis.
Pasak R. Karbauskio, ir rinkėjas supranta, kad socialdemokratai ir konservatoriai yra tapę liberalais.
 
„Žmonės supranta, kad socialdemokratai realiai tapo liberalais. Jeigu palygintume Palucko ir Kirkilo socialdemokratus, tai Kirkilo pusėje yra žmonės su pažiūromis, vertybėmis, kurios artimos Brazausko filosofijai ir t.t. O Palucko – yra absoliutūs liberalai. (…) LSDP vadovybėje, paimkime patį Palucką ir jo artimiausius žmones, kurie taip pat yra jauni politikai, tai jie visi yra liberalai. Nes žmogus, kuris buvo jaunasis konservatorius, jis socialdemokratu tiesiog negali tapti pagal visą logiką“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: mūsų svajonė, kad rinkėjai mums suteiktų didesnę daugumą
 
LVŽS lyderio nuomone, koronaviruso krizės metu opozicija Seime elgiasi nekonstruktyviai. Pasak R. Karbauskio, kadangi valdančiųjų iniciatyvas nuosekliai lydi opozicijos balsavimo kortelių ištraukinėjimas, jų tikslas yra rinkimuose turėti kuo didesnę daugumą. Tokį užmojį įvardinęs jis kreipėsi į Lietuvos žmones su prašymu – kuo gausiau palaikyti šiuo metu valdančiąsias partijas.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Toks būtų mūsų noras ir prašymas. Būtų labai gerai, kad mes dirbtume tokiomis sąlygomis, kada iš tikrųjų galėtume tarnauti valstybei ir priiminėti sprendimus, kurie reikalingi“, – sakė R. Karbauskis.
 
Kitu atveju – jei „valstiečiai“ surinks tiek pat ar mažiau mandatų nei gavo 2016 m., tęsė R. Karbauskis, dabartinė opozicija toliau trukdys įgyvendinti valdančiųjų darbus.
 
„Noriu pažymėti tiems patiems rinkėjams, kad mes turime turėti stabilesnę daugumą, nes jeigu taip bus kaip dabar yra, tai opozicija mums stengsis trukdyti dirbti visai būdais. Akivaizdu, kad trukdoma tik tam, kad būtų blogiau. Aš pabrėžiu – opozicija daro viską, kad Lietuvoje būtų blogiau“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: jei mes būtume opozicijoje, tikrai palaikytume valdžią
 
R. Karbauskis stebisi, kad opozicija nepalaiko valdančiosios daugumos. Anot jo, LVŽS šiuo metu yra valdančiojoje daugumoje vien dėl tautos laisvai išreikštos valios. R. Karbauskis neslepia, jei LVŽS šiuo metu būtų opozicijoje, ji tikrai palaikytų valdančiosios daugumos sprendimus.
 
„Jeigu mes dabar būtume opozicija, tikrai dabar palaikytume valdžią, kas bebūtų, nes bet kuriuo atveju valdžia yra valdžia ir ji priiminėja sprendimus. Jeigu tu pradedi jai oponuoti, sprendimai tuomet nepriimami arba priimami, bet ne laiku. Šioje vietoje jie elgiasi visiškai neatsakingai, tai yra ne tas momentas ir ne dabar reikia trukdyti. O trukdymas dabar yra visur. Netgi dabar priiminėjant sprendimus dėl medikų atlyginimų didinimo opozicija čia kišo pagalius. Pastovi kritika, kad vaikams davėt – nusikaltimas, pensininkams davėt – nusikaltimas ir t.t. Bet jie nepripažįsta to, kad krizės akivaizdoje mes darome viską atvirkščiai, nei jie darė. O mūsų krizės įveikimo kelias yra rekomendacijos tų ekonomistų, kurie Nobelio premijas gavo“, – sakė R. Karbauskis.
 
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

LVŽS atkreipė dėmesį, kad „valstiečiai“ yra palaikę valdančiąją daugumą sunkiausiai valstybės laikotarpiais.
 
„Mes taip, kaip dabar elgiasi opozicija, niekada nesielgtume ir mes tai ne kartą esame įrodę, kai buvo 2009 – 2010 metais krizė, Seime mūsų buvo trys balsai. Konservatoriai kartais mums tai primena, sakydami štai jūs tada palaikėte mūsų Vyriausybę. Tuomet po krizės buvo plati duobė ir visi tuo momentu norėjo nuversti Kubiliaus Vyriausybę, o tai mums būtų kainavę dar 6 mėnesius be valdžios ir tai būtų valstybei kainavę dar daugiau. Tad, nepaisant to, kad Kubiliaus valdžia darė aibę klaidų, bet tuo momentu nebuvo galima palaikyti jos nuvertimo“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 06:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
 
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
 
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
 
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
 
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
 
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
 
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
 
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
 
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
 
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
 
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
 
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
 
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
 
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
 
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 12:00

Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi nuomonės, kad įkurtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę tėra konservatorių projektas, kuriuo bandoma telkti savo elektoratą prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
 
Kaip Eltai sakė partijos komunikacijos vadovas Justinas Argustas, socialdemokratai suburto darinio veikloje nedalyvaus.
 
„Tai konservatorių rinkiminė akcija, jie tradiciškai siekia mobilizuoti savo rinkėjus su šūkiu „Lietuva pavojuje“. Jei tai būtų daroma atominės statybų pradžioje – 2009-2010 m., dar būtų galima suprasti, bet tuo metu konservatorių Vyriausybė dėmesio vertų pastangų stabdant atominės statybas nerodė. Netgi priešingai, tuometis premjeras abejojo, ar ta atominė bus. Socialdemokratai šiuo klausimu yra suformulavę poziciją ir kitų politinių jėgų rinkimų projektuose nedalyvaus“, – teigė J. Argustas.
 
Jis taip pat pridūrė, kad socialdemokratams nėra priimtina konservatorių kritika prezidentui Gitanui Nausėdai dėl artimesnio dialogo su Baltarusija.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
„Čia partijos pozicija labai aiški – konservatorių vykdyta uždara užsienio politika neatnešė Lietuvai naudos – kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvos pašonėje ir kilo Astravo atominė, tai jei būtų bendraujama glaudžiau, ta elektrinė galbūt stovėtų kitur. Lietuvos interesas yra žinoti, kas dedasi šalia sostinės, kuri patenka į atominės evakuacijos zoną ir aklas Baltarusijos ignoravimas prie šio tikslo niekaip neprisideda“, – pabrėžė LSDP komunikacijos vadovas.
 
ELTA primena, kad šeštadienį Seime surengtas pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Antiastravinio Sąjūdžio garbės pirmininku tapo vienas iš judėjimo iniciatorių – profesorius Vytautas Landsbergis. Tarp organizacijos steigėjų taip pat yra europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.16; 00:30

Socialdemokratai nepalaiko kitų metų biudžeto, nes ištisoms visuomenės grupėms valstybės vardu duotų įsipareigojimų valdantieji neįgyvendino ir taip sukėlė pasitikėjimo krizę, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
 
„Biudžetui nepritariam, nes per daug džiaugtis tikrai nėra kuo. Naujų mokesčių, kurie įsigalios po dviejų savaičių, „prikepta“ daug, ir tai negali džiuginti. Žmonės ir įmonės turėjo teisę pasiruošti tiems mokesčiams. O biudžeto svarstymą lydėję piketai ir protestai rodo, kad nepamatuoti pažadai sukėlė ir pasitikėjimo krizę“, – teigia G. Paluckas.
 
Politikas kitų metų biudžetą vadina „rekordiniu“, tačiau pabrėžia, kad augančios ekonomikos vaisiai dalies Lietuvos žmonių kitąmet nepasieks.
 
„Ekonomika auga, sukuriama vis daugiau prekių ir paslaugų, tačiau tuo pačiu šis biudžetas yra rekordinis ir savo pažadų nesilaikymu. Vyko daugybė protestų, piketų, įspėjamieji streikai. Nepaisant to, kad biudžete yra daugiau pinigų, jame tik iš dalies atsispindi tie pažadai, kuriuos Vyriausybė išdalino medikams, mokytojams, kultūrininkams, dėstytojams“, – pabrėžia G. Paluckas.
 
Jis primena, kad jau nebe vienus metus prieš biudžeto priėmimą nepasitenkinimą reiškia daugybė visuomenės grupių.
 
„Išdalintų įsipareigojimų vykdymą reikia išsimušinėti gatvėse, protestuose, teatralizuotose akcijose, galiausiai stabdant Vilniaus universiteto darbą. Štai toks tas dialogas. Nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo tik daugiau, nes valdantieji sužadino nerealius lūkesčius. Tai mažina pasitikėjimą visuomenėje ir turės pasekmių ateityje“, – prognozuoja G. Paluckas.
 
Chaotiškas valdančiųjų barstymas po truputį pinigų atskiroms grupėms ir nevykdymas netgi raštiškai patvirtintų įsipareigojimų viešojo sektoriaus darbuotojams, socialdemokratų manymu, tik atspindi valdančiųjų negebėjimą tvarkytis ir sistemiškai spręsti finansines ir socialines problemas.
 
„Biudžeto projektas taip chaotiškai buvo sudarinėjamas ir keičiamas, kad žmonės net nespėja susigaudyti, kaip tai atsilieps jų gyvenime – kur bus pridėta, o kur atimta. Aišku dabar viena – biudžete pakabinti keli blizgučiai ant kalėdinės eglutės – priedai prie pensijų ir vaiko pinigų, tuo metu svarbiausi įsipareigojimai mokytojams, mokslo darbuotojams, policininkams, ugniagesiams pakelti algas yra nevykdomi iki galo.
 
Nors viešojo sektoriaus darbuotojų streikai, piketai vyko net ne vienerius metus – valdantieji pridalijo jiems parašais patvirtintų įsipareigojimų ir netgi paskutiniais valdymo metais nusisuko nuo šių žmonių, nors ekonomika per visus jų valdymo metus augo“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
 
Blogiausia, Socialdemokratų frakcijos teigimu, kad žmonės net nespėja suprasti, kad viena ranka dalindami smulkias dovanėles, kita ranka valdantieji atima arba kone baudžia. Taršos mokestį, jų nuomone, sunku pavadinti kitaip negu bauda automobilį perkantiems gyventojams.
 
„Valdantieji pridėjo daugiau vaiko pinigų, kuriuos gaus šeimos, bet iš tų pačių vaikų atėmė, įšaldydami Klimato kaitos programos lėšas, tai yra stabdydami ir taip stringančią daugiabučių namų, vaikų darželių renovaciją, kuro katilų keitimą į mažiau taršius, net miškų atsodinimą.
 
Nenormalu, kad šeimos lyg ir gaus daugiau vaiko pinigų, bet dėl dar sulėtintos renovacijos ir toliau mokės vis didėjančias sąskaitas už šilumą. Atimta lėšų skylėms lopyti ir iš Kelių fondo. Ar tai reiškia, kad svarbiausius kelius šie valdantieji sau jau nusitiesė, o kiti žmonės palauks?“ – biudžeto projektą vertina Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.
 
Socialdemokratų teigimu, su šiuo biudžetu Lietuvos žmonės bus ir toliau verčiami gyventi su nemažėjančia pajamų nelygybe ir nevienodomis galimybėmis mokytis, gydytis, gauti geresnes socialines paslaugas.
 
„Apmaudu, kad ekonomikos augimo metais valdantieji neišnaudojo galimybių. Viešajam sektoriui taip ir liko net iki 2008 metų lygio neatstatytas darbo užmokesčio bazinis dydis ir finansavimas, neįgyvendinti pažadai viešojo sektoriaus darbuotojams – nei mokytojams, nei statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams, nei kitiems“, – sako Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Socialdemokratų frakcija teikė kitų metų biudžeto projektui siūlymus dėl medikų, ugniagesių, pedagogų, dėstytojų, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, nurodydami šaltinius. „Deja, valdantieji nei tokių priminimų, nei savo įsipareigojimų šiems darbuotojams neįvykdė”, – apgailestauja Seimo socialdemokratai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 13:26

Naujieji Vokietijos Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiai iki kitos savaitės vidurio atidėjo sprendimą dėl pasitraukimo iš koalicijos su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), praneša dpa.
 
Ši žinia paskelbta sekmadienį, dieną po to, kai SPD pirmininkais buvo išrinkti du mažai kam žinomi politikai – buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų ministras Norbertas Walteris-Borjansas ir parlamentarė Saskia Esken.
 
Jie teigė palaikysiantys bendradarbiavimą su CDU, jeigu bus iš naujo deramasi dėl koalicijos sąlygų.
 
Tačiau vėliau SPD paskelbė, kad sprendimas dėl to, likti koalicijoje, ar ne, nukeltas iki ketvirtadienio. Kitą savaitę Berlyne įvyks socialdemokratų kongresas ir dėl šio klausimo spręs partijos nariai.
 
Naujieji SPD lyderiai nori, kad CDU sutiktų kelti minimalų atlyginimą ir daug investuotų į infrastruktūrą bei priemones nukreiptas prieš klimato atšilimą.
 
Pastaraisiais metais SPD populiarumas itin nusmuko, o socialdemokratų rėmėjai pasirinko kraštutinių dešiniųjų arba kairiųjų partijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 00:01

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad inicijuojamą tyrimą dėl ryšius su Rusijos diplomatais nuslėpusios parlamentarės Irinos Rozovos saviems tikslams išnaudoja tiek valdantieji „valstiečiai“, tiek opozicijoje esantys konservatoriai.
 
Pasak politiko, „valstiečiai“ yra suinteresuoti bet kokia kaina „sumedžioti“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir patraukti jį iš užimamo posto, tuo metu konservatoriai, įsitikinęs G. Paluckas, šią situaciją išnaudoja Rusijos baimei žadinti.
 
„Man labai nesmagu matyti, kad tas Irinos Rozovos konkretus atvejis yra tam tikrų suinteresuotų grupių išnaudojamas. Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką visai politinei sistemai, nepaisant to, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymas, analizuodamas ir galų gale teikdamas metinę nacionalinio saugumo ataskaitą, yra ne kartą pasakęs, kad (Lietuvos. – ELTA) politinei sistemai kitų šalių įtakos nėra. Tad mes kalbame apie izoliuotus atvejus – apie juos ir reikėtų kalbėti, o ne prekiauti baime, kad Rusija perka politines partijas ir organizacijas,“ – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas, pridurdamas, kad, siekiant sklandaus Seimo darbo, būtina skelbti moratoriumą V. Pranckiečio medžioklei.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu mes norime sklandaus Seimo darbo, reikia skelbti moratoriumą Pranckiečio medžioklei,“ – pabrėžė jis. Pasak jo, iki Seimo kadencijos pabaigos liko vos metai, tad patraukti Seimo vadovą iš einamų pareigų nėra jokio reikalo.
 
„Aš nematau pagrindo toliau medžioti poną Pranckietį, apskritai kviečiu visus – poziciją ir opoziciją – palikti poną Pranckietį ramybėje, nes 12 mėnesių likusios kadencijos prabėgs greitai,“ – apibendrino socialdemokratų lyderis.
 
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos iniciatyva Seime ketvirtadienį buvo atidėta.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Tyrimą atlikti inicijuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 06:00

Parlamento rinkimus Danijoje laimėjo opozicijoje buvę socialdemokratai. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad centro kairysis blokas turės 96 mandatus, o valdantieji liberalai – 79.
 
Liberalų premjerą Larsą Lokkę Rasmusseną pakeis socialdemokratė Mettė Frederiksen. L. L. Rasmussenas pripažino pralaimėjimą ir paskelbė, kad jo vyriausybė atsistatydins.
 
M. Frederiksen vadovaujama partija trečiadienį vykusiuose rinkimuose tapo stipriausia jėga surinkusi 25,9 proc. balsų. Kairioji stovykla ateityje parlamente turės absoliučią daugumą. Didelių nuostolių rinkimuose pirmiausiai patyrė dešinioji populistinė Danijos liaudies partija.
 
Tai trečias kartas per metus, kai vyriausybę Šiaurėje formuoja kairioji stovykla. Šiais metais socialdemokratinės partijos formavo vyriausybes ir Suomijoje bei Švedijoje.
 
Savo pergalės kalboje M. Frederiksen pareiškė, kad danai balsavo už naują daugumą ir „naują kryptį“. Ji kalbėjo apie balsavimą dėl socialinės valstybės, kurio baigtis visiškai vienareikšmė. Ši nuo dabar Danijoje esą bus didžiausias prioritetas.
 
Daugelis danų būgštauja, kad tolesnis taupymas gali pakenkti sveikatos priežiūrai bei švietimo sistemai. M. Frederiksen pažadėjo po taupymo metų vėl didinti socialines išlaidas. Kartu 41-erių politikė yra už griežtą prieglobsčio politiką.
 
Per rinkimus ypač savo pozicijas pagerino Socialistų liaudies partija, kuri pasisakė už „žaliąsias“ temas. Ji surinko 7,7 proc. balsų. Per pastaruosius rinkimus 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 4,2 proc.
 
L. L. Rasmusseno liberalai gavo 4 proc. daugiau balsų. Tačiau su 23,4 proc. jie liko tik antroje vietoje. „Rinkimai tikrai buvo geri, tačiau vyriausybė keisis“, – sakė jis savo šalininkams.
 
Liberalai per praėjusius 18 metų vyriausybėje buvo 14 metų. Dabartinis pralaimėjimas susijęs pirmiausiai su dešiniosios populistinės Danijos liaudies partijos patirtais nuostoliais. Ji surinko tik 8,7 proc. balsų. 2015-aisiais partija su 21,1 proc. balsų buvo antra ir po rinkimų parėmė L. L. Rasmusseno dešinės pakraipos mažumos vyriausybę.
 
Rinkėjų aktyvumas, kuris Danijoje tradiciškai būna labai didelis, siekė 84,5 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 09:00

LSDP kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis teigia neturįs konkurentų šalies vadovo rinkimuose. Socialdemokrato teigimu, politinės kairės flange jis yra vienintelis tikras kandidatas, nes kiti arba neturi pažiūrų apskritai, arba tiesiog veidmainiauja. 

Eurokomisaras deklaruoja manąs, kad ekonomisto Gitano Nausėdos ir buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės tikrosios pažiūros prasilenkia su tuo, ko reikalauja šalies Konstitucija, o premjeras Saulius Skvernelis, pabrėžia jis, apskritai neturi politinio veido. 

Visgi, užtikrintai tvirtina V. P. Andriukaitis, dabartinis Vyriausybės vadovas šansų laimėti prezidento rinkimus neturi. Politikas neslepia, kad jį kankina tik viena dilema – ar premjeras, pralaimėjęs šalies vadovo rinkimus, ant stalo padės atsistatydinimo iš šiuo metu einamų pareigų prašymą. 

Dabartiniam Vyriausybės vadovui V. P. Andriukaitis ypač kritiškas. Eurokomisaras piktinasi, kad S. Skvernelis neklausė jo patarimų važiuoti į Europos vadovų tarybos susitikimus ir tuo, kad pastaruoju metu dėl to persigalvojęs – tiesiog nori provokuoti konfliktą su prezidente Dalia Grybauskaite. Jis į sveiko proto rėmus netelpančiais vadina ir premjero atliktus žingsnius užsienio politikoje. Visgi, pabrėžia V.P.Andriukaitis, sunku pagal gėdingumo laipsnį palyginti, kas šiuo atžvilgiu labiau „pasižymėjo“ – S. Skvernelis ar prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Socialdemokratų keliamas kandidatas kritikos strėlių negaili ir G. Nausėdai. Jo teigimu, ekonomistas, kalbėdamas apie politinių partijų vienijimą ar užsiminęs, kad jam labiausiai kliūna socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio darbas, tiesiog demonstruoja savo politinį neišprusimą. V.P. Andriukaitis kategoriškas – pirmasis ministras, kurio galvos reikėtų pareikalauti po to, kai Vyriausybė grąžins naujajam prezidentui įgaliojimus – finansų ministras Vilius Šapoka. 

Interviu naujienų agentūrai ELTA V.P. Andriukaitis identifikavo ir, jo nuomone, pagrindines „ligas“ dabartinėje Lietuvos užsienio politikoje, įvertino Lietuvos ir Rusijos santykių situaciją ir tai, kokios politikos laikytųsi Kinijos atžvilgiu. 

– Leiskite pabūti tiesmukam – nesate kotiruojamas šių rinkimų lyderiu. Jus priskiria vadinamajam antrojo rato kandidatų sąrašui. Kai kurie šios grupės politikai net neslepia, kad prezidento rinkimus išnaudoja savo ar savo politinių struktūrų populiarumui didinti. Ko iš tikrųjų siekiate jūs? 

– Aš netikiu nei pirmu, nei antru ratu. Tai yra politologinės statistikos ir nuomonių apklausų mitologija. Galiu pasakyti, kodėl manęs mažiau viešosios visuomenės diskurse – aš tik balandžio pirmąją pradėjau (prezidentinę kampaniją. – ELTA). Tai yra atsakymas tiems, kurie pradėjo prieš dvejus metus. 

Aš kalbu kaip tas, kuris griežtai laikėsi komisaro pozicijų. Netgi nesielgiau taip, kaip Dalia Grybauskaitė (būdama komisarė. – ELTA) – nekritikavau šios Vyriausybės taip, kaip, kad ji kritikavo Gedimino Kirkilo Vyriausybę. Aš pasakiau – reikia elgtis padoriai, atsakingai ir teisingai. 

Todėl atvykęs į Lietuvą pranešti Komisijos ataskaitų apie ekonominę šalies prognozę, šalies raidą, perspektyvas ir Europos semestrą viešai nekritikavau valdžios, viešajame diskurse to nebuvo (…) Tad dabar, išeinant į startą, mano tikslas yra labai aiškus – prasiveržti į antrąjį rinkimų turą. Aš labai rimtai dalyvauju rinkimuose. 

– Kas šiuose prezidento rinkimuose yra jūsų konkurentai politinėje kairėje? 

– Jūsų klausimas turėtų būti užduotas kitiems kandidatams. Kairiojo, socialdemokratinio politinio flango atstovas esu vienintelis – tai su kuo man konkuruoti, jei esu vienintelis? 

– Manote, kad esate vienintelis politinės kairės vėliavą nešantis kandidatas tarp visų pretendentų į šalies vadovus? 

– Aš konkuruoju su tais, kurie dangstosi kairiosiomis frazėmis, kurių galvose yra visokių idėjų, pradedant nuo ultranacionalistinių, baigiant ultrakonservatyvių, jeigu kalbėtume politologine kalba. Apskritai pastebiu, kad staiga visi pradėjo kalbėti apie gerovės valstybę kaip apie kokią muziką. Kas čia atsitiko? Kas nutiko, kad Gitanas Nausėda, kurį pažįstu daug metų, kuris yra atsakingas už daugelį dalykų Lietuvoje, staiga pasidarė gerovės valstybės skleidėju, nors pats prisipažįsta, kad yra centro dešinės konservatorius ir dar išpažįsta „reiganomiką“. 

Tie, kurie nors truputį mokėsi politologijos ir žino, ką reiškia „reiganomika“ ir gerovės valstybė, turėtų suprasti, kad kalbama apie du antipodus. Gitanas Nausėda sako, kad yra „reiganomikos“ šalininkas, tačiau naudoja gerovės valstybę, kurią iki tol paminėjo gal 6 kartus. Panašiai ir su Ingrida Šimonyte. Ji kalba, kad reikia susitarti, kokios mes gerovės valstybės norime. 

Tačiau Šimonytė buvo ministrė, ji prisiekė laikytis Konstitucijos. Mano klausimas jiems visiems, koks yra įteisintas modelis Lietuvos Konstitucijoje. Cituoju: valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas. (…) Tai reiškia, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tuo tarpu žvelgiant į dešimties metų perspektyvą turime 100 tūkst. gyvenančių super gerai ir 830 tūkst., kurie patiria skurdą arba jiems gresia skurdas. Ar galima čia iššifruoti bendrą tautos gerovę? 

– Jeigu vyktų diskusija tarp dviejų ideologijų – liberalizmo ir socialdemokratijos – liberalai sakytų, kad laisvoji rinka ir asmens intereso išaukštinimas ir atspindi bendrą labą, o kartu ir tautos gerovę. 

– Bet aš ne apie tai. Aš pagavau jus. Jei padėjai ranką ant Konstitucijos, prisiekei vykdyti Konstituciją, kurioje parašyta – bendra tautos gerovė. Jei tu esi finansų ministras (…), ką reikia daryti mokesčių politikoje, fiskalinėje politikoje, kai matai didžiulius pajamų skirtumus? Ką tu turi daryti pasakęs, kad prisiekiu? 

– Skirtingos politinės ideologijos skirtingai apibrėžia metodus ir kelius, kurie, reikia pažymėti, veda į tą patį tikslą – visuomenės gerovę. 

– Bendra tautos gerovė buvo visuotinis piliečių susitarimas 1992 metais patvirtinant Konstituciją. Kitaip sakant, ultraliberalizmo modelis prieštarauja Konstitucijai. Kai tu esi liberalas viešojoje erdvėje – diskutuok, bet kai tu tampi ministru, ką tu turi daryti – vykdyti Konstituciją. Pavyzdžiui, mokslas (aukštasis. – ELTA) turi būti nemokamas. O kaip yra gyvenime? 

Jeigu Šimonytė, buvusi finansų ministrė, šiandien kalba, kad konstitucinis modelis nėra aiškus, tai reikia jai išaiškinti visus konstitucinius straipsnius. Juk Konstitucinis Teismas Lietuvai pasakė labai aiškiai – Lietuva yra parlamentinė, demokratinė ir socialinė valstybė. Aš visada gyniau šias pozicijas ir niekas manęs šiandien negali apkaltinti veidmainyste. Gali apkaltinti tik tuo, kad mano politinėje (socialdemokratų. – ELTA) frakcijoje aš buvau mažumoje. 

Taigi tai, ką dabar kalba Šimonytė ir Nausėda, yra tiesiog politinė mimikrija, veidmainystė. Reikia žvejoti balsus, todėl į lūpas ir dedama tai, ką visuomenė nori girdėti. Testamente parašyta, kad negalima tarnauti Dievui ir Mamonai. Taigi negalima tarnauti ir bankams, ir valstybės gerovei. 

Šimonytė ir Nausėda abu yra dešiniųjų pažiūrų, abu šiandien tik dangstosi kairiąja frazeologija ir kairiąja ideologija, nes jiems reikia laimėti daugiau balsų, abu atsakingi už finansų krizę ir abu atsakingi už tą laikotarpį (…). 

– O kaip dėl premjero Sauliaus Skvernelio, jis, priešingai nei Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, tiesiai sako esąs kairysis. 

– Skvernelis sakosi, kad yra kairysis, o aš manau, kad jis yra bet kas. Jis startavo nuo policijos komisaro, buvo Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas, vėliau pabandė šokti į socialdemokratus, po to nukeliavo pas „valstiečius ir žaliuosius“. Mano klausimas, kas jis yra politiškai? 

– Jūs atsakykite. 

– Aš atsakau, jis yra absoliutus politinių pažiūrų neturėjimo pavyzdys. Jo komunikacija yra nutaikyta į tai, kad jis šiuo metu konfliktuotų su Dalia Grybauskaite. Kai aš pradėjau komisaro darbą, dar 2016 m. pabaigoje Skverneliui pasiūliau nutraukti praktiką, kai prezidentė važinėja į Europos vadovų tarybą. Aš pasakiau jam, kad jis turi vykdyti Konstituciją, nes šalies ūkis ir Vyriausybės kompetencija yra aprašyta labai aiškiai – jis tiesiog įpareigotas važiuoti į Europos vadovų tarybą. Premjeras man atsakė, kad jis kol kas prastai kalba angliškai, nors tai yra visiška mitologija, daug vadovų ten kalba tik savo kalba. 

– Jums taip kalbėjo pats premjeras? 

– Taip, tai tikri mūsų pokalbio faktai. Antra, jis pasakė, aš nenoriu pyktis su prezidente, kad nori įsisukti (politikoje. – ELTA), kad tokia tvarka gali būti, nes jį tai tenkina. Tuomet aš pasakiau, kad premjeras turi važiuoti ten, kur yra išimtinė Vyriausybės kompetencija, kad prezidentė neturi teisės kištis į valstybės biudžeto formavimą – tai išimtinė Vyriausybės kompetencija. Tad dabar kyla klausimas, kodėl Skvernelis neklausė mano žodžių, o trejus metus sutarė su Grybauskaite. Tik dabar pradėjo pyktis. Atsakymas – reikia konflikto. 

– Ką jūs norite pasakyti? Premjeras, neseniai užsiminęs, kad visgi Vyriausybės vadovas turi važinėti į Europos vadovų tarybos susitikimus, pakeitė nuomonę, nes nori konflikto? O gal jis taip sako, nes pramoko anglų kalbą? 

– Kiek jis pramoko anglų kalbą – neturi jokios reikšmės. Kaip ir minėjau, jis dabar taiko į pozicijas, kuriose, švelniai tariant, jis matuojasi švarkelį, kuris jam kol kas ir nesuprantamas, ir nežinomas. Supraskite, jis turėjo teisę jau trejus metus važinėti į Europos vadovų tarybą. O Lietuvos Vyriausybės vadovai nuo 2008 metų ten nėra buvę, prezidentė 10 metų tai uzurpavo. Apskritai europiniai reikalai kabinetiniu lygiu ir politinės atsakomybės lygiu nėra suvokiami. Pasakykite, kokią aiškią poziciją suformulavo premjeras apie Europos Sąjungos tolimesnę raidą ir ateitį? (…). Ar girdėjote, kad jis išeitų ir pasakytų, žinote, kadangi Didžioji Britanija išeina, struktūrinių fondų parama mažėja, todėl mums reikės dengti kofinansavimą, o mes perskirstom tik 30 procentų per biudžetą, kofinansavimui mes negalėsime sukaupti lėšų, nes tada dar labiau didės socialinė nelygybė ir viešasis sektorius, kurio padėtis ir taip bloga, patirs tikrą krizę. Ar girdėjote apie tai? 

– Pakalbėkime apie politines batalijas šiek tiek bendresne prasme. „Valstiečių“ lyderiai ir premjeras piešia baugius scenarijus Lietuvai ir Vyriausybei, kad jei laimės „ne tas kandidatas“, kils didžiulių grėsmių. Jūs matote pavojų šaliai, jei laimėtų kuris iš dabar kandidatuojančių reitingų lyderių? 

– Visų pirma Lietuvai jau dabar kyla grėsmė, nes Lietuva yra pamažu turtėjanti šalis, BVP pamažu auga, tačiau galimybių gauti geresnį išsilavinimą, nemokamą sveikatos apsaugą – priešingai – mažėja. Tai, kad socialinės atskirties grėsmė yra milžiniška, yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Skvernelio Vyriausybės veiksmai yra tokie kosmetiniai, kurie nesprendžia problemos. Tai, ką jie daro, yra grėsmė, jie nesusitvarko su pagrindinėmis problemomis. Tai yra grėsmė mums. 

– Ar einate į rinkimus turėdamas konkrečių misijų. Vienas kandidatas sakosi būsiantis taikdarys tarp konfrontuojančių partijų, pirmiausia tarp konservatorių ir „valstiečių“. 

– Aš neįsivaizduoju, ką kalba Gitanas. Ar jis katinas Leopoldas? Buvo toks filmukas… Pamenate? Tai tegu Gitanas tą filmą pasižiūri. Pirmiausia reikia kalbėti apie tai, kad yra skirtingos politinės mokyklos. Kaip galime sutaikyti Friedmaną su Stieglitzu? Tegu jis man pasako, kaip tai galima padaryti. Niekus kalba, o visi niekus komentuoja. 

– Tai konfliktus, kurie pastaruoju metu tiesiog žaižaruoja tarp valdančiųjų ir opozicijos, traktuojate kaip natūralų politinį procesą? 

– Pažvelkime, kiek tarp šių partijų yra panašumų, požiūrį į žmones, į šeimas (…) Raskite man dešimt skirtumų tarp konservatorių ir „valstiečių. Tačiau Skvernelis ir Karbauskis puikiai žino, kad yra žmonių, kurie nukentėjo nuo Vagnoriaus ir Kubiliaus reformų ir kuriems žodis „konservatoriai“ yra raudonas skuduras. Todėl taikintojų čia nereikia. Reikia sugebėti mobilizuoti didelę dalį visuomenės, kuri iš tikrųjų nori pokyčių. Lietuva gali tą padaryti. 

– Grįžkime prie klausimo. Nausėda, kalbėdamas apie taikinimą, kalba apie partijų lyderių susodinimą prie vieno stalo. Tačiau ir jūs apie taikinimą kalbate, bet norite mobilizuoti visuomenę? Kaip tai padaryti? 

– Nežinau, apie kokį sutaikinimą kalba Nausėda, apie tą patį kalba ir Šimonytė. To nei reikia, nei apskritai tam yra reikalo. Kaip susėsti prie stalo leiboristams ir konservatoriams dėl, pavyzdžiui, Brexito? Atsakykite. Tokie pareiškimai yra tiesiog politikos neišmanymas, ateina žmonės, kurie nė akimirkos nėra buvę ten ir kalba iš laikraščių, vadovėlių ir iš to, ką jums pasiūlė patarėjai. 

Mano misija yra labai aiški, visi pažangieji vienykitės, nes Lietuva yra kryžkelėje. Mums reikia dar kartą apsibrėžti konstitucines normos, jos turi būti padengtos ištekliais, nes konstitucinis susitarimas 1992 m. pagrindė socialinę Lietuvą ir jokie plokšti mokesčiai ir minimalistinė valstybė negelbės (…). 

– Jūs apie tai kalbėdamas tarsi metate užuominas, kad liberalizmas ir liberaliomis vertybėmis grįstos politinės programos prieštarauja Konstitucijai. 

– Taip, taip ir yra, jos prieštarauja. Mūsų Konstitucija negarantavo Friedmano modelio. 

– Tačiau Konstitucija garantuoja saviraiškos – ideologinės, religinės ir panašiai – laisvę, net įgyvendinti gėrį visuomenei, vadovaujantis to paties Friedmano ar Nozicko idėjomis. Tačiau palikime ideologinius ginčus, jie yra neišsprendžiami. Jei būtumėte išrinktas prezidentu, ką pirmiausia norėtumėte pakeisti dabartinėje Vyriausybėje? G. Nausėda įvardijo socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį. Jis taip pat būtų jūsų taikiniu „numeris vienas“? 

– Būtent tai ir rodo Nausėdos neišmanymą. Tiesiai šviesiai – jis neišmano arba vaidina, kad neišmano. Akivaizdu, jis mato, kad Kukuraitis yra nepopuliarus, todėl ir rodo į jį… Aš pirmiausia nuimčiau finansų ministrą. Ką turi bendro Kukuraitis su tuo, kad jam trūksta milijardo eurų? Kas turi surinkti milijardą eurų? (…) Reikia pabrėžti, kad Šapoka, kaip ir Šimonytė, nevykdė savo konstitucinių įsipareigojimų. 

– Tai tapęs prezidentu pirmiausia reikalautumėte Šapokos galvos? 

– Pirmiausia aš reikalaučiau raštingumo. Jei tapčiau prezidentu, tai pirmas pokalbis būtų su premjeru, nes premjeras vadovauja Vyriausybei. 

– Ir ką jūs jam pirmiausia pasakytumėte? 

– Prašau, padėkite skaičius, kaip jūs matote galimybes pertvarkyti mokestinę sistemą, nes viešajame sektoriuje reikia minimum 2 milijardų eurų. Nes su 30 proc. perskirstymo neįmanoma patenkinti jokių poreikių: nei pensininkų, nei mokytojų, nei gydytojų. 

– Ingrida Šimonytė viename iš interviu užsiminė, kad laimėjusi rinkimus reikalautų Karbauskio atsakomybės už savo daugumos Vyriausybę. Iš esmės ji leido suprasti, kad reikalautų ministrų, turinčių frakcijos pasitikėjimą, ir galbūt patį Ramūną Karbauskį prisiimti ministro pirmininko pareigas. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? 

– Jai reikėtų prisiminti pačios konservatorių partijos praktiką, tada būtų lengviau šnekėti. Kokioje ji Vyriausybėje buvo? Pažiūrėkime, ką ji dabar kalba apie Karbauskį. Bet, žinoma, idealu būtų, kad Karbauskis būtų premjeru. 

– Tai jūs užsimintumėte apie tai tapęs prezidentu? 

– Aš neužsiminčiau, tai yra tušti žodžiai, čia yra žaidimas ir žongliravimas asmenimis prieš rinkimus: kadangi Karbauskis yra nepopuliarus, sakysiu, kad prašysiu, jog jis būtų premjeru (…) 

Jei Skvernelis praloš rinkimus, o aš tikiu, kad taip ir bus, ką jis kaip žmogus turi daryti? Likti premjeru? Suprantama, jog padėkoti ir atsistatydinti, nes jis pralošė rinkimus. Jis pasitikrino pasitikėjimą tautoje. Sveikas protas reikalautų to, ką aš dabar sakau. Bet pas mus jo mažai. Kai Landsbergis pralošė prezidentinį referendumą, jis iš Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pozicijų neatsistatydino, ši tradicija tęsiasi iki šiol. 

– G. Nausėda bene labiausiai jį kritikuoja dėl Vyriausybės išteklių naudojimo dalyvaujant prezidentinėje kampanijoje. Jums tai trukdo? 

– Tiesą pasakius, aš manau, kad tai (premjero dalyvavimas prezidentinėje kampanijoje. – ELTA) turėtų būti ir įstatymiškai aprašyta. Tai yra pirmas atvejis, kai premjeras kandidatuoja ir, akivaizdu, kad jis turėtų nesinaudoti absoliučiai premjero teisėmis. Jis privalo sustabdyti (vadovavimą Vyriausybei. – ELTA) ir pavesti, kas pavaduoja premjerą. Jis turi eiti nemokamų atostogų, taip, kaip padariau aš. Man komisija nemokės nė cento už visą pusantro mėnesio. 

– Taip sakote, nes manote, kad dviejų darbų derinimas prasilenkia su politine kultūra, ar manote, kad premjeras dėl to turi geresnes startines pozicijas? 

– Aš girdėjau kalbas apie premjero vizitus savivaldybėse ir girdėjau jo pažadus finansuoti savivaldybių reikmes. Aš girdėjau kalbas, jas reikėtų patikrinti. Tačiau jeigu taip yra, tai yra didžiulis premjero prasilenkimas su jo tarnybinėmis galiomis. Premjeras turi būti privatus asmuo (prezidentinėje kampanijoje. – ELTA), jei nori būti išrinktas prezidentu. Aš toks dabar esu ir premjerui siūlau tą patį, jis neturi teisės dabar kalbėti apie biudžetą. 

– Kaip vertinate Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno mėtytus priekaištus Lietuvos bankui, kad šis, pasak jo, nusiteikęs prieš jo vadovaujamą parlamentinį krizę analizuojantį tyrimą. S. Jakeliūno balsus pastiprino ir premjeras, ir Seimo pirmininkas. Kaip tai vertinate? Tai prezidentinis demaršas? 

– Manau, blogai, kad jie tai pagarsino prezidentinės rinkimų kampanijos metu. Iškart galime įžvelgti politinį falšą. Panašiai kaip ir kažkada Paksas garsino, kad viename banke gali būti baisių dalykų ir taip vos nesukėlė bankų panikos. Tai Skvernelis daro dabar tą patį. Aš neneigiu, kad ta komisija gali ir turi analizuoti, bet tai turėjo padaryti arba praėjusių metų gruodžio mėnesį, arba šių metų sausį ar apskritai reikėjo viską atidėti po prezidento rinkimų. 

– Didelio dėmesio susilaukė prezidentės kritika premjerui dėl, pasak jos, gėdos, kurią S. Skvernelio sprendimai užtraukia tarptautinėje erdvėje. Jūsų nuomone, premjero pasiūlymai Baltarusijai, vizitas į Izraelį, neaplankant Palestinos ir pagaliau užuominos apie ambasadą Jeruzalėje – gali būti traktuota kaip gėdos darymas? 

– Esu politinių svarstymų aplinkoje, kurioje visa tarptautinė politika analizuojama labai nuodugniai, tai, reikia pasakyti, kad Lietuvos politiniai pasakymai traktuojami tik su šypsena. Grybauskaitė sako, kad gėda dėl Skvernelio, bet, kai buvo pasakyta, kad Rusija – teroristinė valstybė, buvo daug juoko. Todėl sunku palyginti abu faktus pagal gėdingumo laipsnį. 

Kai „toks tokį pažino ir ant alaus pavadino“, yra viena dalis. Kita vertus, akivaizdu, kad tiek premjero siūlymas Baltarusijai, tiek veiksmai nuvykus į Izraelį, tiek staiga kilusi idėja palaikyti Trumpo pozicijas Jungtinėse Tautose, netelpa į sveiko proto rėmus. Man apskritai keista, kad Lietuva vis dar serga supratimu, jog ji turi kažkokių išskirtinių strateginių partnerių. Mes turime du didžiuosius strateginius partnerius – Europos Sąjungą ir NATO. Ir NATO kontekste, ir ES kontekste mes turime puikių partnerių: ir lenkų, ir prancūzų, ir vokiečių, ir Jungtines Valstijas. Mes turime konsoliduoti NATO ir ES. 

– Stabtelkime ties tuo, ką kalbate apie Rusiją. Viename iš savo interviu sakėte, kad Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu buvo pernelyg aštri. Teigėte, kad tai tikriausiai susiję su asmenybėmis. Nemanote, kad požiūrį į Rusiją iš esmės lėmė tragiška, sakykime taip, gal net traumas visuomenėje sukėlusi tautos patirtis? 

– Nemanau, žiūrėkite, Estijos prezidentė nutarė važiuoti į Rusiją. Estija taip pat buvo okupuota, Latvija taip pat. 

– Taip, bet kartu ir neturėjo tokios randą palikusios miško brolių kovos. 

– Kiek tautos, tiek jėgų, tiek ir miško. Visur buvo miško brolių, vienur daugiau, kitur mažiau. Lietuva buvo didesnė ir kariuomenę didesnę turėjo, tik pasipriešino post factum, kai reikėjo priešintis – neiššovė, o priešinosi, kai viskas buvo vėlu. Mano klausimas, Suomija… Iš Suomijos atplėšta teritorija? 

– Taip, atplėšta, bet suomiai neturėjo tokios katastrofiškos socialinės inžinerijos, kokią turėjome mes, jie didvyriškai pasipriešino. Tai nepaliko tokių traumų. 

– Mes nešiojome monstrancijas aplink bažnyčias, bet pritrūko didžiavyriškumo, čia su jumis sutinku, nes mes nieko neiššovėme, kaip ir latviai ar estai. Suomiai iššovė, bet jų karo kaina buvo didžiulė. 

– Grįžkime prie Rusijos klausimo. 

– Rusijos, kaip valstybės, nereikia painioti su Rusijos administracija ir Putino režimu ir dabartine konstitucine sąranga. Nes tą konstitucinę sąrangą jie sušaudė 1993 m. įvesdami prezidentinį valdymą. Jelcinas tą padarė ir Putinas dabar Jelcino instrumentais operuoja. Lygiai taip pat nesupainiokim Jungtinių Valstijų su Trumpu. Dovanokite, bet čia ne tas pats. Nei Jungtinės Valstijos vienodos, nei Rusija vienoda. Yra JAV Trumpo administracija, kuri absoliučiai skiriasi nuo Obamos. 

– Tad susitarkime, ar būtinai turime atakuoti amerikiečius dėl Trumpo, o rusus dėl Putino. Jeigu laikomės dvigubų standartų, tada gerai, bet aš nekenčiu dvigubų standartų. Tad Putino administracija, prieštaraudama NATO plėtrai ir gynybos sistemos tvirtinimui, šalia jos sienų kelia įtampą iki šiol. Ji pažeidė tarptautinę teisę akivaizdžiai dėl Krymo aneksijos. Ji maitina oficialiai ir neoficialiai karinį konfliktą Donecke ir Luhanske. Todėl mes turime tęsti sankcijas, kol reikalai bus išspręsti. Ir tai yra kalba su Putino administracija. 

– Tai, ką jūs norite pasakyti apie esamą Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu? 

– Tai, kad Lietuvos aštresnė pozicija iškrito iš Europos Sąjungos šalių konteksto. Net lyginant su Suomija, Latvija, Estija ar net Lenkija, kuri su Maskva turi net labiau komplikuotus santykius. Bet ji nepavadino Rusijos teroristine valstybe. Atkreipkime dėmesį, kai staiga viena valstybė nusiunčia savo tarnautojus į konsulatą ir ten žmogus sukapojamas. Ir apie tai jokio žodžio kaip apie teroristinę valstybę nebuvo. Kodėl nebuvo taip, kad Saudo Arabija būtų pavadinta teroristine valstybe? Doleriai ir nafta, vadinasi, reiškia kažką. 

– Tai geopolitika ir strateginiai imperatyvai. Tas pats, jei klausčiau, ar Dalai Lamą priimtumėte į prezidentūrą? 

– Mano pozicija Kinijos atžvilgiu yra ta pati. Lietuvos ir Kinijos sutartyje parašyta, kad mes pripažįstame vieningą Kiniją – viena šalis, dvi sistemos. Todėl pripažįstame visas sienas. Kodėl norite pareikalauti iš prezidento nesilaikyti įstatymų ir tarptautinių sutarčių? Mano atsakymas – prezidentas yra institucija, saistoma Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.04.07; 11:37

Pastarųjų šių metų apklausų duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (18,5 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (16,8 proc.). 

Per pastaruosius kelis mėnesius šių partijų populiarumas kito nežymiai. Lyginant su 2018 metų pabaigoje atlikta apklausa, konservatorių populiarumas sumenko šiek tiek mažiau nei 2 procentais (2018 m. pabaigoje konservatoriai turėjo 20,2 proc. palaikymą). Tuo tarpu „valstiečiai“ per tą patį laikotarpį sugebėjo nepilnai dviem procentais padidinti partiją remiančių gretas (prieš du mėnesius LVŽS palaikė 15,2 proc. gyventojų). 

Trečioje vietoje su 9,8 proc. populiarumu rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Lyginant su ankstesne apklausa socialdemokratų reitingas kito nežymiai (prieš du mėnesius siekė 9,2 proc.). 

Ketvirtoje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“. Jei šiuo metu vyktų rinkimai į Seimą, „tvarkiečius“ remtų 9,2 proc. šalies gyventojų. Prieš du mėnesius balsdavusių už šią partiją buvo 7,3 proc. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis 6,3 proc. palaikymą surinktų Darbo partija (prieš du mėnesius parama jai siekė 6,1 proc.). Lietuvos liberalų sąjūdis toliau balansuoja ties 5 proc. palaikymo riba. Šiuo metu liberalus remia 4,8 proc., 2018-ųjų pabaigoje liberalų palaikymas siekė 2,9 proc.

Žemiau 5 proc. palaikymo barjero ribos išsidėsčiusios Lietuvos centro partija (3,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,9 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,8 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,3 proc.).

Lyginant partijų palaikymo pokyčius per pastaruosius 12 mėnesių, ryškiausia dinamika fiksuojama „valstiečių“ reitinge. 

Lyginant su 2018 sausio mėnesio tyrimo rezultatais, šios valdančiosios partijos populiarumas išaugo 5 procentiniais punktais (2018 m. sausio mėn. palaikymas siekė 11,6 proc.). Tuo tarpu pagrindinių „valstiečių“ oponentų konservatorių palaikymas per pastaruosius metus iš esmės nekito ir išliko stabilus (2018 m. pradžioje siekė 17,4 proc.).

3 procentiniais punktais per pastaruosius metus ūgtelėjo ir „tvarkiečių“ palaikymas. 2018 m. sausio mėn. už šią partiją balsuoti ketino (6,6 proc.). 

Didžiausius populiarumo nuostolius per pastaruosius metus patyrė socialdemokratai. Nuo 2018 m. sausio mėnesio šio partijos palaikymas sumenko 3 procentiniais punktais.

Galima pastebėti, kad Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų per metus patirti visuomenės palaikymo nuostoliai atitinka gyventojų simpatijų procentinę dalį, kurią šiuo metu turi nuo socialdemokratų partijos atskilę ir 2018 m. kovo mėnesį naują partiją įkūrę Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“. 

Ketvirtadalis (23 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per paskutinius 3 mėnesius (lyginant su 2018 m. spalio mėnesio apklausa) neapsisprendusių gyventojų dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.18; 12:12

Neseniai prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prisijungusieji generolai sureagavo į vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus paskleistą informaciją apie kurstomą nesantaiką vidaus reikalų sistemoje. Prie LSDP prisijungęs generolas Kęstutis Jucevičius sako, kad faktais nepagrįstomis kalbomis ir užuominomis metamas šešėlis ant sąžiningų buvusių ir esamų pareigūnų.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Taip elgtis mažų mažiausiai neatsakinga. Kažkas su kažkuo kažkur susitiko, kažką pakalbėjo. Ir po to daromi pareiškimai. Ministrui ir VST vadui taip nedera elgtis“, – teigia K. Jucevičius.

Pasak LSDP nario generolo Sauliaus Stripeikos, VST vadovas R. Pocius, darydamas neatsakingus pareiškimus, menkina savo ir visos vidaus reikalų sistemos reputaciją.

„Man gaila, kad R. Pocius teršia generolo vardą. Tai, kas pasakyta, kitaip nei kliedesiais nepavadinsi. Šią situaciją galėtų pasiaiškinti Valstybės saugumo departamentas“, – sako S. Stripeika.

LSDP narys generolas Algis Vaičeliūnas teigia, kad ministro Eimučio Misiūno ir R. Pociaus pareiškimai nesuvokiami.

„Kas dedasi vidaus reikalų sistemoje, nežinau, bet kariuomenėje generolus pažįstu. Nesuvokiama, kad kažkur kažkas susitinka, neva kalba apie perversmus. Tokie atsakingų asmenų pareiškimai daro gėdą“, – komentuoja A. Vaičeliūnas.

Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad tokiais veiksmais mažų mažiausiai demonstruojama nepagarba.

„Iš piršto laužtos kalbos ir kaltinimai žemina pareigūno vardą ir daro gėdą ministrui. Tai yra nepagarba profesionalams, kurie didelę savo gyvenimo dalį atidavė tarnybai. Mūsų partijoje gerbiame visus patyrusius ir kompetenciją turinčius žmonės, kurie vadovaujasi socialdemokratinėmis vertybėmis. Ir būtent dėl to jie yra partijoje“, – komentavo G. Paluckas.

ELTA primena, penktadienį vidaus reikalų ministras E. Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos vadu generolu R. Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių VRM sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų jėgos struktūrose.

Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 05:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas sako, kad kaltinimai naujiems Socialdemokratų partijos nariams, buvusiems aukštiems vidaus reikalų sistemos vadovams, dėl galimo valstybės sabotavimo yra visiškos fantazijos. Pasak jo, tai yra būdas sumenkinti partiją prieš artėjančius rinkimus.

„Mes tai vertiname iš pirminių nuogirdų, ką žiniasklaida dabar transliuoja, tai yra liguistos fantazijos, kurios yra pritaikytos būtent dabar vykstančiam rinkiminiam laikotarpiui. Jeigu aukščiausi valstybės pareigūnai leidžia sau taip samprotauti, be jokio faktinio pagrindimo, tai rodo pačių pareigūnų kompetencijos nebuvimą ir politinių procesų neišmanymą“, – teigė G. Paluckas.

Pasak G. Palucko, jei informacija nepasitvirtins, kreipsis į teismą dėl galimo šmeišto prieš partiją.

„Jeigu bus minimas Socialdemokratų partijos pavadinimas ir bus stengiamasi menkinti reputaciją, mes tikrai kreipsimės į teismą ir ginsim savo reputaciją, nes jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius samprotavimus ir kaltinimus valstybės išdavyste, sabotažu ir trikdymu, nėra“, – teigė LSDP pirmininkas. 

Penktadienį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių VRM sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų jėgos struktūrose.

Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 07:26

Socialdemokratai Lietuvoje siūlo įdiegti nacionalinę universalią senatvės pensiją, reformuoti esamas pensijų pakopas.

Tokie planai skelbiami „Ssocialdemokratinės vizijos iki 2024 m.“ projekte.

Bendrąją, iš valstybės biudžeto finansuojamą, pensiją socialdemokratai siūlo atsieti nuo draudimo stažo ir didinti iki 80 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (vėliau – 100 proc.) – šiuo metu tai yra 196 eurai, rašoma dokumente.

Teisei į tokią pensiją nebūtų reikalaujama minimalaus draudimo stažo, o neturintiems dabar taikomo būtinojo draudimo stažo ji nebus mažinama, tokią pensiją vėliau siūloma susieti su vartojimo kainų indeksu, skelbiama vizijos projekte.

„Neteisinga dalį žmonių laikyti skurde vien todėl, kad jie kažkada padarė blogus sprendimus – nesukaupė būtinojo stažo. Bazinė pensija turi patenkinti bazinius žmogaus poreikius. Dabar elgiamasi veidmainiškai. Skurdo riba yra per 300 eurų, o bazinė pensija – perpus mažesnė“, – sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu siekia 153 eurus, o vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą, šių metų rugsėjį buvo 337 eurai. 

„Sodra“ yra skelbusi, kad būtinojo draudimo stažo nesukaupę žmonės gauna vidutiniškai 160 eurų siekiančią pensiją. Žmonių nesukaupusių būtino draudimo stažo pernai buvo per 51 tūkst.

Su buvusia alga susietą ir iš „Sodros“ biudžeto mokamą I pakopos pensiją socialdemokratai siūlo indeksuoti pagal darbo užmokesčio augimo tempą. Kaip teigiama, ši pensija turėtų būti mokama tik socialiniame draudime dalyvavusiems asmenims, turintiems bent 5 metus draudimo stažo (vietoje dabar taikomo 15 metų) kaip papildoma pensija virš nacionalinės. Jos dydžiui skaičiuoti nebūtų taikomos lubos, tačiau jos dydis būtų ribojamas taikomomis lubomis įmokoms. 

Be kita ko, dokumente užsimenama apie II pakopos pensijų sistemos pertvarką. Ji gali būti „transformuota į privačiomis įmokomis finansuojamą kolektyvinio dalyvavimo sistemą – pagal Vakarų šalių profesinių pensijų pavyzdį“. 

Partijos vizijoje minima, kad socialdemokratai siūlytų steigti valstybinę II pakopos pensijų dalyvių įmokų administravimo agentūrą, „kuri atstovautų dalyvių interesams renkantis pensijai kaupiamo finansinio turto investavimo valdytoją, derantis dėl investavimo paslaugų sąlygų, keičiant investavimo kryptį, pensijų fondą ir pensijų fondų valdytoją“.

Programinį dokumentą LSDP numato patvirtinti šių metų lapkričio 24 d. vyksiančioje partijos konferencijoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Nors Seimo opozicijoje esantys konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai vienodai aštriai kritikuoja valdančiuosius ir, atrodytų, sutartinai kalba apie „valstiečių buldozerio“ pasikėsinimą į opozicijos teises bei liberalios demokratijos vertybes, rasti valios bent jau nekonfrontuoti tarpusavyje nepavyksta.

Įpusėjus Seimo kadencijai taip ir nepavyko susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, o tvyranti atmosfera tarp liberalų ir konservatorių dažnai verčia suabejoti, ar tikrai šių partijų pagrindinis siekis yra oponuoti „valstiečiams“. Politologo nuomone, pastarųjų partijų tarpusavio trintys bei socialdemokratų tingumas neleidžia pasinaudoti klaidomis, kurias daro rinkimų pažadų nepildantys „valstiečiai“. 

Diskusijoje dėl to, kas kaltas, kad opozicija iki šiol neturi lyderio, ne tik išsiskiria liberalų ir konservatorių argumentai, tačiau ir svarstoma, ar apskritai tokia pareigybė reikalinga. 

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas abejoja, ar įmanoma surasti bendrą vardiklį tarp ideologiškai labai skirtingų opozicijoje esančių partijų. Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad opozicijos lyderio išrinkimas, nors ir suteiktų papildomą vietą Seimo valdyboje, pusiausvyros tarp valdančiųjų vis tiek iš esmės nepakeistų. Tad, leidžia suprasti konservatorius, jei Seimo valdyboje aritmetika lieka nepatogi, nėra didelio poreikio verstis per galvą dėl to, kad toks lyderis būtų išrinktas.

Toks opozicijos požiūris ne tik rodo, kad esama reikšmingų giluminių nesutarimų ir realaus nesugebėjimo įjungti aukštesnę pavarą oponuojant valdantiesiems, tačiau kartu tampa patogiu įrankiu „valstiečiams“ atsakyti į opozicijos kritiką. „Valstiečių“ lyderiai ne kartą opozicijos priekaištus dėl valdančiųjų pasišovimo mažinti jų galimybes dalyvauti priimant sprendimus atrėmė teigdami, jog opozicija veikia nekonstruktyviai, ir nesugebėjimas išsirinkti bendro lyderio tą tik patvirtina. 

Eltos kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad tokios trintys opozicijos viduje tiesiog rodo, kad artėjant rinkimams partijos vis labiau koncentruojasi į savas problemas, todėl bendrų interesų ar pozicijų valdančiųjų atžvilgiu derinimui energijos nebelieka. Politologas tai vertina skeptiškai, nes, pasak jo, savo veiksmų nekonsoliduodama opozicija tiesiog nepasinaudoja klaidomis, kurias viena po kitos daro valdantieji „valstiečiai“. 

A. Krupavičius nesutiko su nuostata, kad opozicijos lyderio atsiradimas nesuteiktų papildomų svertų politinėje kovoje su „valstiečiais“. VDU profesoriaus nuomone, opozicijos susitarimas dėl tokios pareigybės galėtų kaip reikiant apsunkinti „valstiečiams“ gyvenimą, nes atsirastų galimybė ne tik sumažinti esamas tarpusavio trintis, tačiau ir sukurtų prielaidas dažniau ir efektyviau mobilizuoti valdantiesiems oponuojančių politikų energiją bei padėtų išnaudoti klaidas, kurias būdami valdžioje daro „valstiečiai“. 

Politologas pabrėžė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau svarstė septynis dabartinės Vyriausybės ministrus. Pasak jo, faktas, kad pusė Vyriausybės narių pažeidė įstatymus, galbūt net leidžia kalbėti apie interpeliaciją Vyriausybei in corpore.

„Bet ar mes ką nors panašaus viešai girdėjome apie tai kalbant iš opozicijos? Opozicija yra užsiėmusi savo problemų sprendimu, savo asmeniniu išsikapanojimu, bet bendresnės politikos neformuluoja ir, panašu, nelabai geba tą daryti“, – Eltai kalbėjo politologas. 

Dėl to VDU profesorius nebuvo optimistiškas, kad santykiai tarp opozicijoje esančių partijų ilgainiui galėtų keistis. Pasak jo, opozicijos lyderio šioje Seimo kadencijoje taip pat tikriausiai nebesulauksime. 

A. Krupavičiaus nuomone, tai, kad opozicija taip ir nesugebėjo išsirinkti lyderio, susiję su keliomis priežastimis. Pirmiausia, pasak VDU profesoriaus, tai konservatorių bandymas iš karto po rinkimų liberalams primesti „jaunesniojo brolio“ statusą. 

„Konservatoriai, kaip koks „didysis brolis“, norėjo turėti visus iš esmės svertus savo rankose, o jaunesnį brolį matyti ten, kur jiems reikia. Toks scenarijus liberalams netiko“, – kalbėjo politologas. 

Tačiau, pabrėžė jis, pagrindinė priežastis, kodėl, jo manymu, opozicijos lyderis taip ir nebus išrinktas, o įtampos tarp dešiniųjų opozicinių jėgų nesiliaus, yra tai, kad konservatoriai yra suinteresuoti liberalų elektoratu. 

„Pagrindinė problema, kodėl konservatoriams niekaip nepavyksta susirasti protingo sugyvenimo su Liberalų sąjūdžiu yra tai, kad konservatorių rinkėjų korpusas sensta ir jiems mirk gyvenk reikia atjauninti savo rėmėjus. Tad labai logiška, kad partijos lyderis Gabrielius Landsbergis daug dėmesio skiria jaunimui ir partijos atjauninimui“, – samprotavo profesorius.

Politologo nuomone, neatsitiktinai konservatoriai jau dabar išnaudoja Liberalų sąjūdžio silpnybes – buvusių partijos lyderių korupcines sąsajas su verslo struktūromis. 

„Tėvynės sąjunga tiesiog bando pasinaudoti Liberalų sąjūdžio krize, nes jų interesas yra persiorientuoti į jaunesnį rinkėją. To nepadarius partija ateityje patirs labai rimtą paramos krizę“, – aiškino A. Krupavičius. 

Pasak profesoriaus, viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad TS-LKD jau dabar pavyko jaunų rinkėjų patraukti į savo pusę daugiau negu bet kada anksčiau. Tai, anot jo, jau tampa tendencija. 

Tuo tarpu socialdemokratai, nors ir neturi akivaizdaus elektorato persidengimo su konservatoriais ar liberalais, yra tiesiog per pasyvūs, kad galėtų į aukštesnį lygmenį perkelti opozicijos darbą. 

Šį pasyvumą, pasak A. Krupavičiaus, lemia tiek įvykęs partijos skilimas, tiek tai, kad jos lyderis Gintautas Paluckas tiesiogiai nedalyvauja Seime. Dėl šios priežasties politologas keistu pavadino socialdemokratų lyderio sumanymą varžytis dėl sostinės mero posto – rinkimuose, kuriuose, pasak A. Krupavičiaus, jis beveik neturi galimybių laimėti. 

Kartu VDU profesorius akcentavo, kad socialdemokratai, būdami opozicijoje, neišnaudoja galimybių, kurias sukuria rinkimų pažadų neišpildantys „valstiečiai“.

„Viena vertus, „valstiečiai-žalieji“ ėjo į rinkimus su aiškiai centro kairės platforma, tačiau ilgainiui centro-kairės kryptis buvo gerokai marginalizuota. Šiuo metu Skvernelio Vyriausybės politika yra aiškiai centro dešinės. Todėl Ramūno Karbauskio priešrinkiminis pažadas, kad jie bus kitokia parlamentinė dauguma – dauguma, kuri sugebės kontroliuoti Vyriausybę, o Vyriausybė pirmiausia vykdys parlamentinės daugumos nubrėžtą centro-kairės politiką, deja, niekaip neišsipildė. Pažadas liko pažadu“, – kritiškai „valstiečių“ atžvilgiu kalbėjo politologas.

Pasak jo, Vyriausybės politikai būnant centro dešinės, LSDP tiesiog neišnaudoja susidariusios erdvės keliant politinei kairei svarbius klausimus. 

„Socialdemokratai miega giliu žiemos miegu, kai aplinkybės jiems yra labai geros, nes „valstiečiai-žalieji“ de jure ir de fakto centro kairės politikos nebevykdo, ir tas laukas liko apytuštis“, – apibendrino A. Krupavičius.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Pasak pirmininko, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m.

Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.

„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:10