Lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Prie paminklo – Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijoje dalyvaudamas 90-ųjų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties metinių minėjime, pabrėžė, kad lakūnų skrydis per Atlantą tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi.
 
„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį“, – minėjime sakė šalies vadovas.
 
Jis dėkojo, kad lietuvių lakūnų atminimas puoselėjamas ir kaimyninėje Lenkijoje.
 
„Esu nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje. Mes visi tuo galime įsitikinti šioje vietoje, kur šalia paminklo S. Dariui ir S. Girėnui įsikūręs ir jiems skirtas muziejus“, – teigė G. Nausėda.
 
Savo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, jog neeiliniam iššūkiui pasiryžę S. Darius ir S. Girėnas siekė ne tiek pagerinti kokį nors rekordą ar įsilieti į tuo metu prasidėjusių transatlantinių skrydžių pirmeivių gretas, kiek įkvėpti lietuvius visame pasaulyje, pademonstruoti, kad jiems nebaisūs jokie išbandymai ar kliūtys ir plačiai paskleisti žinią pasauliui apie istorinį valstybingumą atkūrusią ir pažangos skrydžiui pakilusią šalį.
 
G. Nausėda priminė, jog itin gerai mūsų šalyje tuomet buvo žinomas S. Darius – gyva visuomeninio gyvenimo legenda, daugelio sporto šakų Lietuvoje, įskaitant ir mūsų taip mylimą krepšinį, pradininkas. Jo, kaip ir patyrusio lakūno, kito Amerikos lietuvio S. Girėno, žūtis sukrėtė Lietuvos žmones, tačiau kartu ir suteikė dar daugiau pasididžiavimo savo šalimi.
 
Prezidento teigimu, simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.
 
„Mūsų tautų gebėjimas džiaugtis vieni kitų pergalėmis ir gedėti dėl netekčių itin svarbus šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu, Rusijai tęsiant žiaurų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. Ką tik Vilniuje pasibaigusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai suteiks Ukrainai dar daugiau taip reikalingos karinės paramos, o kartu reikšmingai sustiprins Lietuvos, Lenkijos bei viso mūsų regiono saugumą“, – teigė prezidentas.
 
Šalies vadovas padėkojo susirinkusiems ir palinkėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos žmonės toliau nenuilsdami puoselėtų legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimą.
 
„Tegul šių herojų pavyzdys įkvepia bendriems darbams ir skatina mus džiaugtis drauge pasiektomis pergalėmis!“ – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.17; 00:30

Skrydis per Atlantą

Sekmadienį minint 88-ąsias lėktuvo „Lituanica“ aviakatastrofos ir Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties metines, Lenkijos mieste Myslibuže atidaroma nauja žiedinė sankryža, kuri šio miestelio bendruomenės iniciatyva pavadinta S.Dariaus ir S.Girėno vardu.

Liepos18-ąją Myslibuže (ankstesnis pavadinimas – Soldinas) vyksiančiame iškilmingame renginyje, kuriame dalyvaus prie Lietuvos pilotų atminimo įamžinimo prisidėjusi vietos bendruomenė, savivaldos atstovai, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, sankryža bus pašventinta ir iškilmingai atidaryta.

Sekmadienį miesto bendruomenei bus perduota Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio padėka.

„Šie du lakūnai yra tarsi nedalomas Lietuvos aviacijos duetas ir jie yra bene geriausiai žinomi Lietuvos aviatoriai, perskridę Atlantą. Lakūnų vardo suteikimas žiedinei sankryžai puikiai įprasmina tradiciją už idėją žuvusių atminimą įamžinti suteikiant jų vardus transporto infrastruktūros objektams“, – rašoma M.Skuodžio padėkoje Myslibužo miesto benduomenei.

Lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno žūties vietoje. Prie paminklo – Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos pilotai žuvo dabartinėje šiaurės vakarų Lenkijoje esančioje Pščelniko vietovėje, maždaug 3 km nuo dabartinio Myslibužo. Lakūnų žūties vietoje – Pščelnike – pastatytas žuvusių lakūnų atminimui skirtas memorialas.

Myslibuže yra S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadinta mokykla, kurios bendruomenė nuolat rūpinasi memorialo priežiūra. S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos bendruomenė ir vietos gyventojai kasmet pilotų žūties dieną renkasi prie memorialo prisiminti ir pagerbti žuvusius lakūnus.

Aviatoriai S.Darius ir S.Girėnas kelionę iš Niujorko į Kauną pradėjo 1933 m. liepos 15-ąją. Liepos 17 d. neaiškiomis aplinkybėmis jie žuvo tuometinėje Vokietijoje, netoli Soldino miestelio.

Lietuvių skrydis sudėtingomis oro sąlygomis buvo pirmas, kuomet oficialiai iš JAV į Europą skraidintas oro paštas. Pagal be nusileidimo įveiktą nuotolį – 6411 km per 37 val. 11 min. – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. Iki skrydžio pabaigos buvo likusios vos trys valandos.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija

2021.07.17; 00:30

II skyrius. Nacionalinis sąmoningumas šiandien: jaunuomenės pasirinkimo drama

§ 1. Transatlantinio skrydžio didvyriai ir jų vaikaičiai

Šį skyrių pradėsiu lietuvių tautos didvyrių: Stepo Dariaus ir Stasio Girėno testamentu. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad pasaulinę šlovę pelnę lakūnai ir jų žygdarbis jau užnešti pakankamai storu laiko ir savaiminės užmaršties sluoksniu.

Antra, vargu ar mūsų jaunuomenė, kuriai, palyginus, daug (ir įkyriai) kalbama apie pilietiškumą ir patriotizmą, bus girdėjusi apie Atlanto nugalėtojų parašytą (priešmirtinį) dokumentą.

Continue reading „Romualdas Grigas: „Lietuvių tautos išlikimo drama“ (9)”

Visiems gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai bei jų žygdarbis. Nugalėję Atlantą, jie žuvo nepasiekę Tėvynės 1933 m. liepos 17 d. Šįmet sukako 75-eri metai nuo jų žūties. “Paskutinį kartą “Lituaniką” matė virš Kudamo (Kuhdamm) kaimo, netoli Soldino (dab. Lenkija, Pšelniko kaimas, netoli Mislibožo)… Čia, Pomeranijoje, ant nedidelio kalnelio, pušynėlyje, sparnu užkliuviusi už pušų viršūnių, nuskridusi 6411 km. (o iš viso, aplenkdama audras – 7058 km.), ore išbuvusi 37 val. 11 mim., kai iki Kauno tebuvo likę 650 km., prasidedant liepos 17-ajai, 0 val. 36 min. Berlyno laiku “Lituanika” patyrė tragišką lemtį”, – rašo Nijolė Dariūtė-Maštarienė savo knygoje “Darius ir Girėnas”. [Toliau skaityti po nuotr.]

Vytauto Visocko nuotr.

Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris3
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris2
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris1
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris. Prie maketo
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris
Soldinas2
Soldinas1
Soldinas. Prezidentas V. Adamkus su iškilmių dalyviais
Soldinas. Prezidentas V. Adamkus su dalyviais
Soldinas. Muziejaus viduje
Soldinas. Lituanikos nuolauža
Soldinas. Koncertas
Soldinas. Klėtelė-muziejus
Soldinas
Saulės laikrodis
Saulėlydis Gdansko įlankoje
Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui
Kalba Prezidentas Valdas Adamkus
Fromborkas2
Fromborkas1
Fromborkas. Paminklas M. Kopernikui
Fromborkas
Fromborkas, kur gyveno ir dirbo M. Kopernikas
Fromborkas, Elblongo vaivadija
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris3 Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris2 Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris1 Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris. Prie maketo Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris Soldinas2 Soldinas1 Soldinas. Prezidentas V. Adamkus su iškilmių dalyviais Soldinas. Prezidentas V. Adamkus su dalyviais Soldinas. Muziejaus viduje Soldinas. Lituanikos nuolauža Soldinas. Koncertas Soldinas. Klėtelė-muziejus Soldinas Saulės laikrodis Saulėlydis Gdansko įlankoje Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Kalba Prezidentas Valdas Adamkus Fromborkas2 Fromborkas1 Fromborkas. Paminklas M. Kopernikui Fromborkas Fromborkas, kur gyveno ir dirbo M. Kopernikas Fromborkas, Elblongo vaivadija
Vilko guolis, kur buvo Hitlerio bunkeris3

Fromborkas (Elbliongo vaivadija). Čia gyveno, dirbo ir 1543 m. gegužės 24 d. mirė lenkų astronomas, matematikas, Heliocentrinės sistemos kūrėjas Mikalojus Kopernikas. Fromborke jis gyveno nuo 1512 m. ir ėjo įvairias kapitulos skiriamas pareigas (kapitulos kanauninkas, kapitulos valdų administratorius).

***
Jau gan plačiai žinoma, kas tas “Vilko guolis”, kur jis buvo, kuo viskas baigėsi.
Per ll pasaulinį karą visa fašistinės Vokietijos karinė ir politinė grietinėlė tūnojo “Vilko guolyje” – miške įrengtose slėptuvėse, kurių lubų ir sienų storis siekė 8 metrus. Iš ten ir vadovavo karo veiksmams. 1944 m. liepos 20 d. čia buvo pasikėsinta į Hitlerį, deja, nesėkmingai. Fiurerį išgelbėjo atsitiktinumas ir storas ąžuolinis stalas. Karui artėjant į pabaigą, fašistai patys susprogdino “Vilko guolį”. Hitlerio bunkeriui prireikė 10 tonų sprogmenų. Mes matėme didžiulius luitus, sprogimo bangos išbarstytus po mišką.

2008-07-18