Audronius Ažubalis, Seimo narys. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma į atmintinų dienų sąrašą įrašyti rugsėjo 17-ąją – „SSRS agresijos prieš Europą diena“.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Tokį Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektą įregistravę Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis mano, kad tai paskatins visuomenę atkreipti dėmesį į prieštaringą istorinį pasakojimą apie pozityvų SSRS vaidmenį bei pergalę Antrajame pasauliniame kare, taip pat paskatins pažvelgti į SSRS vaidmens Antrajame pasauliniame kare visumą, ugdys Lietuvos piliečių istorinę savimonę.
 
„Lietuva privalo būti suinteresuota, kad vertinant Antrojo pasaulinio karo istoriją būtų žvelgiama į jos visumą bei konkrečiai įvardinamos visos už karo meto ir pokario nusikaltimus atsakingos šalys“,– sako projekto autoriai.
 
Jų teigimu, įstatymo projektu siūlomas SSRS agresijos prieš Europą dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą, nedubliuoja Lietuvoje rugpjūčio 23 d. minimos Juodojo kaspino dienos ar rugsėjo 1 d. minimo tarptautinio Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjimo.
 
Kremliaus bokštai

„Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į istoriniais faktais paremtą komunistinės Rusijos vaidmenį ir atsakomybę pradedant Antrąjį pasaulinį karą bei to pasekmes Europos tautoms. Rugsėjo 17 d. pasirinkta dėl to, jog šią dieną, 1939 metais, SSRS įžengė į fašistų užpultą Lenkiją, taip kare atsistodama į A. Hitlerio pusę bei patvirtindama iki tol slėptą suokalbį su fašistine Vokietija“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Jame pažymima, kad įstatymo projekto iniciatyvą paskatino ir Rusijos Federacijos vykdomos informacinės atakos prieš Lietuvą ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
 
Sovietinių karių skulptūra, kadaise stovėjusi ant Žaliojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kitaip negu karą pralaimėjusi Vokietija, SSRS valstybingumo perėmėja besiskelbianti Rusija iki šiol nepripažįsta kaltės dėl vaidmens pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir jame padarytų nusikaltimų. Kaltė dėl bendradarbiavimo vokiečių vykdytame Holokauste, etninių valymų, gyventojų trėmimo, politinių oponentų žudymo ir kt., suverčiama tuometinėms sovietų bei vokiečių pavergtoms tautoms, įskaitant lietuvius, latvius, estus, lenkus bei ukrainiečius. Toks atsakomybės už istorinius įvykius perkėlimas iškraipo istorinę tiesą, yra klaidinantis ir kenkia minėtų valstybių įvaizdžiui pasaulyje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta SSRS agresijai prieš Europą atminti. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 16:37

Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal LR BK 1702 straipsnio ,,Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“ 1 d. 

Masiniai trėmimai į Sibirą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tyrimas pradėtas gavus informaciją apie lietuvių kalba knygos formatu išleistą leidinį, kuriame, kaip įtariama, tikrovės neatitinkančiais teiginiais viešai neigiama ir tendencingai interpretuojama SSRS agresija 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.

Tyrime atliekami būtini procesiniai veiksmai, įskaitant kratas, kurių metu rasti ir paimti svarbūs tyrimui daiktai bei dokumentai.

Įtarimai šiuo metu niekam nepareikšti. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.03.10; 06:02

Gera žinia pasitinka Lietuvą Sausio 13-osios išvakarėse

Bent 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius, pranešė žinių agentūra BNS.

Per spaudos konferenciją penktadienį Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas sakė, kad orderiai bus parengti kovo mėnesį, o 700 tomų byla bus perduota nagrinėti teismui dar šiais metais.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai Sausio 13-osios proga”