Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija Seime buvo surengusi svarbią diskusiją. Oficiali apskritojo stalo tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Jei esama manančių, jog ši tema nėra aktuali, – klysta. Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008-ųjų metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du sykius – nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012-aisiais metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo taip pat įspūdingas – bevei 900 atvejų.

Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Taip pat akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčių visuomenių. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti – kodėl?

Continue reading „Miglotos žaidimo taisyklės”

v.visockas_slaptai.lt

Prieš knygos „KGB slaptieji archyvai 1954 – 1991 m.” pristatymą Genocido aukų  muziejaus koridoriuje, kur buvo galima įsigyti šį leidinį, poniai Teresei Birutei Burauskaitei pusiau juokais, pusiau rimtai pasakiau: jeigu gaučiau nemokamai – pareklamuočiau. Tai kad mes turime savo internetą… Knyga kainuoja, mes negalim kiekvienam…

Negalit tai negalit. Todėl recenzijos nerašysiu. Šį bei tą apie KGB veiklą Lietuvoje žinau ir be šitos knygos. Kaip ir kiekvienas mano amžiaus žmogus. Daug esu skaitęs. Kai ką sužinojau knygos pristatyme. Pavyzdžiui, rašytoja Eglė Juodvalkė papasakojo, kaip ji, priklausomybės laikais atvažiavusi į Lietuvą iš JAV, buvo sekama, nusikaltimo vietoje sučiupta Kaune, į kurį amerikonams be leidimo įvažiuoti nebuvo leidžiama.

Continue reading „Vietoj recenzijos”

kastis

Šis straipsnis skirtas jauniems žmonėms, gimusiems ar užaugusiems jau atkurtos Tėvynės nepriklausomybės sąlygomis. Tėvynėje ar emigracijoje.

Daugeliui jų savo šalies nepriklausomomybė ir demokratija atrodo kaip natūrali savastis. Okupacija ir diktatūra – nemalonioje istorinėje praeityje. Deja. Toks savasties suvokimas – apgaulingas.

„Völkischer Beobachter“ ir „Pravda“

Kadaise Vokietijoje buvo toks laikraštis „Völkischer Beobachter“ (lietuviškai – „Liaudies  stebėtojas“). Įsteigtas 1920 metais. Iš pradžių – labai nežymus. 1921 metais tiražas siekė tik 8000, bet netrukus pradėjo augti kaip ant mielių. Tapo mylimiausiu viso pasaulio vokiečių vado Adolfo Hitlerio laikraščiu, kuriame jis kvietė tautiečius į kovą su žydais ir komunistais bei reikalavo revanšo už Versalio sutartį. Diktatoriaus laikraščiu.

Continue reading „„Völkischer Beobachter“, „Pravda“ ir Lietuvos žurnalistų sąjunga”

meskauskaite_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos, advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS interviu.

Pagrindinė pokalbio tema – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė mūsų žiniasklaida. Tie iššūkiai – labai rimti. Esama požymių, jog Lietuvoje bandoma užčiaupti burnas kritiškai rašantiems žurnalistams, kėsinamasi į žodžio laisvę. Su advokate Liudvika MEŠKAUSKAITE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvos įstatymuose vis dar įteisinta nuostata, jog žurnalistai gali būti baudžiami privataus kaltinimo tvarka. Tiksliau tariant, prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Taip, žurnalistai, ypač tie, kurie rašo kritiškai ir dažnai, turi užtektinai priešų, kurie, pasitaikius pirmai progai, norėtų ne tik atkeršyti, bet ir užčiaupti jiems burnas. Bet ar žurnalistams už jų profesinę veiklą galima taikyti pačias griežčiausias bausmes? 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “žurnalistų tikrai negalima bausti už tai, ką gali pamanyti statistinis skaitytojas””

g.visockas-portretas

Taip, kaip Garliavoje buvo “išvaduota” mažoji Kedytė, be abejo, galima elgtis. Bet tokiais būdais ir priemonėmis, kuriuos pasirinko antstolė Sonata Vaicekauskienė, vaikus galima vaduoti tik iš teroristų, galvažudžių ir seksualinių iškrypėlių.

Jei gegužės 17-ąją mažoji mergaitė būtų išplėšta iš, sakykim, įkaitus paėmusių ir politinius ar ekonominius reikalavimus iškėlusių banditų rankų, – sveikinčiau ir Lietuvos policiją, ir Lietuvos antstolius.

Puiki kovinė operacija. Vaikas išvaduotas, grėsmės pašalintos, o aukų – nė vienos. Nepaisant išlaužtų durų, išsukinėtų rankų ir vargšo policininko, patyrusio, kas yra moteriškas antausis. Tačiau mergaitės globėja Neringa Venckienė nėra teroristė. Ir niekada tokia nebuvo. Jokie Lietuvos teismai ir jokie Lietuvos teisėjai informacijos, jog N.Venckienė – teroristė, neturi.

Continue reading „Ką apie Garliavos tragediją mano “statistinis skaitytojas ir rinkėjas””

esafotas_2

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.

Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.

Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku”

gintaras_portretas_2

I think that my case is unique in the Lithuanian judicial practice. The Lithuanian courts have punished me as a journalist not for what I have written specifically, but for the mode, how “some statistical reader” may understand my statements. I have become the criminal not for what I think, but for what “others probably think”.

The judicial duel with the resentful general Česlovas Jezerskas, previous candidate to the office of the President of Republic of Lithuania, shows that our judges do not already see any differences between public and private persons, do not understand, how the concepts “cooperated with KGB” and “was controlled by KGB” differ, and that besides the right to resent, there also exists the right to have the critical opinion about person attempting to get the highest office in the State, especially when the particular and not fictitious facts are used.

Continue reading „Some 40 days will be spent in prison”

kryzevicius_mini

Kuo toliau, tuo labiau nieko nesuprantu. Lietuviškosios Temidės sprendimai nūnai tampa vis labiau keisti, nelogiški.

Susidaro paradoksali situacija: kuo aukštesnio rango teisėjas ima aiškinti teisinius vienos ar kitos bylos aspektus, tuo viskas atrodo  painiau, neaiškiau. Štai viena iš paskutiniųjų Ritos Miliūtės laidų “Teisė žinoti”, kurioje kalbėta apie Lietuvos teisėsaugos skaudulius. Mano supratimu, lietuviškosios Temidės reikalai tąsyk apžvelgti paviršutiniškai, neužčiuopiant giluminių procesų, nors laidoje dalyvavo net pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Continue reading „Kas nesutampa su oficialia versija, būtinai yra šmeižtas arba dezinformacija?”

Copy of Gintaras_originalas

Norom nenorom tapau žinomu žmogumi. Daugelis įtakingų Lietuvos leidinių tebeanalizuoja baudžiamąją bylą, kurią man kaip žurnalistui privataus kaltinimo tvarka iškėlė buvęs kandidatas į Prezidento postą Česlovas Jezerskas.

Gatvėje, troleibuse ar Seime sutikti pažįstami teirajaujasi, kuo gi baigėsi mano ir generolo Č.Jezersko dvikova.

Deja, naujienos kol kas – niūrokos. Paskutinioji žinia tokia: neseniai sulaukiau Č.Jezersko laiško, kuriame pateikiamas reikalavimas išimti iš visų leidinių straipsnį “Kuo įdomus Lietuvos Respublikos Prezidento posto siekiantis Česlovas Jezerskas”, o iš knygynų – knygą “Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994 – 2006”.

Kaip bebūtų apmaudu, dėl šventos ramybės tenka paklusti šiam Č.Jezersko reikalavimui.

Continue reading „Žurnalistas Gintaras Visockas: “Neatmetu galimybės, jog teks sėdėti kalėjime””

lemezis

Visuomenės aktualijų  internetinė svetainė  Slaptai.lt skelbia prieš keletą metų portale www.balsas.lt pasirodžiusią publikaciją apie Vilniaus apygardos baudžiamųjų bylų teisėjo Stasio Lemežio nuotykius vairuojant nuosavą automobilį.

Manome, kad šis kadaise pasirodęs straipsnis padės giliau suprasti ir griežtą Stasio Lemežio nuosprendį, paskelbtą žurnalisto Gintaro Visocko baudžiamojoje byloje.

Čia  nėra  jokio  asmeninio  keršto. Tiesiog manome, kad „statistiniai Lietuvos skaitytojai”  turi teisę žinoti, kokie „krištolinio padorumo” teisėjai teisia žurnalistus. Tokie rašiniai suteikia galimybę „statistiniam skaitytojui” rimčiau suvokti, iš kur ir kodėl  kyla nemeilė žurnalistams bei korespondentams.

Continue reading „Dėl susikompromitavusio teisėjo – nežinia”

radzevicius_lrytas.lt

Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų ne už tai, kad jis įžeidė buvusį kandidatą į prezidentus Česlovą Jezerską, o už tai, ką galėjo pamanyti skaitytojas.

Apie precedento ES neturintį Lietuvos teismo sprendimą – „Lietuvos ryto” pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

– Ką tokia bylos baigtis, kai žurnalistas baudžiamas ne už tai, ką jis parašė, ir ne už savo nuomonę, o už tai, ką po šio rašinio galėjo pamanyti „statistinis skaitytojas”, reiškia mūsų valstybei?

Continue reading „Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius po teismo sprendimo G.Visockui: „Kyla abejonių, ar Lietuva dar laisva“”