Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Amsterdamas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad būti JAV sąjungininku nereiškia būti „vasalu“, po to, kai davė prieštaringai vertinamą interviu Taivano tema.
 
„Būti sąjungininku nereiškia būti vasalu… nereiškia, kad neturime teisės mąstyti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.
 
„Prancūzija pasisako už status quo Taivane“, – sakė jis, pridurdamas, kad Paryžius „remia „vienos Kinijos“ politiką ir taikaus situacijos sprendimo paieškas“.
 
Sekmadienį paskelbtame interviu E. Macronas teigė, kad Europa neturi būti JAV ar Kinijos „sekėja“ Taivano klausimu, ir sakė, kad blokas rizikuoja įsivelti į „krizes, kurios nėra mūsų“.
 
Taip kalbėdamas jis rizikuoja supykdyti Vašingtoną ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl požiūrio į Kiniją, kai JAV stiprina konfrontaciją su artimiausia varžove, o Pekinas artėja prie Rusijos po šios invazijos į Ukrainą.
 
„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti sekėjai ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo ir Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas žiniasklaidai, įskaitant Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“ ir leidinį „Politico“, penktadienį grįžęs iš trijų dienų valstybinio vizito Pekine.
 
Cituodamas savo vertinamą ES „strateginės autonomijos“ idealą, Prancūzijos vadovas sakė, kad „turime aiškiai žinoti, kur mūsų požiūriai sutampa su JAV, tačiau nesvarbu, ar kalbama apie Ukrainą, ar apie santykius su Kinija, ar apie sankcijas, mes turime europinę strategiją“.
 
„Nenorime įsivelti į bloko prieš bloką logiką“, – pridūrė jis, sakydamas, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios nėra mūsų“.
 
Šis E. Macrono interviu Kinijoje sulaukė pagyrų ir buvo pavadingas „puikiu“, o tarp Vakarų sąjungininkių sukėlė nuostabą.
 
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ta proga pareiškė, kad „E. Macronas, kuris yra mano draugas, bučiuoja Kinijai užpakalį“.
 
E. Macronas nesivėlė į ginčą sakydamas, kad „neturi ką pasakyti apie buvusio prezidento D. Trumpo komentarus, nes jis dalyvauja šioje eskalacijoje“ (tuometinis išrinktasis prezidentas D. Trumpas 2016 metais kalbėjosi telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen – red.).
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.04.13; 04:00

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje paskelbė, kad didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai, rašo 15min.

 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/r-simasiumi-pasipiktinusius-tremtinius-aplankes-g-nauseda-procesas-politiku-rankose-blogiausias-variantas-56-1183354

Organizacija priėmė rezoliuciją, kurioje J. Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo J.Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu,…dėl k.Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas“, – teigiama rezoliucijos tekste.

Dėl Jono Noreikos viskas aišku, o dėl Kazio Škirpos rezoliucijoje faktiškai buvo patvirtinta teisiškai mąstančių mokslininkų tezė, kad visos abejonės nustatant tiesą teisme būtų „kaltinamojo“ naudai (nekaltumo prezumpcija) ir jis būtų išteisintas, o priimtas Vilniaus miesto politikų sprendimas be teismo išvados, tokios, kaip Generolo Vėtros atveju, yra neteisėtas.

Prezidentas dalyvauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Ariogaloje Lietuvos buvusius politinius kalinius, tremtinius, vieną kitą išlikusį gyvą buvusį partizaną aplankęs prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol nebus apibrėžtos istorinės atminties politikos gairės.

Paklaustas Ariogaloje, ką reiškia jo siūlomas moratoriumas, G.Nausėda sakė, jog turime surasti vieningą sprendimą ir sukurti vieningą politiką: „Kad nebūtų taip, kad vienas meras vienoje Lietuvos vietoje turi vienokį požiūrį į Vėtrą, į K.Škirpą, į kitus mūsų atmintinus žmones, o kitoje vietoje meras, kuris nusiteikęs kitaip jų atžvilgiu, pradeda nukabinėti lentas“. Paklaustas, kas turėtų priimti tą sprendimą, prezidentas minėjo jau sukurtą komisiją, turėdamas omenyje Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, ir prie prezidentūros veiksiantį Kultūros forumą, kurį planuojama įsteigti artimiausiu metu.

Palinkėkime sėkmės Prezidentui. Aš plojau jam Ariogaloje už pasakytą iš tribūnos taurią kalbą apie patriotizmą, praeities ryšį su Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

Ir visgi, kalbėdamas žiniasklaidai Ariogaloje apie moratoriumą Prezidentas neišsakė konkrečiai, kokią situaciją „įšaldyti“ jis pasiūlė ir kokiam laiko tarpui.

Ariogaloje. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Jei dabartinę, kai vietoj paminklinės lentos Mokslų Akademijos bibliotekos sienoje patalpinta įrėminta Jono Noreikos – Generolo Vėtros fotografija, prie kurios dega žvakutės, ir tai atkreipia tiek žiniasklaidos, tiek turistų dėmesį, kas čia vyksta, tai – viena.

Jei situacijos sugrąžinimą į status quo iki abejotino Vilniaus mero sprendimo – kas kita. Pridursiu, akivaizdu, kad bent jau tokio, kaip dabar, praeivių dėmesio, grąžinus lentą į vietą, neliktų.

Tas pats ir dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Neabejoju, kad greitai laikantys tą pervadinimą į Trispalvės neteisėtu suras būdą ir jo vardo alėją ypatingai peržymėti Gedimino kalno papėdėje Jūsų pasiūlyto nežinia iki kada moratoriumo laikui.

Štai artimiausiam trečiadieniui (18.00) jau šaukiamas protesto mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje.

Ir negi Vilniaus meras išdrįs imtis prieš tai panašių priemonių prieš tuos protestuojančius, kaip jo bendraminčiai Maskvoje prieš protestuotojus prieš Vladimiro Putino režimą?

Aš siūlau Prezidentui kreiptis į Vilniaus miesto tarybą ir Vilniaus merą vardan ramybės Lietuvos Valstybėje su konkrečiu pasiūlymu jiems palaikyti antrąjį  variantą – atstatyti kol kas buvusį teisėtą status quo. Suprantu, kad tai būtų tik pasiūlymas.

2019.08.04; 05:45

albertas_kamiu

Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.

Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albertas Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.

Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Tačiau jis nubrėžė labai aiškias maišto ribas. Pasipriešinimas neturi būti pagiežingas. Maištas neturi virsti žmogaus teises ir laisves trypiančia revoliucija.

Continue reading „Kas beldžia į tavo duris”