JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert S. Gilchrist teigia, kad po pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusių Rusijos okupantų atakų prieš civilius Vakarų valstybės privalo reaguoti į naujus Maskvos išpuolius prieš ukrainiečius.
„Tai, ką matome pastarąsias savaites, yra brutali ataka prieš civilius taikinius, kurie nėra niekaip susiję su realia kova karo fronte Donecke ir Luhanske. Vakarai privalo į tai reaguoti. Ir reaguoja. Žinau, kad mano prezidentas kalbėjosi su prezidentu Zelenskiu ir patikino, kad Jungtinės Valstijos išlieka ir liks ištikimos Ukrainai, pažadėjo perduoti oro gynybos sistemų“, – pirmadienį prieš mitingą Katedros aikštėje „Slava Ukraini! Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Eltai sakė ambasadorius.
Vėliau kalbėdamas susirinkusiesiems į mitingą, JAV ambasados vadovas priminė, kad po naujų atakų prieš didžiuosius Ukrainos miestus Vašingtonas skyrė papildomų finansų ir sunkiosios ginkluotės Ukrainai.
„Skaičius – 725 milijonai. Spalio 14-ąją prezidentas Bidenas skyrė papildomus 725 mln. dolerių Ukrainos gynybai, įrangai, amunicijai ir daiktams. Tai priedas prie 18 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skyrė jau anksčiau – Ukrainai ir Ukrainos gynybai“, – kalbėjo jis.
„Dar vienas skaičius – 20. 20 oro gynybos sistemų HIMARS Jungtinės Valstijos jau perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 18 – tiek, pasak prezidento Bideno, bus perduota papildomai. Iš viso – 38 sistemos HIMARS padės ukrainiečiams ginti savo nepriklausomybę“, – teigė ambasadorius, pridurdamas, kad JAV yra perdavusi Kyjivui ir 1,4 tūkst. artimo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ bei 5 tūkst. prieštankinių raketų „Javelin“. Amerikos ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak R. S. Gilchrist, nepaisydamas Maskvos siekių, Vakarų pasaulis išlieka vieningas ir atkaklus kovoje su Kremliaus režimu.
„Rusai ir prezidentas Putinas galvojo, kad jie palauš Ukrainos dvasią ir susilpnins JAV bei kitų bendraminčių šalių ryžtingumą, paramą Ukrainai. Bet nutiko visiškai atvirkščiai – manau, kad tai sustiprino mūsų atkaklumą. Prezidentas įsipareigojo, kad Jungtinės Valstijos bus su Ukraina iki tol, kol bus pasiekta pergalė ukrainiečių keliamomis sąlygomis“, – pabrėžė ambasadorius.
ELTA primena, kad pirmadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per ankstyvą rytą Rusijos surengtą Irano dronų ataką sostinei Kyjivui buvo smogta penkis kartus, buvo apgadintas gyvenamasis namas Ševčenkos rajone ir taikytasi į centrinę traukinių stotį.
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.
Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.
Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.
Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.
A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.
Stinger raketos
Ukrainą sekmadienį pasiekė Lietuvos perduotos priešlėktuvinės gynybos artimojo nuotolio raketoos „Stinger“. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ informavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Priešlėktuvinės gynybos raketos „Stinger“ šiandien iš Lietuvos atvyko į Ukrainą. Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukrainai niekada nereikės jų panaudoti“, – rašė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad, atsižvelgdamos į didėjantį Rusijos karinį spaudimą Ukrainoje ir aplink ją, Baltijos šalys nusprendė atsiliepti į Ukrainos poreikius ir suteikti papildomą su gynyba susijusią paramą. Perduodama ginkluotė dar labiau sustiprins Ukrainos gebėjimą ginti savo teritoriją ir gyventojus galimos Rusijos agresijos atveju, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuva ir Latvija suteiks Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“, o Estija – prieštankinių raketų „Javelin“. Ši parama sustiprins Ukrainos karinius gynybinius pajėgumus. Parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV vyriausybė.
„Galite tikėtis tvirtos ir nepajudinamos Lietuvos paramos. Strateginė partnerystė ir tikra draugystė tarp Ukrainos ir Lietuvos buvo ne kartą įrodyta ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – ketvirtadienį viešėdama Ukrainoje kalbėjo I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministerija sekmadienį, dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių, primygtinai paragino Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti iš šalies.
Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius ministerija prašo nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.
JAV gamybos prieštankinių raketų sistemos „Javelin“. KAM nuotr.
Lietuva, Latvija ir Estija vieningai pasisako už Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą besitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje – Baltijos šalys toliau rems Ukrainą ne tik diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis, bet ir stiprindamos pačios Ukrainos gebėjimą apsiginti.
Atsižvelgdamos į didėjantį Rusijos karinį spaudimą Ukrainoje ir aplink ją, Baltijos šalys nusprendė atsiliepti į Ukrainos poreikius ir suteikti papildomą su gynyba susijusią paramą. Perduodama ginkluotė dar labiau sustiprins Ukrainos gebėjimą ginti savo teritoriją ir gyventojus galimos Rusijos agresijos atveju, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuva ir Latvija suteiks Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“, o Estija – prieštankinių raketų „Javelin“. Ši parama sustiprins Ukrainos karinius gynybinius pajėgumus. Parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV vyriausybė.
„Nuoširdžiai tikimės, kad šia perduodama ginkluote Ukrainai pasinaudoti nereikės. Baltijos šalys ragina Rusiją nutraukti savo agresyvų ir neatsakingą elgesį“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Baltijos šalys ir jų sąjungininkės dirba kartu, kad parama Ukrainai būtų perduota artimiausiu metu.
Tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybos „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) įsibėgėja ir pereina į aktyviąją fazę. Dienos ir nakties metu Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos padaliniai intensyviai treniruojasi ginti NATO oro erdvę.
Taip pat mokymuose kariai turi galimybę treniruotis ir su JAV dislokuota Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“.
Pratybų metu imituojamos įvairios antžeminės ir oro grėsmės bei tikrinama, kaip padaliniai geba sąveikauti mūšio aplinkoje – atliekamos visos oro gynybos procedūros, išskyrus kovinius šūvius. Šiais mokymais taip pat siekiama didinti jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
„Labai džiaugiuosi, ir matau, kad mūsų kariai šių pratybų metu įgauna milžinišką patirtį“ – sakė mokymuose apsilankęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas.
„Tobruq legacy“ dalis Lietuvoje vyksta liepos 11-22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso pratybose Lietuvoje dalyvauja apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos. Mokymuose dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai su oro gynybos sistema „Stinger“ ir Latvijos kariai su RBS70 sudaro vieną bendrą oro gynybos bateriją „Baltic Battery“.
Dar viena „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis yra ir nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruq legacy 2017“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Iš viso pratybose „Tobruq Legacy“ dalyvauja apie 1,8 tūkst. karių iš 12 NATO šalių.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Nuotraukų autorė kpt. Ieva Gulbinienė
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
