Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl prieštaringai vertinamo Lenkijos lėktuvo perėmimo manevro, kurį pavojingai priartėdamas praėjusią savaitę atliko Rusijos naikintuvas, trečiadienį pranešė ministerijos atstovas spaudai.
 
„Griežtai smerkiame provokuojantį ir agresyvų Rusijos elgesį, nes jis sukėlė rimtą tarptautinį incidentą“, – tviteryje pareiškė Lukaszas Jasina.
 
Lenkijos pasieniečiai penktadienį pranešė, kad Rusijos naikintuvas priartėjo prie lenkų lėktuvo, kuris patruliavo ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ nurodymu  virš Juodosios jūros.
 
Rusijos naikintuvas Su-35 atliko „agresyvius ir pavojingus manevrus“, sakė pasieniečiai.
 
Lenkijos orlaivio įgula laikinai prarado turbosraigtinio lėktuvo kontrolę, šis dėl reaktyvinio naikintuvo sukeltos turbulencijos prarado aukštį.
Incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje, Rumunijos nustatytoje operacijų zonoje.
 
Rusijos karo Ukrainoje metu ES, NATO ir Rusijos orlaiviai ne kartą buvo priartėję vienas prie kito virš Juodosios jūros, dėl to praeityje įvyko keli pavojingi incidentai.
 
FRONTEX laikinai sustabdė patruliavimo skrydžius, kuriuos vykdo Lenkija. NATO taip pat sustiprino oro erdvės stebėjimą.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.05.11; 03:00

Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Kyjivas, lapkričio 14 d. (ELTA). Rusija naudoja visus Baltarusijos aerodromus savo lėktuvams MiG-31K, Su-30, Su-34, Su-35 ir sraigtasparniams K-52 dislokuoti. O iš viso beveik 40-yje aerodromų aplink Ukrainą, Rusijos, Baltarusijos ir Krymo autonominės respublikos teritorijose, yra daugiau kaip 750 priešo orlaivių.
 
Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, paklaustas apie Rusijos aviacijos telkimą Baltarusijos teritorijoje.
 
Pasak jo, neverta akcentuoti dėmesio į Rusijos aviacijos koncentraciją Baltarusijoje, kadangi jos permetimas – kelių valandų reikalas.
Į klausimą apie Rusijos turimų dronų skaičių J. Ihnatas atsakė, kad dabar galima kalbėti apie 330 sunaikintų dronų iš 400, paleistų į Ukrainos teritoriją.
 
Šių metų liepą Rusija įsigijo Irane didelę dronų „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“ partiją. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti kelis tūkstančius.
 
Naudodama iranietiškus dronus, Rusijos kariuomenė jau pražudė dešimtis žmonių Ukrainos miestuose, taip pat ir sostinėje, sunaikino daug energetikos objektų.
 
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad nuo vasario 24 d. iki lapkričio 14 d. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 278 priešo lėktuvus, 621 sraigtasparnį ir 1509 operatyvinio taktinio lygio bepilotes skraidykles.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.15; 08:02

Praėjusią savaitę, spalio 28-lapkričio 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 5 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Spalio 29-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino TU-134 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Spalio 30-ąją NATO naikintuvai atpažino du orlaivius: SU-27 ir SU-30. Abu orlaiviai skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį.
 
Jie pasitiko orlaivį TU-134, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai Su-27 ir SU-30 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Kitą dieną, spalio 31-ąją, NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis TU-214 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-214, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Du orlaiviai SU-27 skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį, jie tęsė orlaivio TU-214 palydą. Abu orlaiviai SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su veikiančiu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Abu orlaiviai SU-35 skrido pasitikti TU-214 iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Spalio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį SU-27, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį į Kaliningrado sritį. Orlaivis SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 03:00

Rusijos kariniai lėktuvai. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinių Valstijų sudaromą sąrašą asmenų ir įmonių, kuriems taikomos sankcijos, ketvirtadienį papildė 33 Rusijos žvalgybos ir gynybos sektorių darbuotojai bei Kinijos karinė organizacija ir jos vadovas.

Taikant pernai įvestą sankcijų režimą – Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA), – į JAV juoduosius sąrašus įtraukti iš viso 72 asmenys.

JAV valstybės departamento teigimu, sąrašas papildytas siekiant „didinti Rusijos išlaidas, taip atsakant į šalies kišimąsi į JAV rinkimų procesus, nepriimtiną elgesį Rytų Ukrainoje ir kitą kenkėjišką veiklą“. Vašingtono teigimu, šis sąrašas padėjo užkirsti kelią rusiškos ginkluotės, vertos milijardų dolerių, eksportui.

Sankcijos gali būti taikomos ir tiems asmenims ar įmonėms, kurie palaiko verslo santykius su į sąrašą įtrauktais subjektais.

Sankcijos Kinijos organizacijai – Įrangos plėtros departamentui – ir jos vadovui Li Shangfu įvestos dėl to, kad jie sudarė „svarbių sandorių“ su asmenimis, kuriems JAV jau taikė sankcijas.

„Šie sandoriai susiję su Kinijos įsigytu rusišku koviniu lėktuvu Su-35 ir su raketų „žemė-oras“ sistema S-400 susijusia įranga“, – teigiama JAV valstybės departamento pranešime.

S-400 – pažangi rusiška oro gynybos sistema, kurią Maskva reklamuoja savo sąjungininkėms visame pasaulyje. Tarp ją įsigyti nusprendusių šalių yra ir NATO narė Turkija. Teigiama, kad dėl šio sandorio Ankarai gali grėsti sankcijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.21; 17:17