Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.

Tel Avivas/Ramala, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Per smarkų susišaudymą su Izraelio pajėgomis Dženine okupuotame Vakarų Krante žuvo mažiausiai penki palestiniečiai. Dešimtys žmonių buvo sužeisti šūvių, kai kurių jų gyvybei gresia pavojus, pirmadienį pranešė palestiniečių Sveikatos ministerija. Mažiausiai vienas žuvusysis yra radikalios palestiniečių organizacijos „Islamo džihadas“ kovotojas. Tarp sužeistųjų, pasak žiniasklaidos, yra palestiniečių žurnalistas, pranešinėjęs apie operaciją.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
Izraelio kariuomenės duomenimis, kelias valandas trukęs susišaudymas prasidėjo mėginant sulaikyti du įtariamuosius. Sprogmuo apgadino mažiausiais vieną karinį automobilį. Pirmą kartą per kelerius metus į ginkluotus palestiniečius ugnis buvo atidengta iš armijos sraigtasparnio, „siekiant paremti dalinių atsitraukimą“. Sužeisti septyni kariai.
 
Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.

Dženinas laikomas radikalių palestiniečių citadele. Mieste vis vyksta smurtinės konfrontacijos su Izraelio pajėgomis. Kariuomenė po virtinės išpuolių prieš izraeliečius Vakarų Krante intensyvina reidus.
 
Nuo metų pradžios per Izraelio karines operacijas, konfrontacijas ar po savo surengtų išpuolių žuvo 127 palestiniečiai. Per tą patį laikotarpį per išpuolius žuvo 18 izraeliečių, ukrainietė ir italas.
 
Izraelis per šešių dieną karą 1967 m. užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai reikalauja šių teritorijų savo valstybei.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Kosovo premjeras kaltina Serbiją organizuojant susirėmimus. EPA – ELTA foto

Priština, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kosovo ministras pirmininkas apkaltino Serbiją organizuojant etninių serbų ir NATO vadovaujamų taikdarių susirėmimus.
 
Daugiau nei 80 žmonių, tarp jų 30 taikdarių, buvo sužeisti pirmadienį viename Šiaurės Kosovo mieste, kai NATO vadovaujami KFOR kariai susirėmė su protestuotojais serbais, svaidžiusiais akmenis, butelius ir Molotovo kokteilius.
 
„Padėties eskalavimas gegužės 29 d. buvo suplanuotas, gerai suorganizuotas ir turi autorių, – parlamente įstatymų leidėjams sakė Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurtis. – Autorius yra oficialusis Belgradas“.
 
A. Kurtis apkaltino Serbiją „mobilizavus nusikalstamas grupes“, kad išprovokuotų susirėmimus, ir teigė, jog daugelis Kosovo serbų buvo Belgrado „paversti tokių nusikalstamų išpuolių gyvuoju skydu“.
 
Kosovo serbų mažuma boikotavo balandį vykusius vietos rinkimus šiaurėje, tai leido etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nors rinkėjų aktyvumas nesiekė nė 3,5 procento. Daugelis serbų reikalauja išvesti Kosovo specialiąsias policijos pajėgas, o taip pat ir merus albanus, kurių nelaiko tikraisiais savo atstovais.
 
Nuo pirmadienio susirėmimų Zvečane šimtai serbų kasdien būriuojasi prie miesto rotušės, aptvertos spygliuota viela ir apsuptos KFOR karių.
Kosovo ministro pirmininko teigimu, mitingai rengiami Belgrado įsakymu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.03; 05:00

Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.

Jeruzalė, balandžio 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, po Izraelio policijos ir palestiniečių susirėmimų trečioje švenčiausioje islamo vietoje, sulaukusių įspėjimų dėl atsakomųjų veiksmų visame regione, į Izraelį iš Libano buvo atidengta ugnis.
 
Izraelio kariuomenė pranešė perėmusi raketą – dėl šios atakos atsakomybės neprisiėmė jokia grupuotė – ir paneigė Libano žiniasklaidos pranešimus, kad šalis surengė atsakomuosius smūgius.
 
„Iš Libano į Izraelio teritoriją buvo paleista raketa ir sėkmingai perimta“, – sakoma kariuomenės pranešime. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad į Izraelį buvo paleista sviedinių „papliūpa“.
 
Išpuolis surengtas išaugus įtampai, kai Izraelio policija trečiadienį prieš auštant ir vėl vakare susirėmė su palestiniečiais Jeruzalės Al Aksos mečetėje.
 
Izraelio pagalbos tarnybos pranešė apie skeveldrų nesunkiai sužalotą vyrą ir moterį, kuri buvo sužeista, kai bėgo į slėptuvę. Įspėjimo sirenos gaudė Šlomo mieste ir Mošav Betzete bei Galilėjoje šiauriniame Izraelyje, pranešė kariuomenė.
 
Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė „kol kas“ nesiėmusi atsakomųjų veiksmų, kaip teigė Libano nacionalinė naujienų agentūra, pranešusi, kad Izraelis smogė taikiniams Pietų Libane. Pasak Libano pranešimų, Izraelio artilerija paleido „kelis sviedinius iš savo pozicijų pasienyje“ į dviejų kaimų apylinkes, kai į Izraelį buvo paleistos „kelios „Katiušos“ tipo raketos“.
 
Gynybos ministras Yoavas Gallantas buvo išsamiai informuotas apie įvykius prie Izraelio šiaurinės sienos, sakė ministerijos atstovas. „Netrukus ministras įvertins padėtį su aukštais gynybos pareigūnais“, – pridūrė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.07; 07:00

Rusiški tankai. EPA – ELTA foto

Kijevas, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos kai kuriose teritorijose susiduria su Rusijos kariuomenės puolimu „iš visų pusių“, rodo ankstų sekmadienio rytą paskelbti pranešimai.
 
Tačiau Rusijos karių puolimas sutinkamas „nuožmiu priešinimusi“, teigė Ukrainos kariuomenė.
 
Remiantis pranešimais, ukrainiečių kariai atrėmė Rusijos ataką netoli Charkivo. Prie šio miesto vykus susirėmimams, naktį į sekmadienį užsiliepsnojo dujotiekis. Naujienų agentūros UNIAN turimais duomenimis, vamzdyną susprogdino rusų kariai. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
 
Anot žiniasklaidos pranešimų, raketos pataikė ir padegė Kijevo priemiesčiuose esančią naftos perdirbimo gamyklą. Tuo metu Chersone šalies pietuose Rusijos daliniai po įnirtingų kovų esą pasistūmėjo į priekį.
 
Apie nuožmius susirėmimus taip pat pranešta Luhansko regione ir Kijevo pakraščiuose.
 
Leidinys „Kyiv Independent“ citavo Vasylkivo merę, kuri nurodė, kad miestas ir jo aerodromas buvo apšaudytas balistinėmis raketomis. „Priešas nori sunaikinti viską, tačiau jam nepavyks, – teigė merė Natalija Balasinovič. – Laikykitės!“
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.02.27; 09:00

Kazachstane paskelbta nepaprastoji padėtis

Nur Sultanas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Visame Kazachstane trečiadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis po to, kai protestai dėl kuro kainų kilimo peraugo į susirėmimus ir protestuotojai ėmė šturmuoti vyriausybės pastatus.
 
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „RIA Novosti“ pranešė apie nepaprastąją padėtį, remdamosi per Kazachstano valstybinę televiziją paskelbtu pareiškimu.
 
Nepaprastoji padėtis kiek anksčiau buvo įvesta mitingų epicentruose – finansų sostinėje Almatoje, Mangystau provincijoje ir sostinėje Nur Sultane.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.06; 00:30

Čilės gyventojai mapučiai. EPA – ELTA nuotr.

Santjagas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar 17 buvo sužeisti sekmadienį, kai riaušių policija susirėmė su protestuotojais Čilės sostinėje per tenykštės mapučių bendruomenės mitingą.
 
Maždaug tūkstantis aktyvistų, daugelis su pončais ir tradicinėmis galvos juostomis bei mušdami ceremonijų būgnus, žygiavo netoli Italijos aikštės Santjago centre, reikalaudami mapučiams autonomijos. Kai policija pradėjo sklaidyti protestą vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, protestuotojai atsakė lazdomis ir akmenimis, susirėmimai truko apie 40 minučių, sakė AFP fotografas įvykio vietoje.
 
„Grupė žmonių su gaubtais nuolat atakavo policiją fejerverkų raketomis, – sakė didmiesčio policijos viršininkas Enrique Monrasas Alvarezas. – Vienas iš (fejerverkų) pataikė į protestuotoją, buvusią su policija“.
 
Policijos vaizdo įraše matyti, kaip ombudsmeno biuro advokatė Denisse Cortes priėjo pasikalbėti su pareigūnais, kai į ją pataikė raketa. 43 metų moteris buvo skubiai išvežta į ligoninę ir operuota. „Deja, pacientė mirė per intervenciją po pietų“, – sakoma ligoninės pranešime.
 
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „šio neproporcingo smurto“, sakė vidaus reikalų ministras Rodrigo Delgado.
 
Čilės policijos pareiškime teigiama, kad per susirėmimus nukentėjo ir 17 policijos pareigūnų. Iš viso buvo suimta 10 žmonių.
 
Čilės valstybė seniai kaltinama diskriminuojanti mapučių tautą – didžiausią šalies čiabuvių grupę, prieš šimtmečius kontroliavusią didžiulius Čilės plotus, bet nuo to laiko atstumtą. Mapučiai, laikomi ankstyviausiais gyventojais kai kuriose Čilės dalyse, kovėsi su ispanų užkariautojais, o vėliau su Čilės armija po šalies nepriklausomybės XIX amžiuje. Jų skaičius sumažėjo vos iki 700 tūkst., tai tik maža dalis iš dabartinių 17 milijonų Čilės gyventojų.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.11; 10:40

Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.

Karo krečiamuose Ukrainos rytuose per karinių pajėgų susirėmimus su Rusijos remiamais separatistais žuvo du žmonės, dar du sužeisti, trečiadienį paskelbė Kijevas.
 
Apie aukas paskelbta po to, kai Kijevas apkaltino Maskvą ir separatistus rengiant daugiau išpuolių ir naudojant sunkiąją ginkluotę. Tai, Kijevo teigimu, pažeidžia pernai liepą pasirašytą paliaubų susitarimą.
 
Antradienį netoli Zaicevės kaimo į šiaurę nuo Donecko per apšaudymą minosvaidžiais žuvo vienas kariškis ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
 
Per dar vieną tą dieną įvykusį incidentą Donecko regione buvo sužeistas vienas karys.
 
Per trečią incidentą antradienį kaimyniniame Luhansko regione žuvo civilis, jo namo kieme susprogus minai, pranešė kariuomenė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 06:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose kilo protestai, pranešama apie policijos ir protestuotojų susirėmimus.
 
Nepriklausoma vietos žiniasklaida praneša, kad Minsko centre policijos furgonas įsirėžė į protestuotojų minią, sulaikyta daug žmonių.
 
Pasibaigus balsavimui rinkimuose, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė oficialios atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Jais remiantis, dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka gavo apie 80 proc. balsų, o pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja neva gavo tik 6,8 proc. balsų.
 
Minske ir kituose miestuose įsiplieskė protestai.
 
Pati S. Tichanovskaja taip pat atsisako pripažinti pralaimėjimą.
 
„Aš tikiu savo akimis, ir matau, kad dauguma yra su mumis“, – teigė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 00:30

Šeštadienį Honkonge vėl susirėmė protestuotojai ir policija. Tūkstančiai žmonių susirinko į netoli Kinijos sienos esantį Šeung Šujaus miestą protestuoti prieš prekybininkų iš žemyninės Kinijos veiklą.
 
Šeung Šujuje žemyninės dalies prekeiviai yra pamėgę vaistines ir kosmetikos parduotuves – Honkonge, kur nėra pardavimo mokesčio, jie prisiperka įvairių gėrybių ir paskui parduoda jas žemyninėje dalyje už sienos.
 
Protestas prasidėjo taikiai, bet peraugo į peštynes, policija naudojo ašarines dujas, o protestuotojai į policiją mėtė skėčius ir šalmus.
 
Protestai prieš ekstradicijos įstatymą daugiausiai buvo rengiami centriniame verslo rajone, bet pastaruoju metu protestuotojai ėmė ieškoti ir kitų vietų – aktyvistai, siekdami išplėsti paramą protestuotojams, ėmė ryškinti ir vidaus politikos problemas.
 
Šeung Šujaus mieste protestuotojai reikalavo, kad kinų prekybininkai grįžtų namo ir netrukdytų honkongiečiams.
 
Per protestuotojų žygį dauguma parduotuvių buvo uždarytos.
 
Žemyninės Kinijos prekeiviai jau ilgai yra miesto gyventojams pyktį keliantis šaltinis – honkongiečiai teigia esą kinų prekeiviai pakėlė infliacijos lygį, lėmė smarkiai padidėjusias nekilnojamojo turto kainas, vengė mokesčių ir naikino miesto tapatybę.
 
„Mūsų mylimas miestas pavirto chaosu“, – sakė penkiasdešimtmetis Ryanas Lai‘ius, Šeung Šujaus gyventojas. Šalia sienos esančiame Šeung Šujaus mieste taip vadinami „lygiagretūs prekybininkai“ be muito perka daug prekių, kurias vėliau veža į žemyninę Kiniją ir ten parduoda brangiau.
 
„Nenorime stabdyti keliavimo ir pirkimo, bet prašome, kad darytumėte tai tvarkingai ir legaliai“, – sakė R. Lai‘us. Jis teigė, kad ekstradicijos įstatymas buvo visko viršūnė, ženklas, paskatinęs prabilti ir apie prekybininkų problemą. „Mes norime atgauti savo Šeung Šujų“.
 
Protestuotojai nuo ašarinių dujų akis valėsi vandeniu, vienam demonstrantui buvo prakirsta galva, teigė AFP reporteris.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Protestuotojai pradžioje reikalavo visiškai atsisakyti projekto, paskui protestas dėl įstatymo peraugo ir į gilesnę vyriausybės kritiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 10:01

Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.

Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.

Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.

Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.01; 09:02

Neramumai Jerevane. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį atsistatydino Armėnijos premjeras Seržas Sargsianas. Tą jis padarė po 11 dienų trukusių masinių protestų prieš jo tapimą premjeru, kurį opozicija vadino akis rėžiančiu mėginimu toliau laikytis įsikibus valdžios.

„Pasitraukiu iš šalies vadovo posto“, – S. Sargsianas cituojamas savo spaudos tarnybos pranešime.

„Nikolas Pašinianas buvo teisus, – pridūrė S. Sargsianas, kalbėdamas apie pastarojo meto protestų lyderį. – Aš klydau“.

Dešimtmetį išbuvęs Armėnijos prezidento poste, S. Sargsianas praėjusią savaitę parlamentarų buvo išrinktas šalies premjeru. Anot opozicijos, šalyje įsigaliojus parlamentinio valdymo modeliui, šiuo žingsniu siekta pratęsti S. Sargsiano valdymą.

Remiantis 2015 metais patvirtintomis Konstitucijos pataisomis, didžioji dalis šalies prezidento įgaliojimų buvo perleisti premjerui.

Buvęs karininkas S. Sargsianas pirmą kartą Armėnijos prezidentu tapo 2008-aisiais.

Per po šių rinkimų kilusius susirėmimus tarp policijos ir pralaimėjusio opozicijos kandidato rėmėjų žuvo 10 žmonių.

Antrajai – ir paskutiniajai – kadencijai jis buvo perrinktas 2013 metais. Ji baigėsi balandžio 9 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.23; 17:18

Ukrainos opozicija sukvietė ukrainiečius, siekiančius europietiškų permainų šalyje, į visaliaudininę viečę (viečė iš žodžio viešas, taip tvirtina kai kurie baltistai) Kijevo Nepriklausomybės Maidane (maidanas – per totorius iš arabų atkeliavęs prekybos aikštės pavadinimas meydan) pasitarti sekmadieninių pamąstymų dieną lygiai 12 valandą Vilniaus ir Kijevo laiku.

Raginimą susirinkti iš dalies paskatino gandai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, grįždamas iš Kinijos, susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė su juo kažkokius nepaskelbtus susitarimus.

Pirmadienį JAV portalas CNN įspėjo pasaulį ir visų pirma JAV saugotis Rusijos jėgos žaidimų Ukrainoje („Beware Russia’s power play in Ukraine“ by David Frum).

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kijevo laikas toks pat, kaip ir Vilniaus”