prostitutes

Šiuo metu gyvenu tokioje Vilniaus vietoje, kur kas dieną  mato gatvės prostitutes. Ir vasarą, ir žiemą jų gyvenimo ritmas nepasikeitęs. Dirbama ir dieną, ir naktį. Marširuojama Sodų gatvės maršrutu link Panoramos (anksčiau Gintaro) viešbučio, skverelyje ties McDonaldu. Judėjimas į niekur. Stoviniuojantys, išvaikomi, vėl marširuojantys moterų ir merginų kūnai.

Griždamas namo naktimis kartais esu užkalbinamas asmenų, norinčių papasakoti savo gyvenimo istorijas. Viena iš jų prasideda tokiais žodžiais: „A potom ja vzial i zarezal jego…“ [O po to ėmiau ir papjoviau jį…]. Tatuiruotės ant rankų, visko mačiusios akys ir noras, kad tavo istoriją išgirstų. Kartais paryčiais girdžiu, kaip gretimo, Savivaldybės rezervinio namo, koridoriuose skamba prikimęs vyro balsas: „Marusia, vpusti… Vpusti menia… Marusia“ [Įleisk, Marusia… Įleisk mane… Marusia]. Neįsileidžia. Keiksmažodis po keiksmažodžio, prakeiksmas po prakeiksmo. Dūžtančio butelio skambesys.

Continue reading „Vilniaus stoties prostitutės, arba apie erogenines Vilniaus vietas”