Stambulo Šv. Sofijos soboras. EPA – ELTA nuotr.

Graikija pasmerkė Turkijos sprendimą paversti Stambulo Šv. Sofijos soborą iš muziejaus mečete. Anot Atėnų, tai silpnumo ženklas ir visa Graikija liūdi dėl kontroversiško sprendimo, informuoja AFP.
 
„Tai, kas šiandien vyksta Stambule, yra ne galios demonstravimas, bet silpnybės pripažinimas“, – sakė Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.
 
Anot jo, pastato pavertimas mečete nesumažins šio kultūros paveldo objekto pasaulinės svarbos.
 
„Šv. Sofijos soboras dabar yra mūsų širdyse labiau nei bet kada, ypač mūsų, krikščionių ortodoksų. Jis yra ten, kur plaka mūsų širdys“, – pabrėžė Graikijos premjeras.
 
Penktadienį tūkstančiai musulmonų, tarp jų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, dalyvavo apeigose Šv. Sofijos sobore po to, kai jis iš muziejaus virto mečete.
 
Šeštadienį Turkija užsipuolė Graikiją dėl premjero išreikštos kritikos.
 
Turkijos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Hami Aksoyus pareiškė, kad Graikijos reakcija į Sofijos soboro virsmą mečete „dar kartą pademonstravo Graikijos priešiškumą islamui ir Turkijai“.
 
Jis pasmerkė Turkijos vėliavą Salonikuose sudeginusių graikų veiksmus ir apkaltino Graikijos valdžią „kiršinant žmones priešiškais pareiškimais.“
 
UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis pastatas buvo pagrindinė Bizantijos imperijos katedra iki 1453 m., kai Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį ir perdarė bažnyčią į mečetę.
 
1934 m. Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas nurodė, kad pastatas turi tapti muziejumi. Tačiau 2020 m. liepą Turkijos teismas priėmė sprendimą, kad pastatas į nekilnojamojo turto registrą turi būti įtrauktas kaip mečetė. Joje penktadienį pradėta rengti religines apeigas.
 
Penktadienio vidurdienį visos bažnyčios Graikijoje skambino varpais, o jų vėliavos buvo nuleistos iki pusės taip protestuojant prieš Turkijos veiksmus, kuriuos Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas įvardino „bedievišku išniekinimo aktu.“
 
„Šiandien gedulo diena visiems krikščioniams“, – sakė arkivyskupas Jeronimas.
 
Tuo metu partijos „Naujoji demokratija“ atstovas Constantinos Bogdanos pareiškė, kad „tai ne gedulo diena, bet diena, atskleidusi Turkijos augančią agresiją.“
 
R. T. Erdogano siekį Šv. Sofijos soborą paversti mečete sukritikavo Jungtinės Tautos ir Rusija bei pasmerkė popiežius Pranciškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:24

Pamaldos prie Šv. Sofijos soboro. EPA-ELTA nuotr.

Aukštas pareigas užimantis ES pareigūnas penktadienį pasmerkė Turkijos sprendimą paversti Šv. Sofijos soborą Stambule mečete ir įspėjo, kad Ankara kenkia savo santykiams su Europa.
 
„Kaip graikas, esu gana pasipiktinęs. Jaučiuosi gana piktas dėl to“, – teigė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.
 
Vicepirmininko komentarai pasirodė po to, kai penktadienį mečete paverstame Šv. Sofijos sobore buvo surengtos pirmosios musulmonų pamaldos per 86 metus, anksčiau šį mėnesį panaikinus soboro muziejaus statusą.
 
„Manau, kad Turkija tam tikru metu turėtų nuspręsti, kokia turėtų būti jų geopolitinė pozicija ir į ką jie nori lygiuotis ateityje“, – teigė M. Schinas.
 
„Ar Turkija norės dirbti kartu su ES ir remtis Europos vertybėmis? Ir, jei taip, tai, kas šiandien vyksta su Sofijos soboru, tikrai yra blogas pradinis taškas“, – pridūrė vicepirmininkas.
 
Sofijos soboras iš pradžių VI amžiuje buvo pastatytas kaip bazilika, o osmanams 1453 metais užkariavus Konstantinopolį, bažnyčia paversta mečete. Po Turkijos Respublikos įkūrimo ji 1935-aisiais tapo muziejumi.
 
Soboras 1985 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 05:00

Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios pamaldos. EPA-ELTA nuotr.

Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Stambule penktadienį surengtos pirmosios musulmonų pamaldos per 86 metus.
Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios musulmoniškos pamaldos. EPA-ELTA nuotr.
 
Šv. Sofijos soboras 1934 metais buvo paverstas muziejumi. Soborą, kuris 1985 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kasmet aplankydavo milijonai turistų.
 
Šių metų liepos 10 dieną Turkijos aukščiausiasis administracinis teismas panaikino soboro muziejaus statusą ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad nuo liepos 24 dienos čia bus rengiamos musulmonų pamaldos. Sprendimą paversti soborą mečete sukritikavo tiek religiniai, tiek politiniai pasaulio lyderiai.
 
1 500 metų senumo statinyje penktadienį susirinko daugybė žmonių, tarp jų ir prezidentas R. T. Erdoganas. Prezidentas prieš prasidedant pamaldoms padeklamavo kelias eilutes iš Korano.
Stambulo gyventojai džiaugiasi. EPA – ELTA nuotr.
 
Prezidentą į pamaldas atlydėjo kabineto nariai, tarp kurių R. T. Erdogano žentas Beratas Albayrakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 15:30

Šeštadienį Šv. Sofijos sobore Kijevo centre prasidėjo Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame, kaip tikimasi, bus įkurta nepriklausoma šalies Stačiatikių bažnyčia, priimtas jos statutas ir išrinktas vadovas – Kijevo metropolitas, praneša BBC.

Kijeve – Ukrainos stačiatikių vienijamasis susirinkimas, kuriame sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

„Susirinkimas gali tapti lemiamu žingsniu, jis vainikuoja daugelio metų pastangas sukurti Ukrainoje autokefalinę stačiatikių bažnyčią“, – sakoma Kijevo patriarchato pranešime.

Nuo pat ryto Sofijos aikštėje būriuojasi tūkstančiai žmonių, jos prieigose budi policija. Susirinkusieji reiškia paramą nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios idėjai.

Į renginį atvyko Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris turėtų pasakyti sveikinimo kalbą vienijamojo susirinkimo dalyviams.

Kijeve sprendžiamas šalies Stačiatikių bažnyčios likimas. EPA-ELTA nuotr.

Kvietimai dalyvauti vienijamajame susirinkime buvo nusiųsti visoms Ukrainoje veikiančioms stačiatikių bažnyčioms: Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčiai ir Ukrainos autokefalinei stačiatikių bažnyčiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 05:00