Prezidentas Gitanas Nausėda. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. ELTA / Josvydas Elinskas

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Turkiją ir Švediją pasiekus sutarimo dėl Stokholmo narystės Aljanse.
 
„Vilniuje įvyko lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikėtina, kad Aljansas pasveikins Švediją kaip pilnateisę narę“, – pirmadienio vakarą savo „Twitter“ paskyroje rašė šalies vadovas.
 
„Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir esame stiprūs!“ – džiaugėsi G. Nausėda.
 
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
 
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.
 
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
 
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.07.11; 00:30

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui sudeginti koraną, tai dar labiau aptemdė šios Šiaurės šalies galimybes greitai įstoti į NATO.
 
„Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad „kuo griežčiausiai“ smerkia incidentą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.30; 08:17

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Ketvirtadienio vakarą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su naujuoju Turkijos užsienio reikalų ministru Hakan Fidan. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), G. Landsbergis pokalbyje teigė, kad Švedijos narystė NATO sustiprintų visą Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir ypatingai Baltijos jūros regiono saugumą. 
 
„Šios Šiaurės Europos valstybės narystė Aljanse būtų viena iš svarbių Vilniuje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmių. Kalbame ne tik apie Švedijos saugumą, ne tik apie Skandinavijos saugumą, bet ir apie Baltijos regioną, kuris nori būti saugesnis ir labiau apsaugotas. Mes esame vienas iš Europos regionų, kurio saugumui kyla vieni didžiausių iššūkių. Todėl tikimės supratimo“, – sakė G. Landsbergis.
 
Kaip skelbiama URM pranešime žiniasklaidai, G. Landsbergis pabrėžė Turkijos svarbą teikiant paramą Ukrainai, aktyviai dalyvaujant užtikrinant ukrainietiškų grūdų tiekimą į pasaulio rinkas.
 
Ministrai taip pat aptarė dvišalius santykius, situaciją regione, kitus artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje klausimus, praneša URM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.23; 06:30 

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, sausio 8 d. (AFP-ELTA). Turkija, eilę mėnesių blokuojanti Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO, pateikė keletą reikalavimų, kurių Švedija negali įvykdyti, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas.
 
„Turkija patvirtino, kad mes padarėme tai, ką žadėjome, tačiau ji taip pat reikalauja tokių dalykų, kurių mes negalime, nenorime jai suteikti“, – sakė Ulfas Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
 
„Mes esame tikri, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos, taip pat nuo „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.
 
Švedija ir Suomija, reaguodamos į vasario mėnesį Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir pateikė prašymus įstoti į JAV vadovaujamą gynybos aljansą.
 
Tačiau Turkija atsisakė pritarti jų paraiškoms, kol abi šalys neprisijungs prie Turkijos kovos su už įstatymo ribų paskelbtais kurdų kovotojais. Dauguma Turkijos reikalavimų buvo skirti Švedijai, nes šios ryšiai su kurdų diaspora yra tvirtesni.
 
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
 
„Suomija taip labai neskuba stoti į NATO, kad negalėtų palaukti, kol Švedija gaus žalią šviesą“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė Pekka Haavisto.
 
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už tai, kad ši reaguoja į jos saugumo problemas, tačiau pabrėžė, kad reikia dar daugiau padaryti, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusį Stokholmo prašymą įstoti į NATO.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.09; 05:02