sveikatingumo klubai

Verslas

Langų valymas. Impuls sporto klubas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Vidmantas Šiugždinis sako, kad sveikatingumo sektorius pasigenda sklandesnio dialogo su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl sektoriaus gyvybingumo palaikymo bei adekvačių paramos priemonių.
 
Anot V. Šiugždinio, antradienį organizuojamas piketas prie Vyriausybės skirtas atkreipti dėmesį, kad reikalingos tikslingesnės paramos priemonės sveikatingumo sektoriui, taip pat reiškiamas prašymas kuo greičiau leisti atsidaryti sporto ir sveikatingumo centrams.
 
„Pagrindiniai prašymai yra du: kad sveikatingumo sektoriui, kaip vienam labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu, būtų skiriamos tikslinės subsidijos, ir kad kuo greičiau galėtume atsidaryti. Juolab kad argumentų dėl tolesnio uždarymo Vyriausybė neturi jokių. Esame pateikę ir Europoje atliktus tyrimus apie užsikrėtimus sveikatingumo klubuose, kad juose stebėtas labai minimalius skaičius užsikrėtimų. Visgi į tai atsakoma labai aptakiais argumentais“, – Eltai sakė jis.
 
V. Šiugždinis teigė, kad užsitęsus veiklos ribojimams daliai sporto ir sveikatingumo centrų nebebus prasmės atsidaryti pasibaigus pandemijai.
 
„Matome neryžtą priimant sprendimus, kad nesigilinama į konkrečius duomenis. Norime atkreipti dėmesį, kad sveikatingumo sektoriaus darbuotojai yra „ant ribos“, vis dažniau svarstoma, jei atidarymas neįvyks dabar, ar jis iš viso bus prasmingas su visomis susikaupusiomis skolomis per užsidarymo laikotarpį, su apribojimais ir valstybės subsidijų nebuvimu“, – tikino jis.
 
„Manome, kad iš kelių šimtų sporto klubų, kurie neveikia, apie pusė yra ant kritinės ribos, nes net ir atsidarius kyla klausimas, ar jie sugebės surinkit kažkiek pajamų, kad padengtų savo sąnaudas“, – pridūrė V. Šiugždinis.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės skirta parama nėra tikslinga, be to, kai kuriais atvejais ir nelogiška.
 
„Ypač mažiesiems sveikatingumo verslams subsidijos, skaičiuojamos nuo yra pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra absoliučiai netikslingos. Jų didžiausi kaštai yra nuoma ir komunaliniai. (…)
 
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo ir kitą schemą, antrą variantą – nuomos ir komunalinių mokesčių kompensacija, bet kažkodėl tik už tirs mėnesius, nuo vasario iki balandžio. Tačiau kodėl nuo vasario? Gal pamiršo, kad mus uždarė lapkričio 7 d.?“, – klausė jis.
 
Be kita ko, pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo ir dialogo su paramą skiriančia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
 
„Mes norime realaus dialogo, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip ir nesusitinka net pakalbėti. Su visais barais jau pasikalbėjo, o su sporto sektoriumi – ne. (…) Realiai norime atkreipti į save dėmesį, nežinau, kodėl vengiama komunikuoti“, – akcentavo jis.
 
ELTA primena, kad visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
 
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki kovo 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 14:41
Verslas

Sveikatingumo ir sporto sritis per karantiną smarkiai nukentėjo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) nariai ir kiti Lietuvoje veikiantys sporto klubai pasirašė memorandumą „Saugi aplinka sportui“, kuriuo įsipareigoja imtis konkrečių priemonių, kad užtikrintų klientų ir personalo saugumą po atidarymo. Sektorius, praradęs nuo 90 iki 100 proc. pajamų, prašo skubaus dialogo būtinų subsidijų ir saugaus atidarymo planui suderinti.
 
Memorandumas „Saugi aplinka sportui“ yra iniciatyva, kuria patvirtinamas sporto ir sveikatingumo klubų pasiryžimas ir įsipareigojimas taikyti egzistuojančias saugos priemones. Memorandume aptariamos priemonės, parengtos atitinkamų sričių ekspertų, atsižvelgiant į pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo gaires.
 
„Kiek komiškai pradeda atrodyti Vyriausybės apsimetinėjimas, tarsi sveikatingumo ir sporto sritis neegzistuotų. Bet dar labiau liūdina Vyriausybės nesuvokimas kas yra fizinė ir emocinė žmonių sveikata, kokiais būdais ji stiprinama. Patys ir veiklos atnaujinimo planą parengėm. Memorandumą pasirašėm, įsipareigodami imtis visų įmanomų priemonių. O iš atsakingų ministrų tyla“, – pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
 
Pasirašydamas memorandumą sveikatingumo ir sporto sektorius siekia parodyti bendrą sveikatingumo ir sporto industrijos įsipareigojimą užtikrinti klubo narių ir darbuotojų saugumą po klubų atidarymo. Be to, norima sudaryti galimybę klubo nariams ramiai ir saugiai jaustis klubuose stiprinant savo sveikatą.
 
Trečias, tačiau ne mažiau svarbus tikslas, pasak sveikatingumo ir sporto sektorius atstovų, – įtikinti politikos formuotojus bei sveikatos priežiūros specialistus, kad sporto ir sveikatingumo klubai neturėtų būti uždaryti per COVID-19 pandemiją, o jų veikla turėtų vykti, žinoma, laikantis visų saugumo priemonių. Sveikatingumo ir sporto klubai užtikrina, kad gali būti atsakingi, patikimi ir veiksmingi valstybės partneriai mažinant paplitusios pandemijos mastą, stiprinant žmonių fizinę, psichologinę ir emocinę gerovę bei atsistatant po neigiamų karantinų padarinių.
 
„Fizinis aktyvumas ir sveikas judėjimas yra svarbūs fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos bei bendros gyvenimo kokybės veiksniai. COVID-19 apribojimai smarkiai sumažino fizinio aktyvumo rodiklius, o tai lėmė žmonių fizinės sveikatos pablogėjimą visame pasaulyje bei kritines to pasekmes ateityje“, – sako V. Šiugždinis.
 
Pasirašydami įsipareigojimą, sveikatingumo ir sporto klubai viešai įsipareigoja laikytis atstumo ir viruso plitimo ribojimo priemonių; užtikrinti darbuotojų ir klubo narių saugą, dezinfekuoti ir valyti klubus, žada stebėti klubų narių kontaktus ir atsekamumą, sakoma LSKA pranešime.
 
„Iš savo pusės padarėm viską kas nuo mūsų priklauso. Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais. Be to, jie mato pavyzdžius Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur sporto bendruomenė sukilo prieš nelogiškus draudimus, kurie tose šalyse galimai buvo net ir neteisėti. Nežinau, kiek dar dienų pavyks sulaikyti susikaupusį norą eiti į gatves ir protesto veiksmais parodyti savo poziciją, jeigu Vyriausybė negirdi raginimų“, – teigia V. Šiugždinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 18:00