Turkija. Žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto

Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį paskelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra formuojama gelbėjimo komanda, kuri išvyks į Turkiją padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems gyventojams. Šia žinia ministras pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
 
„Tragediją išgyvenanti Turkija – ne viena. Šiuo metu Lietuvoje formuojama gelbėjimo komanda, kurioje bus ir penki Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojai – vienas medikas ir keturi paramedikai. Peržiūrime, ką galima pasiūlyti turkams iš medicinos priemonių – visa tai vyks kartu su gelbėtojais“, – feisbuko įraše teigė A. Dulkys.
 
ELTA primena, kad 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą pirmadienio rytą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abiejose šalyse žemės drebėjimas vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.
 
Žuvusiųjų skaičius abiejose šalyse išaugo iki daugiau kaip 10 tūkstančių.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.02.09; 07:31

„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
 
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
 
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
 
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
 
 „Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
 
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
 
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.  
 
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
 
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
 
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
 
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?

„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
 
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
 
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
 
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
 
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
 
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą  palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
 
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
 
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
 
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
 
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
 
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
 
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
 
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
 
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
 
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
 
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kas – pats įtakingiausias?
 
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
 
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
 
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
 
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
 
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
 
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
 
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.02.20; 18:05

Prezidentas susitinka su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus A.Dulkiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys teigia prezidentui Gitanui Nausėdai pateikęs pandemijos valdymo planą, sudarytą iš daugiau nei 130 skirtingų priemonių.
 
„Planas išėjo tikrai gana ilgas, virš 130 skirtingų priemonių, tačiau jos dar nėra viešinamos (…), jam dar trūksta kelių sudedamųjų dalių, nes, norint jo pilno, reikia turėti visą informaciją“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
Visgi kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus spaudos konferencijos metu detalizavo keletą plano sudedamųjų punktų.
 
„Pirmas žingsnis tai būtų harmonizuoti visas veikiančias valdymo struktūras: tiek tai, kas veikia prie prezidento, tiek (prie – ELTA) Vyriausybės, suvienyti visas savo veiklas ir komunikavimą į vieningą sistemą. Antras dalykas – reikėtų įsivertinti, kokia yra tikroji situacija su duomenimis, ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką kokybiškų duomenų, galbūt kažkokių duomenų dar neturime ir reikėtų tas spragas ištaisyti“, – žurnalistams teigė jis.
 
„Lygiai taip pat bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar galbūt yra nepilnai įgalintos, ir jas įgalinti, pataisyti, suteikti įgaliojimus ir motyvuoti tai daryti“, – pridūrė jis.
 
A. Dulkys taip pat teigė, kad viena priemonių plano grupė yra susijusi ir su pandemijos valdymui reikalingais rezervais.
 
„Tam tikra priemonių grupė yra susijusi su rezervais, ir kokia yra jų tikroji situacija tam, kad mes kuo greičiau galėtume pradėti naudotis antigenais, o vakcinavimas turėtų tapti kertine mūsų plano dalimi“, – kalbėjo A. Dulkys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:00

Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas yra atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo.
 
Seime vykstančioje Vyriausybės valandoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Antanas Matulas klausė sveikatos apsaugos ministro, kodėl iš pareigų atleidžiamas S. Čaplinskas. Parlamentaras svarstė, ar A. Veryga ULAC direktorių atleido dėl dažnai jo reikštos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.
 
„Žmonės kalba, kad iš direktoriaus pareigų S. Čaplinską atleidote dėl jums reikštos kritikos, ar dėl to, kad ne su ta partija balotiravosi į Seimą. Gal galite paaiškinti, už ką jis yra atleidžiamas iš darbo“, – teigė A. Matulas.
 
A. Veryga pripažino, kad ULAC vadovas iš pareigų tikrai atleidžiamas. Pasak sveikatos apsaugos ministro, sudaryta komisija įrodė, kad S. Čaplinskas nevykdė savo pareigų tinkamai.
 
„Ir apie mane žmonės įdomių dalykų sako. Jie teigia, kad aš gydžiausi ir psichozę, ir panašių dalykų prišneka. Žmonės, matyt, mėgsta pašnekėti. Kalbant labai rimtai, tai šito vadovo atleidimo tikrai nereikia sieti su kažkokiu priklausymu partijai ar dėl jo dalyvavimo rinkimuose. Šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymą. Jo pirma darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo diena. Atleidžiamas jis dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo. Buvo sudaryta ir komisija, kuri vertino. Dalis tų pažeidimų yra įvykę dar gerokai iki to, kuomet jis dalyvavo rinkimuose, ar pareiškė, kur ir su kokia partija jis kandidatuoja. Tai tikrai išimtinai dėl jo pareigų nevykdymo“, – atsakė A. Veryga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 14:23

Čekijos sveikatos apsaugos ministras R. Prymula. EPA – ELTA nuotr.

Čekijos sveikatos apsaugos ministras Romanas Prymula penktadienį pareiškė neketinąs savo noru atsistatydinti, nors šalies premjeras Andrejus Babišas paragino jį tai padaryti, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ministerijos vadovas pažeidė griežtus karantino reikalavimus.
 
„Visiškai atsakingai pareiškiu, kad aš nieko nepažeidžiau. Todėl aš neketinu atsistatydinti. Žinoma, ponas premjeras turi galimybę atleisti mane iš pareigų“, – sakė žurnalistams politikas.
 
R. Prymula atsidūrė skandalo centre, kai anksčiau penktadienį laikraštis „Blesk“ paskelbė informaciją, jog jis šiurkščiai pažeidė jo paties inicijuotus griežtus socialinius apribojimus, įvestus šalyje dėl koronaviruso plitimo. Leidinio duomenimis, ministras trečiadienį vėlai vakare apsilankė viename brangiausių Prahos restoranų. Šalyje galioja laikinas visuomeninio maitinimo įstaigų darbo draudimas. Parduoti maistą ir gėrimus leidžiama tik per specialiai įrengtą langą ir tik iki 20 val. vietos laiku. Bet, nepaisant draudimo, restoranas, kuriame apsilankė ministras, buvo atidarytas, teigė laikraštis.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas kategoriškai atmetė leidinio tvirtinimus. Anot R. Prymulos, jis per restorano, kuris nedirbo, patalpas pateko į gretimą istorinį priestatą, kadangi kito įėjimo į jį nėra. Ten įvyko jo susitikimas su vienos iš Čekijos klinikų direktoriumi, per kurį buvo svarstomos kovos su koronavirusu problemos. Šį susitikimą surengė Jaroslavas Faltynekas – A. Babišo vadovaujamo politinio judėjimo ANO pirmininko pirmasis pavaduotojas.
 
Kaip pripažino ministras, vienintelis nustatytų apribojimų pažeidimas buvo tai, kad jis po susitikimo „kelias sekundes be medicininės kaukės buvo šalia savo vairuotojo“. Anot R. Prymulos, jis ją užsidėjo, atsisėdęs į automobilį.
 
Pranešama, kad A. Babišas penktadienį ketina aptarti su šalies prezidentu Milošu Zemanu R. Prymulos atsistatydinimo klausimą. Kaip teigia vietos žiniasklaida, valstybės vadovas kažin ar sutiks priimti sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimą.
 
Čekijoje, kur pastarosiomis savaitėmis epidemiologinė situacija sparčiai blogėja, dėl koronaviruso imtasi griežtų priemonių. Uždarytos mokyklos, restoranai, barai, klubai, sporto ir kultūros objektai, dauguma parduotuvių. Nedirba didžioji dalis įmonių, teikiančių paslaugas gyventojams. Policininkams suteikta teisė skirti kaukių režimo pažeidėjams baudas iki 10 tūkst. kronų (apie 400 eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.24; 06:48

Prancūzijos specialiosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Ketvirtadienio rytą Prancūzijos policija atliko kratas šalies sveikatos apsaugos ministro Olivier Vérano ir Vyriausiosios sveikatos apsaugos valdybos direktoriaus Jérôme`o Salomono biuruose ir butuose. Tai pranešė televizijos kanalas BFM.
 
Anksčiau be jokių paaiškinimų buvo atšaukta pusvalandžio laida su J. Salomonu, kuri turėjo būti transliuojama per šį kanalą. BFM duomenimis, nurodymas atlikti kratas buvo duotas tiriant valdžios veiksmus koronaviruso sukeliamo susirgimo pandemijos laikotarpiu.
 
Kratos taip pat buvo atliktos pas buvusį Prancūzijos premjerą Edouard`ą Philippe`ą, buvusią oficialią vyriausybės atstovę Sibeth Ndiaye, kai kuriuos kitus ministrus. Taip pat buvo apieškotas O. Vérano pirmtakės sveikatos apsaugos ministro poste Agnès Buzyn butas.
 
Šių metų vasarą ieškinius prieš Prancūzijos vyriausybę padavė ne viena visuomeninė asociacija, keli medikų susivienijimai, teigiantys, kad kova su koronavirusu vėlavo ir buvo neefektyvi. Dėl šių skundų buvo pradėtas parengtinis tyrimas. Jis atliekamas Prancūzijos Respublikos Teismo pavedimu.
 
Ši institucija nagrinėja, kaip laikosi įstatymų aukščiausi šalies pareigūnai (išskyrus prezidentą, kuris turi imunitetą).
 
Kratos Prancūzijoje įvyko kitą dieną po prezidento Emmanuelio Macrono interviu televizijai naujų kovos su koronavirusu priemonių tema.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 16:30

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi koronavirusui ar panašioms infekcijoms – institucijos rengtų mokymų metu praktiškai pasibandė, kaip reaguoti pavojingos infekcijos identifikavimo atveju. Pasak A. Verygos, siekiant išvengti melagingos informacijos ir panikos skleidimo Sveikatos apsaugos ministerijoje suformuotas Ekstremalių situacijų operacijų centras.
 
„Infekcinių ligų kontrolė tikrai reikalauja sutelktumo ir labai atsakingo elgesio. Negalima, kad žmonės blaškytųsi ir tikrai turėtų žinoti, ką daryti. Pirmiausia norėčiau šiek tiek nuraminti gyventojus – Lietuva yra pasiruošusi tokioms infekcijoms. Ir, bent jau mūsų turimais duomenimis, Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pradėjo tokias priemones oro uostose diegti, dabar jau ir kitos šalys panašias priemones diegia.
 
Vadinasi, turi specialistų, kurie budi, konsultuoja grįžtančius keliautojus ir gali suteikti visą reikalingą informaciją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
 
Sveikatos apsaugos ministras priminė mokymus, kuriuose buvo mokomasi, kaip elgtis infekcinės ligos identifikacijos oro uoste atveju.
 
„Institucijos žino, ką daryti, jos yra praktiškai pasibandžiusios. Puikiai žinote, kad turime naują infekcinę ligoninę, veikiančią, funkcionuojančią, kuri yra pasirengusi viskam, kam reikia: ir izoliuoti pacientus, ir juos gydyti ir prižiūrėti. Šiandien kaip tik ministerijoje buvo surinktas Ekstremalių situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja viceministras Algirdas Šešelgis, ir kaip tik buvo kalbėtasi, ką Lietuva turėtų dar padaryti, kokie kiti veiksmai“, – patikino sveikatos apsaugos ministras.
 
A.Verygos teigimu, Ekstremalių situacijų operacijų centro paskirtis yra rūpintis informacijos dėl koronaviruso rinkimu ir visuomenės informavimu.
 
„Esame išmokę komunikacijos pamokas. Visa komunikacija vyks per ministeriją. Taip nusprendė centras, kad tiesiog nebūtų kažkokių neaiškumų, kad neišeitų skirtingų žinučių, kad nebūtų sėjama panika. Centras labai operatyviai rinks informaciją, stebės, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Europoje ir operatyviai visuomenę informuos“, – sakė A. Veryga.
 
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis taip pat patvirtino, kad reaguojant į susidariusią ekstremalią situaciją Kinijoje buvo nuspręsta imtis saugos priemonių ir kviesti Ekstremalių situacijų operacijų centrą.
 
Nutarėme, kad reikia kviesti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centrą ir aktyvavus jo atitinkamus padalinis, mes galėtume operatyviau, sutelkčiau spręsti klausimus, kurie būtini pasiruoši tai ekstremaliai galimai situacijai“, – kalbėjo A. Šešeligis. Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, tikimasi, kad ekstremali situacija Lietuvoje nesusidarys, tačiau jai būtina pasiruošti.
 
Sveikatos apsaugos viceministras patvirtino, kad buvo kreiptasi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
 
„Šiandien buvo nuspręsta, kad nedelsiant reikia kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri saugo sienas, todėl, kad oro uostai, laivai nėra tik vienas patekimo į Lietuvą kelias: yra geležinkeliai, atvykstama ir automobiliais. Bandysime išsiaiškinti, kokių priemonių gali imtis ir kitos tarnybos, kad koronaviruso atvežimas į Lietuvą maksimaliai būtų užkardytas“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.
 
A. Šešelgio teigimu, Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptariamas sveikatos priežiūros specialistų pajėgų klausimas.
 
„Kalbėjomės ir dėl pajėgų, kad vien tik sveikatos priežiūros specialistų pajėgų neužtenka, reikia telkti visus, kurie tik gali ir kurie turi tam tikrų kompetencijų“, – patvirtino A. Šešelgis.
Sveikatos apsaugos viceministras patvirtino ir tai, kad posėdžio metu iškilo klausimų ir dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo.
 
„Kilo klausimas ir dėl pačio sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo, todėl, kad mums labai svarbu, ar pasiruošę (įstaigų – ELTA) žmonės, ar jie turi atitinkamai kompetencijų, (…) ar jie atsinaujino žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Ir labai svarbu, ar visi turime pakankamai saugos priemonių, tokių, kokių reikia dirbant susiklosčius realiai situacijai“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
A. Šešelgio teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo praėjusios savaitės ėmėsi visų priemonių, kad koronavirusą būtų galima tirti ministerijos laboratorijoje. Pasak sveikatos apsaugos viceministro, tai padaryti bus galima jau artimiausiu metu, kai bus gauti visi reagentai.
 
„Mūsų laboratorija jau nuo praėjusios savaitės ėmėsi visų priemonių, kad šitą virusą tirtume pas save ir, kiek aš esu informuotas, greičiausiai šiandien ar rytoj, o vėliausiai poryt turėtume turėti visus reagentus, kurie yra būtiniausi būtent šito viruso ištyrimui. Metodikos yra patikslintos, žmonės yra pasiruošę laboratorijoje, papildome reagentais ir pradedame darbą 24/7 režimu, jeigu iškiltų būtinybė šitas veiklas atlikti“, – patikino A. Šešelgis.
 
Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją.
 
URM duomenimis, Kinijoje yra apie 300 Lietuvos piliečių. Visus šalyje esančius piliečius ministerija kviečia užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje https://keliauk.urm.lt/lt/keliones-registracijos-forma. 
 
Ministerija konsultuojasi su kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl rekomendacijų keliaujantiems į Kiniją ir nuolat atnaujina rekomendacijas keliauk.urm.lt tinklapyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:03

Seimo opozicija, trečiadienį Seime susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, negailėjo jam klausimų ir pažėrė kritikos dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos, privalomojo sveikatos biudžeto (PSD) įgyvendinimo, kompensuojamųjų vaistų sistemos, taip pat skiepų kalendoriaus atnaujinimo.
 
„Situacija sveikatos apsaugos srityje kelia nerimą, apie teigiamus pokyčius mažai girdėti“, – diskusiją pradėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, pridūręs, kad, anot jo, sveikatos srityje „kokia reforma beprasidėtų, iškart kyla problemos“.
 
Ministras A. Veryga į pareikštus priekaištus dėl medicinos punktų veiklos atsakė, kad tai yra savivaldybių prerogatyva.
 
„Ministerija neturi jokios įtakos medicinos punktų nei uždarymui, nei atidarymui. Dėl jų likimų sprendžia steigėjai – savivaldybės ir praktikos yra labai įvairios“, – kalbėjo A. Veryga.
 
Kilus diskusijai dėl GMP reformos, kurios metu viešojoje erdvėje buvo piktinamasi iš vieno automobilio į kitą brigados automobilį gatvėse perkeliamais pacientais, A. Veryga teigė, jog tai yra labai bloga praktika, kuomet specialistai pasielgia neprofesionaliai ir nekompetentingai. Reforma numato praktiškesnius būdus, kaip ligonius pristatyti į ligonines, tvirtina A. Veryga.
 
„Rajonuose, išvažiavus GMP automobiliui, nebelikdavo kam sureaguoti į iškvietimą. (…) Tai yra tik vienas iš pasirinkimų. Yra įvairiausi variantai, kaip pacientą atgabenti į ligoninę ir tuo pačiu nepalikti rajono be GMP“, – apie reformos būtinybę kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
 
Perkeliant pacientus gatvėje, buvo nueita paprasčiausiu keliu, sakė A. Veryga.
 
„Labai gaila, kad yra suabsoliutinami keli labai blogi pavyzdžiai. Taip, kaip buvo padaryta, parodyta, nereikia taip pacientų kilnoti“, – tvirtino A. Veryga, pridūręs, kad „geriausią idėją galima sudirbti ir padaryti nesąmonę“.
 
Diskusijai pakrypus kompensuojamų vaistų tema, socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, jog yra didelis inovatyvių vaistų trūkumas kompensuojamų vaistų sąraše.
 
Replikuodamas parlamentarei, ministras paaiškino, kokiu būdu yra organizuojamas vaistų kompensavimas bei sudaromas kompensuojamų vaistų sąrašas. A. Verygos teigimu, numatytas biudžetas vaistams yra nuolat viršijamas.
 
„Auga išlaidos, yra PSD suplanuota vaistų eilutė. Ir mes tą eilutę jau viršijam, įtraukinėdami naujus vaistus“, – kalbėjo SAM vadovas, pridūręs, kad dar šiais metais iš rezervinio, į pagrindinį kompensuojamų vaistų sąrašą planuojama įtraukti du vaistus kraujo ligoms gydyti.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą, apie kurią kalbėjo ir konservatorė Irena Degutienė, – iš kompensuojamų vaistų sąrašo retai išbraukiami seni, nevertingi vaistai.
 
„Kokiu būdu išbraukti caro-maro laikų vaistus, kurių pasaulis nelabai naudoja, bet mūsų pacientai sako, kad yra pripratę? (…) Patys specialistai stoja mūru už tuos senus vaistus“, – apgailestavo A. Veryga.
 
I. Degutienė negailėjo kritikos ministrui. Jūs nesikalbate su kitais miestais, išskyrus Kauną ir Vilnių, sakė Seimo narė.
 
„Jūsų vizija ir užmačios, man iš šono žiūrint, (…) tos visos idėjos teisingos, bet atlikimas blogas. Matau spragas – nesikalbėjimas su apačiomis – su tais, kurie tą darbą dirba“, – kalbėjo I. Degutienė.
 
Konservatorius Raimundas Martinėlis diskusijos metu iškėlė idėją – parengti platų politinį, nacionalinį susitarimą dėl sveikatos sistemos tobulinimo.
 
Šiam pasiūlymui, A. Verygos teigimu, jis pritartų, tačiau, atkreipė dėmesį ministras, turime susitarti dėl pagrindinio objekto.
 
„Būčiau šalininkas tokio susitarimo, tik reikėtų apsibrėžti susitarimo objektą. (…) Tokiam susitarime galėtų būti įkalta, kad valstybė už savo draudžiamuosius asmenis sumoka tą patį, ką ir draudžiamieji“, – sakė A. Veryga, išreiškęs skepsį, jog sunku, pasak jo, būtų susitarti dėl vienodo požiūrio į sveikatos įstaigų tinklo pertvarką. Labai skirtingos vizijos, teigė A. Veryga.
 
Tuo tarpu konservatorė Aistė Gedvilienė užklausė SAM vadovo, ar yra numatyta kitais metais skiepus nuo erkinio encefalito įtraukti į skiepų kalendorių.
 
„Kol kas nėra numatyta todėl, kad mes nežinome, kiek tų lėšų reikės. Norint suplanuoti lėšas, reikėtų žinoti, kas būtų skiepijama. Yra ekspertų įvairių nuomonių: vieni mano, kad viena amžiaus grupė turi būti skiepijama, kiti – kad kita“, – atsakė A. Veryga, pridūręs, kad skiepų kalendorius yra vis atnaujinamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:01

Aurelijus Veryga: neieškau savo nepopuliarumo priežasčių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad neieško savo nepopuliarumo priežasčių ir apie jas gali tik paspėlioti.

Ministras, „Žinių radijui“ komentuodamas savo atžvilgiu ypač neigiamas visuomenės nuostatas, teigė, kad toks nepasitenkinimas yra natūralus, susijęs su visuomenę ir įvairias interesų grupes liečiančiais pokyčiais. Galiausiai ministras vylėsi, kad žmonės supras ir įvertins jo daromus darbus.

A. Veryga, pripažindamas, kad yra vienas nepopuliariausių politikų šalyje, pabrėžė, kad, nepaisant to, jaučiasi tvirtai.

„Turiu ir frakcijos, ir Premjero pasitikėjimą, ir žinau, kad darbai, kuriuos darome, yra palaikomi, o kad visuomenės sveikatos priemones įgyvendinantys politikai bent jau pradžioje susilaukia labai kontraversiškų vertinimų, nes tai liečia labai daug žmonių, yra labai natūralu“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak jo, analogiškų pavyzdžių, kai dėl reformuojamų sistemų kyla ažiotažas, jam yra tekę stebėti kitose šalyse.

Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad jo nepopuliarumą lemiančių priežasčių tikriausiai yra labai įvairių, bet jų jis neieškantis.

„Nelabai ieškau tų priežasčių, aš galiu tik paspėlioti. Matyt visokių yra priežasčių. Kai kuriais atvejais galėtume daugiau ar kitaip paaiškinti. Tačiau kai procesų vyksta labai daug, sunku nuspėti, kurie iš jų sukels didesnį rezonansą“, – aiškino ministras.

Tačiau A. Veryga tradiciškai pabrėžė, kad svarbiausios jo ir vykdomos politikos nepopuliarumą lemiančios priežastys yra interesų grupės.

Anot ministro, interesų grupės yra paliestos, todėl jausdamos nepasitenkinimą, aktyviai tai ir komunikuoja.

Sveikatos apsaugos ministras apibendrino, kad jam iš žmogiškosios pusės norėtųsi daugiau palaikymo. Kartu A. Veryga sakėsi besiviliantis, kad ateityje žmonės supras, jog jo pradėti darbai yra tik į gerą.

„Aš manau, kad mūsų žmonės yra tikrai protingi. Kai pamato, kad neapsiverčia gyvenimas aukštyn kojom ir pokytis atneša kažką gero, anksčiau ar vėliau ta nuomonė keičiasi“, – kalbėjo A. Veryga.

Pagal visuomenės apklausas, „valstietis“ A. Veryga yra vienas nepopuliariausių politikų. Daugiau kaip 50 proc. žmonių ministrą vertina nepalankiai. Tai rodo įvairių nuomonės tyrimų kompanijų atliktų apklausų duomenys. Gruodžio mėnesio Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, net 65 procentai respondentų ministrą vertina nepalankiai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.02.03; 00:09

Algimantas Rusteika, šios publikacijos autorius

Mums su žmona gripas prasidėjo nuo Kalėdų, perėjo į lėtą, grėsmingą komplikaciją – bronchitą, vis sunkiau darėsi kvėpuoti, bronchai ir plaučiai švilpė kriokė kaip akordeonai, prasidėjo dusulys. Pulmonologė: iki obstrukcinio bronchito buvo vienas milimetras.

Tai pavojinga, kartais letali liga. Man tuo labiau, nes ir taip sergu astma, naktimis lovoje teko prisiminti, ką tai reiškia uždusti nubėgus kilometrą. Pabandykit pakvėpuoti pro kokteilių šiaudelį 5 minutes ir suprasit. Stiprių antibiotikų ir hormonų kursas. Išsikapstysim.

Tik dabar susidomėjau – kodėl taip, juk kasmet skiepijuosi nuo gripo visą gyvenimą, esu „padidintos rizikos grupės” pacientas ir praktiškai keliasdešimt metų nežinojau, kas tas gripas yra. Susidomėjau ir supratau, kad esu idiotas, pasitikintis Sveikatos apsaugos ministerija.

Buvo dviejų rūšių skiepai – vienas valdiškas, pigus, kitas – „komercinis”. Skiepijantis į klausimą gydytoja atsakė, kad abu galiojantys, pripažinti PSO ir nuo ligos apsaugos. Na, jei apsaugos vienodai – ėmėm „valdišką”.

Pasirašėm 16 (šešiolika) raštų – po keturis visa 4 asmenų šeima, kad pretenzijų neturim, neturėjom, neturėdavom ir niekada net mirę neturėsim, nes kitaip nebūtų iš viso skiepiję.

Pasirodo, tas „valdiškas”, nemokamas trivalentis skiepas „Influvac” apsaugo nuo A tipo gripo ir vieno B potipio. Ir gerai apsaugo. Tik nedidelė problemėlė – šio tipo gripu daugiausia serga Amerikoje, o Europoje vyrauja kita gripo atmaina. Tačiau nupirktasis skiepas daug pigesnis, taigi ponas ministras pinigiukų sutaupė.

Lietuvoje ir visoje Europoje siautėja B potipio gripo virusas Yamagata, nuo kurio A.Verygos skiepai absoliučiai neveikia, tai tas pats, kaip susileisti į kraują 1 ml destiliuoto vandens su druska. Spauda mirga pranešimais, kaip nuo jo vyresnio amžiaus žmonės kaip lapai krinta Portugalijoje, Ispanijoje ir Škotijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pas mus, aišku, nemiršta, žmonės miršta nuo gripo sukeltų kitų ligų ir komplikacijų ir sumaniai rašant mirties liudijimus bus galima pasakyti, kad viskas baigėsi gerai. Kad valdininkai, nupirkę 120 000 dozių daugumai ligonių neveiksmingo tirpaliuko už 310 000 €, apsaugojo tautą nuo ligos.

Gydytojai tą žino visi iki vieno ir privačiuose pokalbiuose tyliai pripažįsta. O Ligonių kasų biurokratai išsižioję rėkia, kad ši vakcina efektyvi ir PSO pripažinta.Taip, pripažinta ir efektyvi. Bet ne tai, pavojingiausiai ligos formai, kuria Lietuvoje serga dauguma.

Išrinktieji, kurie žinojo situaciją, tyliai sau pasiskiepijo keturvalente ir vietoj „veryginės“ už 6 € nepagailėjo tų 19 € už dozę. Panašiai kaip po Černobylio, kai durniams sakė viena, o nomenklatūros vaikai nėjo į lauką žaisti. Beje, Aurelijau, kokia vakcina paskiepijai savo šeimą?

Tie, kurių artimieji, pasiskiepiję nuo gripo, ilgam pateks į ligoninę ar, neduok Dieve, išeis į Geresnį Pasaulį, nepamirškit nusiųsti padėkos alkoholio ministrui. Jis čia ne taip seniai irgi savo švelniu, lepūnėlio-maniako balseliu aiškino, kad pigioji, trivalentė vakcina efektyvi ir veikia.

2018.02.02; 03:15

Seimo opozicija rengiasi inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijus Verygai.

„Mes buvome susitikę su opozicinių frakcijų vadovybe ir sutarėme pradėti pirmuosius žingsnius, tai yra pradėti rengti klausimus sveikatos apsaugos ministro A. Verygos interpeliacijai“, – pirmadienį Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, susitikime dalyvavo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos, Tvarkos ir teisingumo frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovai.

„Vieningai sutarėme, kad tuos žingsnius pradedame. Tikimės per šią savaitę suderinti klausimus ir tada spręsime, ką toliau darome su interpeliacijos registracija“, – sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, klausimų ministrui prisikaupė labai daug.

„Paskutinis lašas kantrybės taurėje yra turbūt dėl receptinių nekompensuojamų vaistų, dėl kurių susidarė problemos daugeliui Lietuvos žmonių, jie negali jų įsigyti pagal anksčiau galiojusią netvarką. Bet akivaizdu, kad Vyriausybė ir ministras galėjo būti tam pasiruošę ir numatyti tokias pasekmes, kurios atsitiko dabar. Tai vienas iš klausimų “, – sakė G. Landsbergis.

Antras dalykas, jo teigimu, tai yra rezervo fondo lėšų panaudojimas medikų algoms kelti ir kodėl ministras to nepalaiko.

G. Landsbergis sako, kad keliamas klausimas ir dėl „spaudimo, daryto ministerijos pavaldžių įstaigų vadovams pasitraukti iš pozicijos, remiantis ne vieša slapta informacija“.

„Taip pat turime klausimų dėl žmonių, įdarbintų į politinius postus ministerijoje. Tų klausimų yra labai daug“, – sakė konservatorių lyderis.

Tikimasi iki trečiadienio tarp opozicinių frakcijų suderinti interpeliacijos klausimus ir surinkus reikiamą parašų kiekį ne vėliau kaip ketvirtadienį pradėti interpeliacijos procedūrą.

Seimo statutas numato, kad ministro interpeliacijai pradėti reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašų. Interpeliacijos metu ministrui raštu pateikiami klausimai ir reikalaujama į juos per dvi savaites pateikti atsakymus. Ministrui pateikus atsakymus raštu, Seimas plenarinio posėdžio metu šiuos atsakymus nagrinėja ir galiausiai priima sprendimą slaptu balsavimu. Jeigu nepritariama ministro atsakymams – jis privalo atsistatydinti.

Kaip ELTA jau skelbė, vaistininkai, pažeidę vaistų išdavimo taisykles, piniginėmis baudomis dar nebus baudžiami – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad bus taikomas pereinamasis pusmečio laikotarpis (iki kitų metų gegužės 1 d.). Vaistinėse apsilankę ir pažeidimų užfiksavę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) slapti pirkėjai nebaus vaistininkų piniginėmis baudomis, o tik įspės.

Ministro A. Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus vaistinių veiklos trūkumus, susikaupusius per daugybę metų, kurie išryškėjo nuo lapkričio įsigaliojus naujovėms, nors iki šiol dar nė vienoje vaistinėje nebuvo apsilankęs joks slaptas pirkėjas.

SAM primena, kad pastarosiomis dienomis paaiškėjo, jog dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.21; 00:01

Algimantas Rusteika
Algimantas Rusteika, šio komentaro autorius

Aurelijui Verygai reikėtų prieš mokant visus gyventi verčiau nors kartą pavartyti savo vaistų registrus. Pamatytų įdomių dalykų, kurie matomi plika akimi.

Pikti liežuviai seniai plaka, kad jei vaisto importuotojas netuščiom rankom ateina į Vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos ministerijos, tai ir įregistruoja vaistą kaip nereceptinį ir taip galima daugiau parduoti ir uždirbti. O kas ateina šiaip švilpaudamas, tai tokį pat vaistą galės importuoti kaip receptinį.

Ir jei vaisto tau parduos vieno gamintojo pakelį, tai bus baisus pavojus sveikatai, siaubingas pažeidimas, vaistininką nubaus ir atims licenziją. O jei parduos kito gamintojo pakelį absoliučiai tokio pat vaisto tokį pat kiekį – tai bus normalu. Tik nei vienas normalus žmogus nepasakys, kad tai normalu, išskyrus Vasaros g. 5 gyventojus ir išprotėjusį ministrą.

Tai tas pat, jei vienos firmos degtinę būtų draudžiama pardavinėti naktimis ir nepilnamečiams, o kitos firmos – leidžiama, arba jei leidimai ar draudimai priklausytų nuo butelio dydžio.

Beje, dėl dydžio. Perkant “nereceptinio“ ibuprofeno mažas pakuotes pardavimai ir pelnas daug didesni, nei “receptinių“ to paties vaisto didelių pakuočių, kadangi tos pačios dozės kaina mažose pakuotėse didesnė. Taip kad čia A.Veryga dirba vaistinių naudai, priversdamas žmones pirkti tą patį preparatą brangiau ir taip toliau “kovoja“ už vaistų atpigimą.

Taip dirba sistema. Pasirašykit, kad iš anksto sutinkat su viskuo, ką darysim ir ko nedarysim, ir kad neturėsit mums jokių pretenzijų, kitaip mes iš viso nieko nedarysim. Nebijokit, jei numirsit ar šiaip jums gyvenimą apšiksim, juk sudarysim komisiją iš tų, kurie apšiko ir ištirsim.

Dabar sistema tobulinama. Suskaudus galvai ar ėmus nepakeliamai degti stemplei dėl refliukso, kuriuo sergat visą gyvenimą, užsiregistruosit pas šeimos gydytoją, po savaitės kitos išsiprašysit iš darbo, sugaišit pusdienį čiaudinčioje ir kosinčioje minioje, gausit receptą ir nusipirksit. O jei užklups šlapimo pūslės uždegimas, tai po mėnesio nepaliaujamo myžimo ir nepakeliamo skausmo sulauksit pas specialistą ir gausit tų savo tablečių!

Linksminkimos ir džiaukimos, įsivaizduotojai, kad jei žmogelis sunkiau nusipirks šnapso – Tėvynė prisikels. Kokios čia problemos, tvarka juk bus! Argi ne, mieli piliečiai, senutės ir kiti valstiečių balsuotojai?

Palauksit per šalčius savo kaime mikriuko, po mėnesio nuvažiuosit poliklinikon ir gausit tabletę! Cypsit iš skausmo naktimis jūs ar jūsų vaikutis? Na tai cypkit, švelniabalsis ministerijos tešlagalvis kiaulės akimis taip nustatė.

Žmogus gali pakelti labai daug. Iškęsti daug skausmo ir pasityčiojimų, jei supranta, kad to reikia ir yra bent koks tikslas ir prasmė. Bet čia prieita riba, fizinio skausmo tiesiogine prasme riba, neturinti jokios prasmės ir tikslo, tik pasityčiojimą. Nenustebkit, jei žmonės pasius, čia jums ne koks Gedimino kalnas.

Apsaugok Dieve nuo tų, kurie ateina mus nuo mūsų išgelbėti. Politikai yra kaip žvakutės. Vieni atneša šviesą į mūsų namus ir šventyklas. Kiti skirti įsikišti į užpakalį.

2017.11.18; 00:01

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad nedovanotinas Sveikatos apsaugos ministerijos taupymas galėjo sukelti skaudžias pasekmes, turėdamas omenyje nuo meningokokinės infekcijos mirusį vaiką. Parlamentaras primena, kad dar praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimo posėdyje klausė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kodėl nenupirkta vakcina nuo meningokokinės infekcijos, nors ji buvo įtraukta į skiepų kalendoriaus planą, o vietoj jos atsirado skiepai nuo roto viruso.

Pasak parlamentaro, ministras aiškino, kad meningokoko vakciną pirks po pusės metų, nes tada ji kainuos 25 proc. pigiau.

„Toks nedovanotinas ir skaudžias pasekmes turintis taupymas, kai perkama nors ir pigesnė, bet nepakankamai veiksminga trivalentė vakcina nuo gripo arba kai neperkama vakcina nuo meningokokinės infekcijos, kuri yra mirtina, o vietoj jos perkama vakcina nuo roto viruso, kuris išgydomas, atrodo amoralus, ypač mirtinų atvejų akivaizdoje. Kas už tai prisiims atsakomybę?“ – klausė A. Matulas.

Parlamentaras jau anksčiau kėlė klausimą, kodėl nuspręsta pirkti trivalentę vakciną nuo gripo, kuri yra mažiau efektyvi nei gydytojų rekomenduotina keturvalentė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.26; 03:55

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą prašydamas neuždaryti Santaros klinikų Vaikų ligoninės Valkininkų padalinio.

Lietuvos miškuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Vietoje to, kad vaizdingame Valkininkų pušyne, kur gaivus oras ir vaizdingos apylinkės būtų plečiamos sanatorinės paslaugos, tai Santaros klinikų vadovybė atidarė naują priestatą sostinėje ir uždaro padalinį mažame miestelyje. Žmonės moka šimtus ir tūkstančius eurų, kad galėtų iš dulkėto miesto pabėgti į gamtą, o biurokratai elgiasi priešingai. Lietuva tokia graži savo gamta, kodėl to neišnaudoti ir viską telkti išimtinai Vilniuje?“, – sako parlamentaras. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.

Valkininkų sanatorija veikia nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio, joje gali ilsėtis 50 vaikų. Pastatai neseniai renovuoti už 1 mln. eurų, koridoriuose yra kultūros paveldu pripažintų freskų.

„Uždarius Valkininkų sanatoriją, kvalifikuoti darbuotojai neteks darbo, kartu reikės uždaryti ir mokyklą, sumažės svečių, nebegalės išsilaikyti vietos kavinė, prekybos vietos – miestelis bus pasmerktas degradacijai. Tai dar vienas pavyzdys, kaip vilniečių valdžia vykdo regioninę politiką. Provincijoje uždaro viską ką gali ir perkelia į Vilnių. Kai kurie biurokratai, jeigu galėtų tai ir jūrą perkeltų į Vilnių, – piktinasi K. Masiulis.

Santaros klinikos kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimu Valkininkų padalinį uždaro nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

2017.06.13; 05:16

Seimo narys Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo patikslinti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų nuostatą dėl alkoholio reklamos ribojimo internete.

Jo nuomone, šiuo metu įstatymo projekte numatyta papildoma galimybė kreiptis į tinklo paslaugų teikėją yra perteklinė, nes jis dėl technologinių ypatumų negali uždrausti prieigos prie draudžiamos alkoholio reklamos tinklo paslaugų naudotojams. „Alkoholio reklamos skleidėjas gali per kelias sekundes pakeisti reklamos DNS adresą. (…) Todėl siekiant užtikrinti efektyvų ir technologiškai pagrįstą alkoholio reklamos pateikimo internete ribojimo užtikrinimą siūloma patikslinti formuluotę“, – sako A. Veryga.

Pagal jo įregistruotą pasiūlymą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad elektroniniais ryšiais skleidžiama Lietuvos Respublikos rinkai skirta alkoholio reklama, turi teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę alkoholio reklamą pasiekti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 06:44

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės atstovais aptarė, kaip užtikrinti mažesnes vaistų kainas Lietuvoje. 

Konkurencijos tarybos (KT) ir Valstybės kontrolės (VK) tyrimai atskleidė, kad kompensuojami vaistai mūsų šalyje yra nepagrįstai brangūs.

Neskaidri, blogai kontroliuojama sistema sudaro sąlygas korupcijai ir neteisėtam lobizmui. Iki šiol nė vienas sveikatos apsaugos ministras nesiryžo reformuoti vaistų kompensavimo sistemos, kasmet reikalaujančios vis daugiau lėšų. Vaistams kompensuoti valstybė per metus skiria jau beveik 240 mln. eurų, o patys gyventojai dar primoka dešimtis milijonų eurų. Kai kurių vaistų grupėse priemokos išaugo daugiau kaip 80 procentų.  

Kaip rodo tyrimai, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliuojama vaistų kompensavimo sistema sukelia dirbtines kliūtis patekti į šalies rinką pigesniems ir efektyvesniems vaistams.

Dėl kontrolės stokos Lietuvoje brangiausio vaisto parduodama dešimtis kartų daugiau nei pigiausio, nors skirtingų gamintojų to paties vaisto kainos rinkoje gali skirtis nuo 2 iki 6 kartų. Tai rodo, kad valstybė vaistus kompensuoja ne pagal realias kainas.

Net iki 49 proc. pigesni vaistai yra neįleidžiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ištisais metais delsiant jį atnaujinti moderniais ir pigesniais vaistais. Tokia sistema tarnauja brangių vaistų gamintojams ir prekybininkams, saugodama jų pelnus. 

Neracionaliai naudojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas prarandama galimybė sutaupyti ir nupirkti naujausių vaistų, ypač reikalingų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Žmonėms ne visada pasiūloma pasirinkti pigesnius tokio paties efektyvumo medikamentus. Kaip atskleidė Valstybės kontrolė, tik 1 iš 14 tirtų atvejų vaistų pirkėjas buvo tinkamai informuotas apie mažiausiai kainuojantį vaistą.  

Prezidentė pabrėžia, kad vaistų kainų mažinimas yra prioritetinis darbas, svarbus visiems gyventojams ir valstybei. Dabar susiklosčiusi padėtis yra nepateisinamo aplaidumo padarinys. Esama daug galimybių sumažinti vaistų kainas, ir tai – tiesioginė sveikatos apsaugos ministro atsakomybė, nes būtent dėl SAM nustatytų taisyklių vaistų kainos nemažėja.

Ministerija privalo įgyvendinti kontroliuojančių institucijų rekomendacijas: užtikrinti efektyvią vaistų kainodarą ir sąžiningą konkurenciją, Vaistų kompensavimo komisijos, Farmacijos departamento veiklos skaidrumą. Taip pat turėtų būti atnaujinta PSDF taryba, kurioje iki šiol sprendimus daugiau nei dešimtmetį priiminėja tie patys nariai.

Skaidri vaistų rinkos reguliavimo tvarka ir principinga jos priežiūra bei kontrolė turi suteikti galimybę kiekvienam žmogui įsigyti tinkamiausius, nebrangius ir efektyvius vaistus. 

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.01.24; 15:30

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo Jurą Poželą paskyrė sveikatos apsaugos ministru.

Prezidentė iš naujojo sveikatos apsaugos ministro tikisi kompetencijos, naujo požiūrio į sveikatos sistemos valdymą ir darbo organizavimą, gebėjimo veikti savarankiškai ir skaidriai.

Continue reading „J. Požela paskirtas sveikatos apsaugos ministru”

Trečiadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Juru Požela. Šalies vadovė su kandidatu aptarė įsisenėjusias Lietuvos sveikatos sistemos problemas ir priemones, kaip jas spręsti.

Svarbiausiais prioritetais šalies vadovė įvardijo eilių gydymo įstaigose mažinimą, kovą su sveikatos sistemoje įsigalėjusia korupcija, neišnaudotą galimybę mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas.

Continue reading „Prezidentė susitiko su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus”

2012 m. liepos 13 d. paskelbtą peticiją „Stabdykime smurtą prieš Lietuvos medikų ir Karoliniškių poliklinikos prafsąjungą bei jos lyderę Albiną Kavaliauskaitę!“ palaikė 571 pilietis, tarp kurių buvo ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis.  

Praėjus metams pokyčių nesulaukėme, situacija blogėja, nes VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ administracija, „nesusitvarkiusi savarankiškai“, bando pajungti valstybės  institucijas:  Sodra inicijuoja patikrinimus gydytojų konsultacinėse komisijose (ar tikrai objektyvius ir savarankiškus?); VDI, prisidengdama  instrukcijomis ir interpretuodama įstatymus, bando kryptingai advokatauti darbdaviui;  į mobingą įtraukiami kitų gydymo įstaigų (kaip VšĮ „Antakalnio poliklinika“) darbuotojai.

Continue reading „Kuo laikyti Karoliniškių polikliniką: sveikatos priežiūros įstaiga ar kalėjimu?”

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Lietuvos ambasadoriui Vašingtone Žygimantui Pavilioniui atsiųstą JAV kongresmenų, senatorių ir pramoninkų laišką, pranašaujantį Lietuvos ir JAV prekybos santykių pablogėjimą, jei Lietuva pirmininkavimo ES metu palaikys Europos Komisijos pasiūlytą Tabako produktų direktyvą (Direktyvą), sukėlė nemažai atgarsių.

Pasaulyje gerai žinomos organizacijos Corporate Accountability International (JAV) bei Action on Smoking and Health (Škotija) praėjusią savaitę kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą P. Andriukaitį, LR Seimo narius, Užsienio reikalų ir Ekonomikos ministerijas patvirtindamos, kad siųsti laiškai neatitinka JAV kongreso ar juo labiau amerikiečių požiūrio į Direktyvą ir siūlo tokias pramonės iniciatyvas lietuviams tiesiog ignoruoti.

Continue reading „JAV tabako pramonė siekia įbauginti Lietuvos politikus”