Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad rajonuose apie Vilnių vaikų ugdymas yra „rimta problema“. Jo teigimu, taip yra dėl sparčios Vilniaus, Šalčininkų ir kitų rajonų plėtros. Ministras taip pat tikino, kad daugiau mokyklų savo iniciatyva ministerija steigti neketina.

Pasak A. Monkevičiaus, nekilnojamojo turto vystytojai turėtų atsakingiau žiūrėti į savo darbą – projektuoti erdves, kuriose turi būti numatytos ir rekreacinės erdvės, ir ugdymosi įstaigos. 

„Aš noriu kalbėti apie gyventojų sąlygas. Šita urbanistinė aplinka turi būti žymiai žmonėms priimtinesnė, labiau civilizuotesnė, o dėl švietimo – manau, padarysiu viską, kad situacija imtųsi keistis, kas priklauso nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras, pabrėždamas, kad opiausias klausimas rajonuose yra dėl ikimokyklinio ir pradinio ugdymo.

Ministro teigimu, ministerija yra 12 mokyklų, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba, steigėja. Mokyklos yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Pasak A. Monkevičiaus, ugdymo įstaigose šiuo metu mokosi per 3 800 mokinių, maždaug 1 500 iš jų – Riešės gimnazijoje. 

Reaguodamas į konservatorių pasiūlymą ministerijai aktyviau dalyvauti sprendžiant problemą ir rajonuose apie Vilnių steigti daugiau mokyklų, A. Monkevičius tikino, kad tai nėra tinkamas veiksmas. Jo teigimu, ligi šiol kurtas mokyklas ministerija ir toliau išlaikys, tačiau jų tinklo plėsti neketina – pasak A. Monkevičiaus, ministerija turi atlikti nacionalinę funkciją, o ne rūpintis konkrečios savivaldybės reikalais. 

Kaip jau buvo skelbta, pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas dėl sistemingos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos daugumos dešimtmečius vykdomos lietuvių gyventojų diskriminacijos, vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo valstybine kalba problemų ignoravimo kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių. 

Parlamentarai kviečia juos prisiimti atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinių ir pilietinių teisių Vilniaus rajone užtikrinimo.

„Susidariusi padėtis rodo, kad atėjo metas tiesioginiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsikišimui. Vienas iš efektyviausių būdų spręsti minėtas problemas būtų 2020 metų valstybės biudžete numatyti papildomų lėšų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įsteigti jai pavaldžius darželius su grupėmis lietuvių kalba ar steigti papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba ministerijai pavaldžiose Vilniaus rajono švietimo įstaigose“, – spaudos konferencijoje Seime sakė A. Ažubalis.

Spaudos konferencijoje kalbėjusio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Gedimino Kazėno teigimu, Vilniaus rajono tėvų bendruomenės daug kartų kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą dėl darželių arba papildomų grupių lietuvių kalba steigimo, tačiau šie prašymai nebuvo net tinkamai svarstomi. Vien per pastaruosius metus nemažai Vilniaus r. tarybos opozicijos atstovų parengtų sprendimų (iš viso 19 sprendimo projektų) dėl naujų darželio grupių lietuvių kalba steigimo buvo atmesti. Pasak G. Kazėno, Vilniaus r. savivaldybė dėl susidariusios padėties yra gavusi pastabų iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau tai situacijos nepakeitė.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios tėvų atstovės, Vilniaus rajono gyventojos Daivos Legan, valstybinės institucijos nededa pakankamai pastangų situacijai išspręsti.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia bendradarbiaujanti su savivaldybe, sprendžiant lietuvių vaikų švietimo problemas, tačiau sprendimai dėl darželių žadami anksčiausiai 2024 m. – tuo metu dauguma vaikų, kuriems šiuo metu nėra vietos ugdytis Vilniaus rajone, jau bus mokyklinio amžiaus…“, – teigė D. Legan.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 00:01

Balandžio 17 dieną Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) viešu laišku kreipėsi į visus aukščiausius šalies pareigūnus ir visus Lietuvos žmones. Laiške reiškiamas susirūpinimas dėl Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašyto įsakymo, kuriuo neribotam laikui nustatomos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino vertinimų lengvatos tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.

„Reiškiame didelį nusivylimą Švietimo ir mokslo ministerija bei valdančiąja Seimo koalicija dėl neapgalvoto sprendimo, kuriuo yra diskriminuojami lietuviškų mokyklų abiturientai ir yra panaikinamos lygios teisės, stojant į aukštąsias mokyklas. Po tokio abiturientų likimą ,,statančio ant kortos“ įsakymo dar labiau padidėja jaunų žmonių nepasitikėjimas dabartiniais Lietuvos politikais, kurių veiksmai, mūsų akimis, griauna valstybės demokratijos pamatus “, – kategorišką požiūrį į valdančiųjų veiksmus išsakė Lietuvos moksleiviai.

Continue reading „Diskriminuojami Lietuvos moksleiviai valdančiųjų reikalauja vienodų egzaminų”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo Darbo partijos deleguotą Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl jo pasirašyto įsakymo, palengvinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Po susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė sakė: "Prezidentė atkreipė dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose. Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti. Visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija. Tokia yra principinė prezidentės nuostata".

Continue reading „„Lietuvių kalba neturi tapti derybų ar politinių susitarimų objektu””

steponavicius_gintaras

Spa­lio 25 die­ną vi­suo­me­ni­nin­kų klu­bas „Sa­vas­tis“ pri­ėmė pa­reiš­ki­mą, ad­re­suo­tą pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei, Sei­mo pir­mi­nin­kei Ire­nai De­gu­tie­nei ir mi­nist­rui pir­mi­nin­kui An­driui Ku­bi­liui, ku­rį pa­skel­bė por­ta­las www.savastis.lt.

Ten teigiama, kad „kei­čia­ma at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės kon­cep­ci­ja”.

Lie­tu­vo­je su­si­klos­tė to­kia prak­ti­ka, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius sa­vo veik­lą ir kon­cep­ci­jas kon­struo­ja ab­so­liu­čiai ne­pri­klau­so­mai nuo is­to­riš­kai su­ve­re­nios Lie­tu­vos vals­ty­bės idė­jos ir li­be­ra­liai, t. y. at­mes­da­mas Lie­tu­vos Są­jū­džio pro­kla­muo­tą tau­ti­nės mo­kyk­los idė­ją, Lie­tu­vos pir­mo­sios ne­pri­klau­so­my­bės ir oku­pa­ci­jos me­tų pa­tir­tį iš­lai­kant is­to­ri­nius ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės sa­vi­mo­nės sie­kių pa­ma­tus.

Continue reading „Švietimo ministras griauna valstybės pagrindus”

steponavicius_gintaras

Vilniuje mokyklų bei vaikų darželių renovaciją vykdo Vilniaus savivaldybė.

Gatvių, šaligatvių bei aplinkos tvarkymą – taip pat savivaldybė.

O štai Lazdynų vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis į Seimą Švietimo ir mokslo ministras, švietimo reformą pavertęs verslu, Gintaras Steponavičius (Liberalų sąjūdis) renovuotas mokyklas laiko savo nuopelnu, o neužlygintomis duobėmis kiemuose baksnoja savo varžovą apygardoje, buvusį Lazdynų seniūną, neseniai išrinktą Vilniaus tarybos nariu Algį Strelčiūną (TS-LKD).

Continue reading „Sarmata, negražu…”

vaikai_dinge

Pamirškime rinkimus. Prisiminkime tai, kas daug svarbiau – mergaitę.

Prisiminkime garsiausią pastarųjų dešimtmečių mergaitę – Deimantę, kurios pavardę žino visi, našlaitę, kuri daug kartų tyrėjams liudijo patirtą seksualinę prievartą ir kuri… dingo!

Taip. Dabar ji ištrinta kaip kokio kompiuterių žaidimo nereikalingas simbolis. Galinga ranka paspaudė Delete, ir daugiau žmonės jos nematė.

Šios mergaitės drama ilgus metus vyko visos Lietuvos akivaizdoje. Šios mergaitės likimas, atrodo, nepaliko nė vieno abejingo žmogaus. Ji netgi didelę dalį išeivijos privertė labiau domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje. Kelerius metus ji buvo mūsų dėmesio fokuse. Ir staiga… išnyko.

Continue reading „Ištrinta mergaitė”

steponavicius_gintaras

Dėl lietuvių kalbos statuso

Keistai sudvejinta šių metų rugsėjo pirmoji (trečioji) buvo tarsi pranašas tos sumaišties, kuri netikėtai užgriuvo Lietuvos mokyklas vos tik nusiteikus kibti į mokslus.

Sumaištį sukėlė Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus rugpjūčio 31 d. pasirašytas, o nuo rugsėjo 7 d., paskelbus „Valstybės žiniose”, įsigaliojęs įsakymas Nr. V-1292 dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos, kuri bus taikoma stojant į aukštąsias mokyklas.

Continue reading „Atviras laiškas Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui”

laurinavicius_ceslovas

Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.

Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos.

Continue reading „Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas?”

olga_3-k

Vasario 22-ąją Lietuvos Mokslų Akademijos didžiojoje salėje buvo surengtas Forumas, kurio rengėjai bei dalyviai gilinosi į šiandien įgyvendinamos aukštojo mokslo reformos klaidas bei klystkelius.

Iš karto noriu pabrėžti: beveik tris valandas trukęs renginys, kokias grubias klaidas nūnai daro Švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, – paliko dalykiškos diskusijos įspūdį.

Ne vien dėl to, kad susirinkimui sumaniai vadovavo politologas Alvydas Medalinskas. Forume kalbėję prof. Vytautas Daujotis, filosofas Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, “Solidarių Lietuvos Studentų” lyderė Olga Suprun, rašytojas Vytautas Bubnys ir daugelis kitų pateikė šiurpą keliančių faktų, palyginimų, skaičių.

Continue reading „Pražūtinga aukštojo mokslo reforma”