V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, liepos 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia esąs pripratęs prie nuolatinio pavojaus savo gyvybei, bet mano, kad Vladimirui Putinui gresia didesnis pavojus, nes „jį nužudyti nori visas pasaulis“.
Ukrainos vadovas tai pareiškė interviu Ispanijos žurnalistams, atsakydamas į klausimą, kaip gyvena žmogus, kuriam gresia didžiausias pasaulyje pavojus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Manau, kad dabar didžiausias pavojus gresia žmonėms, kurie yra apkasuose. Ten kiekvieną sekundę gresia pavojus gyvybei, nes jie nuolat apšaudomi. Aš ten buvau ir visa tai mačiau”, – sakė V. Zelenskis.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Jis pažymėjo, kad jau priprato prie nuolatinio pavojaus. „Tai yra mano gyvenimo dalis. Daugeliui žmonių, kurie yra šalia, taip pat gresia pavojus. Toks mūsų pasirinkimas. Aš su tuo gyvenu normaliai”, – teigė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, „vis tiek Putinui gresia didesnis pavojus negu man, nes mane nori nužudyti tik Rusija, o jį nori nužudyti visas pasaulis“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusijos prezidentas V. Putinas turi mažiausiai tris antrininkus.
„Ukrainai pralaimėjus, Kremlius iškart imtųsi Lietuvos. Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje. Kitas jo taikinys – Lietuva”. Taip sako Ukrainos saugumo tarnybų sekretorius Aleksejus Danilovas, remdamasis Ukrainos žvalgybų sukaupta informacija.
Jo manymu, didžiausias pavojus dabar – Lietuvai. Po to – Latvijai ir Estijai. Tuomet, jeigu viskas klostysis Kremliui palankia kryptimi, V.Putinas griebs klibinti Lenkijos nepriklausomybės pamatus.
A.Danilovas tvirtina, jog NATO klaidingai įsivaizduoja, esą Rusijos keliamos grėsmės Aljanso šalims pavyks išvengti.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 25 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės departamentas teigia manantis, kad pagrindinis Rusijos agresijos taikinys yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Prezidentas V. Zelenskis daugeliu būdų simbolizuoja, netgi įkūnija Ukrainos ir Ukrainos žmonių demokratinius siekius ir ambicijas. Tad, be abejo, jis išliks pagrindiniu Rusijos agresijos taikiniu“, – stočiai CNN sakė valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Jis pridūrė, kad JAV valdžios institucijos jau kelias savaites kalba, jog Rusijos agentai įsiskverbė į Ukrainą ir „veikia šalies viduje“.
N. Price’ui antrino pats V. Zelenskis. „Turime informacijos, kad priešas mane paskelbė taikiniu Nr. 1, o mano šeimą – taikiniu Nr. 2“, – vaizdo žinutėje teigė prezidentas.
Pasak jo, esama melagingų pranešimų, neva jis išvyko iš Kijevo. „Lieku sostinėje, lieku su savo žmonėmis“, – tikino jis ir pridūrė negalįs nurodyti, kurioje tiksliai vietoje šiuo metu yra.
Nepasakosime, kur buvo organizuotos šios šaudymo varžybos. Neinformuosime, kokie šauliai į jas sugužėjo. Net nutylėsime, ar taiklūs buvo mūsų vyrai. Tiesiog pateikiame Jums keletą nuotraukų.
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie praėjusį mėnesį išaugusį nedraugiškų informacijos šaltinių dėmesį su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms. Šiemet balandį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuota 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Šių metų balandį Lietuvos parama Ukrainai ir solidarumas su Čekijos Respublika, kuri patyrė Rusijos slaptųjų tarnybų įvykdytą teroristinį išpuolį, tapo pagrindiniu nedraugiškų informacijos šaltinių taikiniu.
Pasak Lietuvos kariuomenės, priešiškoje informacinėje aplinkoje siekta kurti Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai.
Reaguota į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas. Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus, kad „Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus“, teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją. Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė Lietuvos Seimo balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje.
Daugiausia neigiamo dėmesio Lietuvai fiksuota balandžio 23–25 dienomis, mūsų valstybei solidarizuojantis su Čekija ir paskelbus apie dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Lietuvos ir kitų valstybių sprendimas dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo vadintas „politika, nesuderinama nei su aritmetika, nei su politine logika, nei su sveiku protu“. Buvo pabrėžiama, kad solidarumą su Čekija pareiškusios Baltijos šalys neva veikia JAV paliepimu, siekdamos įtikti amerikiečiams, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialistas, atstovas SAM dezinformacijos valdymo klausimais Mažvydas Kunevičius, SAM nuotr.
Aptariant gynybos temas, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas reaguojant į balandžio 14 d. įvykusį oficialų JAV prieštankinių granatsvaidžių M72LAW perdavimą Lietuvos kariuomenės KASP pajėgoms. Buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, vyravo pašiepiantys klaidinami naratyvai, kad neva JAV išmeta nereikalingą šlamštą. Melagingai teigta, kad granatsvaidžius JAV ne perdavė Lietuvai, o neva pardavė už išgalvotą 10 milijonų JAV dolerių sumą.
Taip pat, pasak Lietuvos kariuomenės, reaguota į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimą su mūsų valstybėje dislokuotų NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių vienetų vadais, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimus su Estijos ir Latvijos gynybos ministrais, kariuomenės vado gen. lt. Valdemaro Rupšio oficialų vizitą Lenkijoje, NATO ir Lietuvos karines pratybas.
Oficialių Rusijos pareigūnų reakciją bei eskalaciją priešiškoje informacinėje aplinkoje kėlė ir NATO šalių pasirengimas gegužę Europoje vyksiančioms JAV karinėms pratyboms „Defender Europe 21“. Nors nuo balandžio 6 d. pati Rusija kėlė įtampą santykiuose su NATO ir Ukrainos pasienyje bei okupuotame Kryme pradėjo telkti savo reguliariąsias karines pajėgas, tačiau pasirodė teiginiai, jog pratybos „Defender Europe 21“ esą tik dar vienas abejotinas Aljanso bandymas demonstruoti vienybę ir pasirengimą gynybai su išgalvotomis grėsmėmis. O Vakarai neva sąmoningai eskaluoja įtampą šalia Rusijos sienų, dislokuodami NATO karius bei pajėgas Juodosios jūros regione, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Tarp balandį eskaluotų temų taip pat buvo Lietuvos – Baltarusijos santykiai, mūsų valstybės siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos, dujotiekio su Lenkija GIPL projekto įgyvendinimas, energetinio savarankiškumo tikslai, teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje, Lietuvos istorija, konstitucinių pagrindų apsauga bei narystė NATO.
Seimo narys „socialdarbietis“ Artūras Skardžius mano, kad nepradėti tyrimo dėl jo elgesio nutarusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija teisingai pasielgė.
„Manau, kad etikos komisija labai teisingai pasielgė, nes valstybėje tikrai yra svarbių reikalų. Primenu, kad tai tikrai buvo nevieša, buvo mano viešas atsiprašymas dėl melagingai paskleistos žinios, kad tai neva yra Landsbergis ir jo esą sušaudytas kažkoks taikinys. Manau, kad nereikėtų iš eilinio neviešo pajuokavimo daryti kažko, išpūsti tą burbulą, kaip pas mus dažnai būna“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Skardžius.
Jo teigimu, melaginga žinia buvo paskleista vienoje iš žiniasklaidos priemonių, kad tai neva yra Landsbergis. „Iš kiekvieno konteksto galima padaryti bet kokį šou, tas yra įprasta“, – pastebėjo A. Skardžius.
Atsinešęs du plakatus A. Skardžius žurnalistams tvirtino, kad jokio panašumo su Landsbergiu ten nėra, „o tiesiog buvo sukurtas mitas, pavaizduota, kad neva tai yra Landsbergio Gabrieliaus sušaudytas taikinys”.
„Štai čia tas taikinys, štai Landsbergis, panašumo jokio“, – plakatus lygino A. Skardžius. Į pastebėjimą, kad ten yra parašyta Gabrielius, jis atsakė, kad „mes rastume Gabrielių, kurie tiktų prie tokio užrašo.“
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Skandalą sukėlusį plakatą politikas teigė yra gavęs kaip dovaną.
Į klausimą, ar sutinka, kad pasielgė neetiškai, A. Skardžius atsakė: jeigu aš atsiprašiau, tai reiškia, kad aš pripažįstu, ir tai buvo padaryta paskleidus vienam portalui tą melagingą žinią. Atsiprašymas buvo viešas per žiniasklaidos priemones ir internetiniame portale.„
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė nepradėti tyrimo dėl Seimo nario A. Skardžiaus elgesio, kuris į Seimo posėdį atsinešė šaudyklose naudojamą kulkų suvarpytą taikinį su užrašu „Gabrielius“, tačiau etikos sargai ketina atkreipti dėmesį į tokį neetišką parlamentaro elgesį.
Jau vieną kartą atsiprašiusiam A. Skardžiui neteks dar kartą atsiprašyti, nes Seimo etikos sargai nepritarė konservatoriaus Antano Matulo siūlymui pareikalauti atsiprašymo Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Etikos sargų įvertinti Seimo nario „socialdarbiečio“ A. Skardžiaus elgesį paprašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Michailas Kasjanovas, vienas įžymiausių opozicinių politikų Rusijoje, atsidūrė taikinyje – tiesiogine prasme“, – tikina The Washington Post.
„Žmogus, kuris 2000–2004 metais buvo Rusijos ministras pirmininkas, vaizdo įraše, kurį patalpino internete čečėnų lyderis jėgos šalininkas Ramzanas Kadyrovas, buvo pavaizduotas šautuvo taikinyje“, – aiškina skaitytojams žurnalistas Maiklas Birnbomas Kasjanovo interviu įžangoje. Jis primena Kasjanovo užpuolimą restorane Maskvoje ir dešiniųjų nacionalistų išpuolius, sužlugdžiusius jo pasirodymus įvairiuose miestuose.
