Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pirmu etapu nutarta Baltarusijos pareigūnams taikomą „juodąjį sąrašą“ sinchronizuoti su Latvija ir Estija. Pasak ministro, būtent tai ir nulėmė, kad patvirtintame sankcionuotų asmenų sąraše yra tik 30 pavardžių.
L. Linkevičius mano, kad URM pateiktas papildytas sąrašas, kurį sudaro 118 asmenų, bus nagrinėjamas vėliau.
„Pasiūlymas yra pateiktas Vidaus reikalų ministerijai, manau, kad bus nagrinėjamas. Nutarta, kad pirmas etapas būtų sinchronizuotas su Latvija ir Estija“, – LRT teigė L. Linkevičius.
Ministras atkreipia dėmesį, kad nacionaliniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos „juodieji sąrašai“ yra labiau apčiuopiama reakcija į įvykius Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat pripažįsta kad Baltijos valstybių nacionaliniai „juodieji sąrašai“ nėra identiški.
„Gal šiek tiek sąrašai ir skiriasi, tai potencialiai rodo, kad vieni kitų sąrašą galėsime papildyti, bet esmė buvo, kad būtų tam tikra labiau apčiuopiama reakcija, ne tik įvykių vertinimai, pasmerkimas, bet ir tam tikras ženklesnis signalas, tai mes padarėme kartu su latviais ir estais“, – sakė ministras.
URM vadovas teigia, kad Lietuvos nacionaliniame „juodajame sąraše“ yra faktinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, jo aplinkos žmonės, KGB, Vidaus reikalų ministerija, OMON, taip pat ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsakinga už rinkimų rezultatų klastojimą.
L. Linkevičius taip pat informuoja, kad Vyriausybė jau pradėjo svarstyti pagalbos Baltarusijos žmonėms paketą.
„Sankcijos neišspręs tos situacijos. Vyriausybėje pradėjome svarstyti ir paketą pagalbos Baltarusijos žmonėms priemonių, kas būtų susiję su represijų aukomis, pagalba švietimo klausimais, vystomojo bendradarbiavimo projektai, palengvintas, lankstesnis vizų išdavimo mechanizmas, kas aktualu daugeliui“, – sakė URM ministras, akcentuodamas, kad jau ne viena dešimtis baltarusių atvyko į Lietuvą, mėgindami pasislėpti nuo represijų.
Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą, stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) pastarąją savaitę pasiūlė įvesti sankcijas daugiau nei šimtui Baltarusijos asmenų, atsakingų už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų klastojimą.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje yra taisytinas, po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Kitas didelis blokas buvo pasirengimas Astravo AE veiklos pradžiai. Tai didelė grėsmė prie pat mūsų valstybės sienos, ir mūsų valstybės institucijos, savivaldybės ir mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, avarijoms ir reikia gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kuri galėtų įvykti“, – sakė ministrė.
Pasak jos, įvertinus savivaldybių pasirengimą avarijai, dar matoma nemažai spragų, kurios, pasak R. Tamašunienės, bus pradedamos spręsti.
„Pasirengimas šiuo metu vertinamas per planų strategavimą, savivaldybės poreikių nustatymą. Taip pat atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra per 30 km nutolusios nuo pavojingos zonos, (pasirengimą), tai Vilniaus rajono, Švenčionių savivaldybės. Taip pat svarbios savivaldybės ir jų pasirengimas, kurios nutolusios per 100 km nuo AE zonos. Bet vis dėlto nuspręsta skirti visos Lietuvos savivaldybėms dėmesį. Kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo AE branduolinio objekto“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad būtina skirti dėmesį piliečių informavimui, kaip elgtis įvykus branduolinei nelaimei. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
„Didesnį dėmesį skirsime pačių žmonių informavimui apie galimas grėsmes. Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ir jau išdalino jodo tabletes gyventojams, kurie yra per 30 km spinduliu nuo Astravo AE (…) Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiverti LT72.lt, tai apie tris kertines paras po avarijos ir kaip mes turime būti tam pasiruošę. Reikia paskaityti, kaip elgtis, esant branduolinei avarijai“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo aptartas COVID-19 valdymas ir pasirengimas galimai antrai pandemijos bangai, taip pat aprūpinimas būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis per artėjančius Seimo rinkimus.
Buvo aptartas ir valstybės bei savivaldybės institucijų pasirengimas galimai branduolinei ar radiologinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pranešė, kad viešose vietose ir parkuose nebebus galima vaikščioti daugau nei dviem asmenims.
„Šiandien Vyriausybė priėmė labai svarbius sprendimus (…), Buvo atsižvelgta į eilę ministerijos siūlymų (…). Esminiai pokyčiai, kas palies visuomenę ir mūsų elgesį karantino metu, – viešose erdvėse ir parkuose nebus galima vaikščioti didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė.
Jos teigimu, išimtis taikoma tėvams su vaikais.
„Taip pat turime laikytis atstumo, didesnio nei 2 metrai, ir bendrauti ne ilgiau kaip 15 minučių. Suprantame, kad koreguojame mūsų įpročius, (…) bet ir atstumai, ir laikas, ir mūsų buvimas drauge yra esminiai pokyčiai (…), kurie nulemia, ar koronavirusas plis toliau, ar jį suvaldysime“, – tikino R. Tamašunienė.
Taip pat ji informavo, kad visais savivaldybėms svarbiais klausimais reikės organizuoti nuotolinius posėdžius.
„Nusprendėme, kad vis dėlto visais savivaldybei rūpimais klausimais nuotolinius posėdžius reikės organizuoti, tik užtikrinti visų tarybos narių teises gauti laiku darbotvarkę, nutarimo projektus. Taip pat transliuoti savivaldybės internetiniame tinklapyje posėdžius, kad ir visuomenė žinotų, ką priima savivaldybė, kaip dirba tarybos nariai“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė po pirmadienį įvykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio pranešė, kad Vyriausybei siūloma prevencijos sumetimais dėl koronaviruso skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
„Efektyvesniam situacijos valdymui siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją“, – po komisijos posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
Valstybės ekstremalių situacijų komisija buvo sušaukta dėl Šiaurės Italijoje sparčiai plintančio koronaviruso. Ministrės teigimu, skelbti ekstremalią situaciją nutarta komisijoje surengus balsavimą.
„Noriu pabrėžti, kad tai buvo kolegialus sprendimas, vyko balsavimas“, – teigė VRM vadovė.
Ministrė pabrėžė, kad galutinius sprendimus dėl VESK nutarimų turės priimti Vyriausybė.
„Tai yra komisijos siūlymas Vyriausybei“, – sakė ji, pridurdama, kad Vyriausybės sprendimas galėtų būti jau artimiausiu metu.
Paprašyta įvardinti tai, kas šiuo metu Lietuvoje jau daroma, kad koronavirusas šalyje neišplistų, R. Tamašunienė teigė, kad pagrindiniai situacijos suvaldymo įrankiai yra visuomenės informavimas, operacijos centrų oro ir jūrų uostose aktyvavimas bei pasirūpinimas apsauginėmis priemonėmis.
R. Tamašunienė taip pat užsiminė, kad Operacijos centrui vadovauti bus siūlomas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
A. Šešelgis savo ruožtu po posėdžio akcentavo, kad koronaviruso protrūkis Italijos šiaurėje sukėlė nerimo.
Sveikatos apsaugos viceministras kartu pridūrė, kad šiuo metu į Lietuvą atskrendantys lėktuvai iš Milano yra kontroliuojami tokiomis pačiomis priemonėmis, kokios buvo taikomos lėktuvams, atvykstantiems iš Kinijos.
Jo teigimu, Lietuvos institucijos jau yra surinkusios iš Milano lėktuvu atskridusių žmonių duomenis, ir jiems suteikta informacija, kaip šiuo metu turėtų elgtis.
Kiek anksčiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad Lietuvoje imamasi papildomų veiksmų koronaviruso rizikos suvaldymui – stebimi ne tik keliautojai, grįžtantys iš Kinijos, tačiau ir iš kitų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintų regionų Europoje.
R. Lingienės teigimu, oro uoste dirba apie 20 specialistų, teikiančių informaciją keleiviams. Kartu NVSC Vilniaus departamento vadovė informavo, kad jau nuo sekmadienio vakaro keleiviams, grįžtantiesiems iš Milano, oro uoste yra suteikiama informacija apie sveikatos priežiūrą, jie apklausiami, taip pat užpildo keleivio korteles su duomenimis, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų palaikyti su jais kontaktus.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Italijoje mažiausiai penki žmogus mirė nuo koronaviruso.
Politikams reiškiant priekaištus vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei dėl išryškėjusių spragų, suvaldant situaciją Alytuje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išryškėję atsakingų institucijų darbo trūkumai, reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje, nėra vieno asmens atsakomybė.
„Tai nėra vieno asmens atsakomybės klausimas. Todėl likvidavus gaisrą ir jo padarinius, svarbiausia atsakingų institucijų užduotis bus peržiūrėti galiojančias tvarkas bei procesus ir imtis konkrečių veiksmų, kad panašių ekstremalių atvejų likvidavimo darbai būtų vykdomi koordinuotai, užtikrinant sklandų įvairių žinybų darbą bei savalaikį gyventojų informavimą“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komunikacijos grupės pranešime.
Šalies vadovo vertinimu, Lietuvoje panašiems incidentams dar nėra tinkamai pasiruošta.
„Prezidento vertinimu, gaisras Alytuje parodė, kad panašaus pobūdžio incidentams valstybė nėra tinkamai pasiruošusi – trūksta tarpinstitucinio bendravimo, koordinavimo, sistemiškumo ir net specialios technikos, tokios kaip užterštumo matavimo prietaisai“, – teigia Prezidentūra.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė kritikos susilaukė dėl esą netinkamos reakcijos į Alytuje kilusį gaisrą. Kritikų teigimu, ekologijai bei žmonių sveikatai grėsmę sukėlęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ atskleidė VRM nepasiruošimą ir nekompetenciją.
Konservatoriai pranešė pradėję konsultacijas su kitomis Seimo frakcijomis dėl interpeliacijos R. Tamašunienei. Juos papiktino tai, kad ministrė trečiadienį neatvyko į Seimo Aplinkos komiteto posėdį atsakyti į kilusius klausimus ir įvertinti esamą padėties grėsmingumą.
Viešo dėmesio susilaukė internete plintanti peticija, raginanti vidaus reikalų ministrę atsistatydinti iš pareigų. Pasak peticijos autorių „ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad Vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju“.
Trečiadienio rytą peticijos.lt puslapyje šią peticiją pasirašė jau daugiau nei 25 tūkst. žmonių.
Prieš gerą pusmetį universiteto koridoriuose netikėtai susimačiau su visados pasižymėjusia specifiniu humoro jausmu kolege, kuri tąkart jau ištikta labai sunkios ligos ir žinodama negailestingą diagnozę apie paskutiniąsias gyvenimo dienas, mūsų pokalbio pabaigoje nepraleido progos pašmaikštauti, pareikšdama – „Išeinu atostogų!“
Pasukau į priešingą pusę, nespėjęs net dorai atsisveikinti, nežinodamas, ką tokiu atveju dar būtų galima pasakyti, tik bandydamas nuslėpti kažką panašaus į staiga susitvenkusias ašaras.
Tačiau šiandien krūptelėjau, kitaip nepasakysi, išgirdęs žinią, kad iš atostogų grįžta Šimašius. Jau buvo galima viltis, kad Vilniuje, gražiai nulijus, vėl atsigaus vasaros pabaigos spalvos ir kvapai, bet dabar nesunku įsivaizduoti ir tai, su kokiu uoslės diskomfortu susidurs miestelėnai, kai valdyti Vilniaus iš atostogų sugrįžta totalinis politinis lavonas. Nesakykite, tai nėra tik vieno nevykėlio Šimašiaus, truputėlį anksčiau ar vėliau nueisiančio nuo arenos, problema.
Su Šimašiaus vardu siejamas politinio lavono dvokas gali nepaprastai sustiprėti dėl to, kad Šimašius-Saulė jau savo pirmajame kreipimesi po atostogų į delfi.lt skaitytojus https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/remigijus-simasius-apie-viena-lenta-du-parasus-ir-55-tukstancius-vilnieciu.d?id=82023673, be didelio konfūzo tapatinasi su Vilniumi, kalba visų vilniečių vardu, tokiu būdu totalizuodamas lavonėjimo dvoką iki kraštutinė ribos. Tikriausiai net anų laikų lietuvių emigrantų bendruomenei, įsikūrusiai Čikagos priemiesčių skerdyklų kaimynystėje, neteko patirti tokio sąmonę paralyžiuojančio dvoko, kokį užtraukia miestiečiams Šimašiaus politinio lavonėjimo kaimynystė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl, kaip atrodo bent man, Šimašiui grįžus iš atostogų, Vilnius iškart tampa nelaimės zona, kai dėl užkrato ir dvoko keliamo pavojaus šiandien Lietuvos sostinė turėtų būti nedelsiant uždaroma kitų miestų lankytojams. Apskritai pats Šimašius yra linkęs uždaryti beveik viską, pradedant nuo teatrinių įstaigų ir skrydžių bendrovių, išskyrus gėjų klubus. Šimašiaus pavyzdys baisiai prikišamai rodo, kad Vilniaus lankytinomis vietomis pirmiausiai turėtų būti laikomos gėjų pasilinksminimo įstaigos.
Kita vertus, lavonėjimo dvokas pasiekia aukščiausiąjį tašką būtent tada, kai Šimašius praveria burną, t. y. kažką pasako, pabando suformuluoti vadinamąją mintį, kai jo vardu yra paskelbiama kažkokia rašliava, pasakojanti apie anojo titaniškas pastangas su moraliniu kompasu rankose atrasti ir demaskuoti užsimaskavusį antisemitą.
Žinia, nudraskius atminimo lentas, pakabintas laisvės kovotojų garbei, ir išprovokavus natūralų žmonių pasipiktinimą, lengva ranka yra sukuriamas mitas apie užsimaskavusį atisemitą. Galimas daiktas, nereikėtų pernelyg nuvertinti Šimašiaus, nes jis antisemitizmo išpopuliarinimo reikalui, kaip atrodo bent man, nusipelno tikrai ne mažiau nei visa nacių propaganda kartu sudėjus! Kita vertus, tikriausiai nereikėtų anojo ir demonizuoti (būtų pernelyg didelė garbė), nes Šimašius savo niekingų tikslų pasiekia ne tiek pasikinkęs kažkokį priklydusį demoną, kiek tapdamas kraštutine liberalizmo karikatūra, kaip atrodo, turinčia atstumti visus sveiko proto žmones.
Jeigu tokio mero iškamša tik stovėtų nejudėdama, būtų galima pakęsti, tačiau šiai stovylai prabilus lavoninės stiliumi, suvimdo ne juokais. Žinote, metafizinio pasišlykštėjimo jausmas toli pranoksta fizinio pasišlykštėjimo sukeliamus nepatogumus, ištampo vidurius nepalyginamai intensyviau nei būtum apsinuodijęs pašvinkusių silkių porcija.
Mūsų padangėje buvo galima sutikti ne vieną apsišaukėlį ir aferistą, tačiau taip išniekinti moralines sąvokas ir aukos prasmėvaizdį, kaip lengvai purkštaudamas daro Šimašius, tikriausiai nepavyks niekam niekada. Šimašiaus kalbėjimas ta tema yra nuodinga bet kokių įvardijimų karikatūra, pagal savo esmę visados yra užnuodytas tortas. O nemeilės atsakas tokiu atveju tikriausiai yra pats geriausias priešnuodis.
Tiesą sakant, mane labiausiai neramina net ne tokio Šimašiaus fenomenas, kiek tai, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos neišdrįsti naikinti neteisinių, iš vandališkų sumetimų užgimusių Šimašiaus sprendimų nuplėšti atminimo lentas Lietuvos laisvės kovotojams. Dėl to mes visi esame pastūmėjami į baisią priešpriešą, kuri gali (neduokDie) labai greitai išvirsti į neramumus ir gatvės susirėmimus.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Kaip nesunku nuspėti, patriotinė Lietuvos kohorta atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti atkurs ir neprašydama Šimašiau leidimo pakabins ten, kur jai ir pridera būti pagal jau susiformavusią tradiciją. Neabejokite, yra žmonių, kurie visomis išgalėmis, jeigu norite, dantimis ir nagais, gins savo teisę apsaugoti laisvės kovotojų atminimą.
Dabar pabandykime įsivaizduoti, kad naujoji Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasiunčia vidaus pulkus išvaikyti laisvės gynėjo paminklinės lentos gynėjus. Fiziškai tai padaryti nebus sunku, nes tokių gynėjų vartotojiškoje visuomenėje lieka vis mažiau (?), didelė dalis iš jų – jau pagyvenusio amžiaus žmonės. Tačiau, pabandykime toliau įsivaizduoti, fizinė prievarta prieš senolį, atėjusį apginti bendražygio atminimą, reikštų, kad Lietuva įžengė į naująjį okupacinį sezoną. Ne postai ir pavadinimai lemia visuomenė raidą ir pažangą, o žmonės, kita vertus, kai svarbius politinės teisinės sanglaudos postus užima kvailiai ir bailiai, visuomenė yra okupuojama nešvankybės.
Čia dabar nupieštas vaizdelis yra mintinis eksperimentas, siekiant užbėgti labiausiai nepageidaujamiems įvykiams prieš akis. Tačiau taip gali atsitikti iš tiesų, jeigu Lietuvoje ir toliau šitaip atkakliai bus nesilaikoma įstatymo normos, kai įpareigota ginti įstatymo viršenybę prokuratūra neria į krūmus, nedrįsdama užginčyti akivaizdžiai neteisinių Šimašiaus sprendimų.
P.S.
Keletas pažįstamų manęs klausė – kodėl štai jūsų autorius viešus pasisakymu apie Šimašių kartas nuo karto užbaigia eiliuota forma, suposmuodamas išvadą, ar tai esą nėra savotiškas Šimašiaus fenomeno pašlovinimas? Atsakau: eiliuota forma, užbaigiant pokalbį, užgimsta tada, kai norisi išsikeikti iki širdies gelmių, bet išsiauklėjimas to neleidžia daryti viešai. Eilėraščio forma su rimo ir ritmo reikalavimais uždeda kažką panašaus į apynasrį.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kai kalbu apie Lenkijos ir Lietuvos santykius, negaliu atsiriboti nuo skaudžios mūsų valstybių praeities ir pirmiausia – nuo pilsudskinės Varšuvos agresijos prieš Lietuvą. Ar istorija jau nieko nereiškia? Ar istorinis dėmuo jau išbrauktas iš šiandieninės santykių darbotvarkės? Ar ministras L. Linkevičius neatsiklausdamas tautos jau gali vienasmeniškai lankstytis Varšuvai, o Prezidentas G. Nausėda – pasirinkti Lenkiją savo pirmajam vizitui, kuris ir baigėsi niekuo?…
Šie iškylantys klausimai – ne mano vieno koks nors, kaip įtartų T. Venclova, pseudopatriotiškas nusiteikimas, o nepriklausomos Lietuvos valstybės savivertės, nacionalinio išdidumo ir – jeigu norite – nacionalinio saugumo klausimai.
Šiame kontekste pažvelkime į naujojo Lietuvos ministrų kabineto sudarymo aplinkybes. Jis gerokai užsitęsė, ir jei ne artėjančios Seimo bei valstybės pareigūnų atostogos, nežinia, kiek tas gumos tąsymas būtų užsitęsęs. Bet ne čia esmė. Kokiu tautiniu pagrindu suformuota septynioliktoji Vyriausybė?
Paskutinis akordas po pustrečių metų sunkaus „gimdymo“ (ji pradėjo dirbti dar 2016 m. gruodį) buvo trijų ministrų pakeitimas iš 14-os. Tiesa, darbas dar nebaigtas.
Kadangi nuo 2016-ųjų pabaigos Vyriausybėje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, kabinetas dar turės iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Klausimą dėl Vyriausybės programos Seimas svarstys neeilinėje sesijoje rugpjūčio 20 d. Tą pačią dieną naujieji ministrai prisieks ir pradės eiti savo pareigas.
Seimo narė Rita Tamašunienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu užsiminėme apie tautinį aspektą (o gal ir apie lytinį: juk aklai pildome Briuselio užgaidas, kad valdžios struktūrose išlaikytume padorų vyrų ir moterų santykį), tai mus domintų du postai: vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų. Į pirmąjį paskirta Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė, į antrajį – jos kolega Jaroslavas Narkievičius. Beje, dėl trečiojo – Ekonomikos ir inovacijų ministro bus tariamasi vėliau, kai paaiškės dabartinio ministro V. Sinkevičiaus portfelis Europos Komisijoje lapkričio mėnesį.
45-rių R. Tamašunienė ministre buvo pasirinkta todėl, kad… reikėjo moters. „Galėjo būti ir daugiau moteriškų pavardžių Vyriausybėje, aš pats mačiau dar vieną galimą kandidatę, bet dabar neįvardinsiu jos. Tačiau ji spontaniškai atsitraukė dėl, matyt, personalinių priežasčių. Gaila dėl to šiek tiek, bet yra kaip yra“, – pritardamas šiai kandidatūrai kalbėjo Prezidentas G. Nausėda. Gaila, kad ir valstybės vadovas jau nesivadovauja R. Karbauskio deklaruotu profesionalumo kriterijumi, o pasiduoda dirbtinam „lyčių proporcingumo“ principui. Na, tiek to. Juk ji tikrai papuoš vyrišką kompaniją…
Pedagogė, baigė vokiečių filologiją, paskui viešąjį administravimą. Dirbo mokyklos direktore, Vilniaus rajono savivaldybėje, nuo 2012 m. Seimo narė. 12 m. buvo Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų sąjungos „Macierz szkolna“ narė. Beje, ši sąjunga nesibodi politikavimo. Prieš keletą metų ji reiškė pasipiktinimą dėl nutraukto priėmimo į lenkų filologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete ir kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus, reikalaudama sugrąžinti galimybę ugdyti jaunimą pagal šią studijų programą.
Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kiek anksčiau ji skundėsi Varšuvai dėl tariamo spaudimo lenkų mokykloms Lietuvoje, ir tuomet Lenkijos Seimo pirmininkas puolė ginti jas. Manoma, kad sąjunga dalyvavo išvesdama mokytojus ir mokinius į protesto akcijas prieš naują Švietimo įstatymą, kuriuo buvo stiprinamas lietuvių kalbos mokymas lenkiškose mokyklose. Kiek jas skatino naujoji ministrė, galima tik spėti, bet sąjunga ir Vilniaus rajono valdžia prie jų buvo prisidėjusi.
Kitas klausimas: ar ji turi pakankamai kompetencijos susidoroti su labai svarbiu postu? Juk čia prireiks ne vien viešojo administravimo, bet ir patirties kituose svarbiuose baruose, pavyzdžiui, sienų apsaugoje, priešgaisrinėje tarnyboje, migracijoje, policijoje… Ar pakaks vien jos „moteriško jautrumo“, kurio tikisi R. Karbauskis?
Kuo gi buvo nusidėjęs ministru dirbęs Eimutis Misiūnas? Juk būtent jis buvo tikras profesionalas – teisininkas, ilgai dirbęs teismų struktūroje. Apie jį puikiai atsiliepė ir Prezidentas, ir LVŽS lyderis. Išeina, kad naujo kabineto formavimo kriterijai iškreipti: pagal koalicijos sutartį reikia posto LLRA politikui ir dar moteriai, tada aukojamas ir deklaruotas profesionalizmas…
Taip atsitiko ir su susisiekimo ministru. Prezidentas, paklaustas, kodėl sutiko keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį, sakė: „Tiesiog jo iniciatyvoms nebuvo pakankamo palaikymo Seime, todėl jam tapo sudėtinga dirbti. Be to, koalicijos sutarimas buvo, kad šis portfelis atitenka Lenkų rinkimų akcijai“. Tiesiai sakykime: argumentai per silpni. Gerai dirbančiam ministrui – o toks ir buvo R. Masiulis, vienu metu padėjęs išnarpliuoti ir sudėtingą švietimo darbuotojų streiko mazgą – parama Seime būtų neginčijama. Atiduoti porfelį bet kam – neįžeidžiant taip pat pedagogo, Trakų ir Vilniaus rajonų veikėjo J. Narkievičiaus – Vyriausybę kompromituojanti išeitis… Net ir neprisimenant naujojo ministro nusikalbėjimų, abejotinos kompetencijos ir keistos nevalstybinės pozicijos užsienio politikos klausimais.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
O dabar toks jautrus klausimėlis: kodėl toleruojama, kad gerai dirbantys ministrai lietuviai keičiami lenkų tautybės politikais? Nors jie dirbs kiek daugiau kaip metus – iki kitų Seimo rinkimų, tačiau nori nenori kyla nuogastavimų, kad bent jau Vilniaus krašte lenkiškasis dėmuo įgaus sodresnes spalvas ir paskatins lenkiškuosius radikalus kelti Lietuvai žalingus reikalavimus tiek švietimo, tiek savivaldos, tiek kitose srityse.
Šiame sostinės vadovų blaškymosi ir nenuoseklumo fone šios aplinkybės kelia nemažą susirūpinimą.
