Viena, kovo 24 d. (Ukrinform-ELTA). Austrija kaip Romos statuto narė privalo vykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius, ir imuniteto neturi net valstybių vadovai.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Austrijos federalinė teisingumo ministerija, atsakydama į klausimą dėl TBT išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio vykdymo.
„Austrija yra Romos statuto narė. Tai reiškia, kad Austrija, kaip ir visos kitos susitarimo šalys, privalo bendradarbiauti su TBT: jo išduoti arešto orderiai turi būti vykdomi, o TBT ieškomi asmenys turi būti suimti“, – sakė žinybos atstovai, paklausti, ar Austrijos valdžia sulaikys Putiną, jei jis atvyks į šalies teritoriją.
Austrijos teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „2019 metais TBT vienoje byloje (Sudano prezidento Omaro al-Bashiro) jau nusprendė, kad net valstybių vadovai neturi imuniteto prieš Teismą“.
„Niekas nėra aukščiau už įstatymą, o tai reiškia, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti iki galo ištirtas. Neturi būti jokio nebaudžiamumo“, – pabrėžė Austrijos teisingumo ministerijos atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Kovo 16 d. buvo pranešta, kad Austrija prisijungė prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) sieks, kad Rusijos pagrobti ukrainiečių vaikai grįžtų į savo gimtąją šalį. Šiuo klausimu bus surengta tarptautinė konferencija, ketvirtadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau nei vietos, nei datos nenurodė.
„Tai, kas ten vyksta – vaikų deportacija – yra siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų prisiminimas“, – sakė U. von der Leyen.
„Tai karo nusikaltimas, – pažymėjo ji. – Tai visiškai pateisina Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus arešto orderius“. U. von der Leyen duomenimis, Rusija iki šiol pagrobė 16 200 ukrainiečių vaikų, iš kurių sugrįžo tik 300.
„Norime daryti tarptautinį spaudimą, jog būtų imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta šių vaikų buvimo vieta“, – kalbėjo U. von der Leyen. Ji esą kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Ukraina ėmėsi atitinkamos iniciatyvos.
ES, anot U. von der Leyen, bendradarbiaus su tarptautinėmis ir JT organizacijomis, kad gautų informaciją apie vaikus, kurie buvo deportuoti į Rusiją. „Tai pasakytina ir apie vaikus, kurie ten buvo įvaikinti arba pateko į globėjų šeimas“, – pabrėžė ji baigiantis pirmajai ES viršūnių susitikimo dienai.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusią savaitę dėl karo nusikaltimų išdavė V. Putino arešto orderį. Tyrėjai kaltina jį vaikų grobimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir deportavimu į Rusiją. Maskva tvirtina, kad vaikai dėl karinių veiksmų išvežti į saugią vietą.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Haga, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį paskelbė, kad išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.
Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė arešto orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.
Vladimiro Putino grimasa
Rusija nėra TBT narė. Kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą.
„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.
V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė TBT.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
V. Putinas, pasak TBT, buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti“. Vladimiras Putinas – susiraukęs
Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.
TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
„Karo grobis“
Anksčiau šį mėnesį po vizito Ukrainoje K. Khanas sakė, kad įtariamus vaikų grobimus „mano biuras tiria prioritetine tvarka“.
„Su vaikais negalima elgtis kaip su karo grobiu“, – sakė jis kovo 7 dienos pareiškime. Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto
Paskelbęs savo nuotrauką šalia tuščių lovyčių, K. Khanas sakė, kad lankėsi vaikų globos namuose pietų Ukrainoje, ir jie buvo „tušti – kaip įtariama, vaikų deportavimo iš Ukrainos į Rusijos Federaciją“ arba kitas okupuotas teritorijas rezultatas.
K. Khanas taip pat patvirtino, kad TBT tiria išpuolius prieš „ypatingos svarbos civilinę infrastruktūrą“ Ukrainoje ir kad jis lankėsi keliose tokių smūgių vietose.
Kartu su Ukrainos generaliniu prokuroru „mes pabrėžėme savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų visapusiškai ištirti, o asmenys, padarę įtariamus tarptautinius nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, pridūrė jis.
Putinas senatvėje. Foto montažas
TBT prokuroras savo pareiškime sakė, kad „jaučia, jog teisingumo įgyvendinimo procesas įsibėgėja“.
K. Khanas anksčiau yra apibūdinęs Ukrainą kaip „nusikaltimo vietą“, taip pat lankėsi Bučos mieste, kur AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 gatvėje gulinčių kūnų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Nei Rusija, nei Ukraina nėra TBT narės, tačiau Kyjivas pripažino teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru.
Rusija neigia įtarimus dėl jos karių įvykdytų karo nusikaltimų. Ekspertai teigia, kad mažai tikėtina, jog ji kada nors perduos kokius nors įtariamuosius.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimu deportuojant Ukrainos vaikus yra „pagrįstas“.
Šis žingsnis „yra labai stiprus“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kartu pažymėdamas, kad JAV nėra TBT narės.
Haga, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią stažuotoju apsimetusiam Rusijos šnipui patekti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį karo nusikaltimus Ukrainoje.
„AIVD neleido stažuotoju apsimetusiam Rusijos žvalgybos pareigūnui įsigauti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje“, – sakoma AIVD (Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnybos) pareiškime ir priduriama, kad jis dirbo Rusijos GRU karinei žvalgybai ir naudojosi Brazilijos tapatybės priedanga.
Olandai įvardijo jį kaip 36 metų Sergejų Vladimirovičių Čerkasovą ir sakė, jog siekdamas patekti į Hagoje įsikūrusį TBT, jis teigė esąs 33 metų Brazilijos pilietis Viktoras Mulleris Ferreira. „Atitinkamas asmuo dirba Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje GRU, tačiau keliaudamas iš Brazilijos į Nyderlandus naudojo brazilišką priedangą“.
Slapta prieiga prie Hagoje įsikūrusio TBT būtų „labai vertinga Rusijos žvalgybos tarnyboms“, nes jis tiria ne tik per karą Ukrainoje padarytus nusikaltimus, bet ir per Rusijos karą Sakartvele 2008 metais, teigia tarnyba. „Nelegalas turėjo pradėti stažuotę TBT, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs prieigą prie TBT pastato ir sistemų“, – nurodė AIVD. Jei Rusijos šnipui būtų pavykę, „jis būtų galėjęs ten rinkti žvalgybos informaciją ir ieškoti šaltinių (arba verbuoti) bei susitarti dėl prieigos prie TBT skaitmeninių sistemų“, pridūrė AIVD. „Jis taip pat būtų galėjęs įtakoti TBT baudžiamuosius procesus“.
Nyderlandų agentūra pareiškė jį „laikanti grėsme nacionaliniam saugumui“ ir perspėjo imigracijos tarnybas prieš jam atvykstant. „Dėl šių priežasčių balandį žvalgybos pareigūnui nebuvo leista atvykti į Nyderlandus. Pirmuoju skrydžiu jis buvo išsiųstas atgal į Braziliją”, – sakoma pranešime.
„TBT taip pat buvo informuotas apie šį atvejį“. Kol kas TBT, pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje netrukus po Rusijos invazijos vasario 24 d., šio atvejo nekomentavo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų tarptautinių organizacijų misijas kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kyjivo priemiesčius, kad juose surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
Tai ministras pareiškė sekmadienį, duodamas interviu britų radijui „Times Radio“.
„Raginu TBT ir tarptautines organizacijas pasiųsti savo misijas į Bučą ir kitus išlaisvintus Kyjivo srities miestus ir kaimus, kuriuose bendradarbiaujant su Ukrainos teisėsaugos institucijomis kuo skubiau būtų surinkti visi Rusijos karo nusikaltimų įrodymai“, – sakė D. Kuleba.
Ministras pridūrė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė atitinkamą prašymą TBT.
„Rusija yra blogiau nei ISIS“, – sakė jis, pabrėždamas, kad nusikaltėlių patraukimas atsakomybėn tapo jo gyvenimo tikslu.
Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje
Ginče dėl Pietų Kaukazo Kalnų Karabacho regiono kontrolės Armėnija ir Azerbaidžanas pateikė skundus Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) Hagoje.
Azerbaidžanas ėmėsi rimtų veiksmų, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius, penktadienį paskelbtame interviu Rusijos nacionalinės gynybos žurnalui sakė prezidentas Ilhamas Alijevas.
Teismas priėmė Azerbaidžano pateiktą ieškinį, kuriame kaimyninė šalis kaltinama „etniniu valymu“. Armėnijos karinės atakos prieš Azerbaidžano miestus 2020-ųjų rudenį
Vos prieš kelias dienas Armėnija taip pat pateikė teismui skundą, kuriame, be kitų dalykų, kaltina Azerbaidžano vadovybę karo belaisvių žudymu ir kankinimu.
Abi buvusios sovietinės respublikos dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho kontrolės. Jos kariavo dėl šios teritorijos pernai rugsėjį, ir Azerbaidžanas atgavo iš Armėnijos didelę dalį teritorijos, kurią buvo praradęs praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Žinoma, kad per mūšius žuvo daugiau nei 6500 žmonių.
Nepaisant paliaubų, pasiektų tarpininkaujant Rusijai, įtampa ir toliau didėja.
Dėl buvusių savo branduolinių bandymų Ramiajame vandenyne Prancūzija apskųsta Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje. Ji kaltinama nusikaltimais žmogiškumui, antradienį Niujorke sakė Polinezijos nepriklausomybės aktyvistas Oscaras Temaru. „Tai mes skolingi visiems tiems žmonėms, kurie mirė nuo branduolinio kolonializmo padarinių.
Ieškinys teismui pateiktas spalio 2-ąją. Juo remiantis, esą atsakomybėn turėtų būti patraukti visi dar gyvi Prancūzijos prezidentai. „Mums Prancūzijos branduoliniai bandymai yra tiesioginis kolonizacijos padarinys. Priešingai, nei tvirtina Prancūzija, mes nesutikome, kad bandymai būtų atlikti pas mus. Jie mums buvo primesti grasinant paskirti karinę vyriausybę“, – kalbėjo buvęs Prancūzijos Polinezijos prezidentas.
Prancūzija 1966-1996 metais Mururoa ir Fangataufos atoluose Prancūzijos Polinezijoje atliko 193 branduolinio ginklo bandymus. Daugybė vėžinių susirgimų regione siejami su ginčytinais bandymais. 2010 metais įstatymu buvo sukurtas mechanizmas kompensacijoms. Tačiau aukų sąjungoms to nepakanka.
