Tolumoje – nežinomybė. Slaptai.lt foto

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį grįš prie sprendimo kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Dalis komiteto narių siūlo kreiptis į ekspertus ir dėl Advokatų tarybos siūlymo suteikti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas.
 
Kaip Eltai sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, daugiausiai nesutarimų, Seimo sudarytai darbo grupei ruošiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kilo dėl to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Dabartiniame įstatymo pakeitimų variante numatyta, kad šia kontrole turėtų užsiimti prokuratūra ir teismai, tačiau tokiai pozicijai, pasak parlamentaro, nepritaria Teisingumo ministerija, Advokatų taryba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija (ADAI). Anot S. Šedbaro, pastarosios institucijos mano, kad asmens duomenų kontrole baudžiamajame procese užsiimtų ir ADAI.
 
„Mes klausymų metų daug ką susiderinome, bet nepavyko niekaip susiderinti to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Jau priimta, įstatyme numatyta, kad asmens duomenų kontrolę baudžiamosiose bylose užtikrinta prokuratūra ir teismai“, – sakė TTK pirmininkas S. Šedbaras.
 
Jis teigė, kad TTK žada apsispręsti, ar kreiptis išvados į Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus.
 
„Kad Seimo salėje nekiltų vėl naujų ginčų, mes norėjome platesnio ekspertų vertinimo. Ar pavyks, ar ne, nežinome, bet bandysime“, – sakė S. Šedbaras.
 
Parlamentaras patvirtino, kad TTK taip pat kyla diskusijų ir dėl Advokatų tarybos pasiūlymo suteikti teisę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas, prieš jį buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dalis komiteto narių – socdemas Julius Sabatauskas, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis – nori ekspertų įvertinimo ir dėl šios iniciatyvos, nors šiai darbo grupė ir nepritarė.
 
„Tas aspektas taip pat matyt bus svarstomas“, – teigė S. Šedbaras.
 
Elta primena, kad Advokatų taryba siūlė įstatyme numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.
 
Šią idėją advokatūra pateikė po tai, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
 
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritaria.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.01.18; 09:17

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kreipėsi į teisingumo ministrę Mildą Vainiutę dėl nesprendžiamų problemų Kauno tardymo izoliatoriuje (KTI), nurodoma TS-LKD frakcijos pranešime.

Kreipimesi teisingumo ministrės klausiama, kokių priemonių ketinama imtis, kad esama netvarka KTI keistųsi. Teiraujamasi, kokios numatomos sisteminės pertvarkos, kad kalėjimų sistemoje nepasikartotų viešumoje pasirodžiusios istorijos apie KTI vadovybės pratęstą negaliojančią nekilnojamo turto nuomos sutartį, taip pat delsimą nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“, klausimų keliantį vadovybės teisininko pasirinkimą, nes jis figūravo ir ankstesnių patikrinimų išvadose. Taip pat teiraujamasi, kokios numatytos priemonės apginti sąžiningai savo veiklą vykdančius darbuotojus.

„Tokios viešai skelbiamos žinios apie statutinę valstybės tarnybą žemina Kalėjimų departamento ir jo darbuotojų, kurie atlieka labai svarbią valstybės funkciją, ir visos valstybės tarnybos autoritetą. Būtina kuo greičiau paaiškinti visuomenei, ar tokios publikacijos turi bent mažiausio pagrindo, nes šis klausimas keliamas jau pakankamai ilgą laiką“, – teigė S. Šedbaras.

Be to, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir I. Šimonytė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl tebesitęsiančios netvarkos KTI ir nevykstančių pokyčių Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Seimo narės ragina Premjerą principingai įvertinti teisingumo bei švietimo ir mokslo ministrių darbą, nes, kaip primenama, jo atstovaujama partija laimėjo rinkimus visuomenei žadėdama užtikrinti aukštus valstybės tarnybos skaidrumo ir efektyvumo standartus, nepakantumą piktnaudžiavimui, nepotizmui ir korupcijai.

„Nuo pranešėjų pateiktos informacijos, visuomenei atskleidusios plataus spektro sisteminius pažeidimus šiose įstaigose, praėjo ne vienas mėnuo, bet realių veiksmų situacijai keisti iš pagrindų ir ištaisyti padarytus prasižengimus, nėra padaryta. Kyla klausimas, kodėl už šių įstaigų kuravimą atsakingos ministrės laikosi nuošalyje nuo įsisenėjusių problemų sprendimo ir nesiima tiesioginės atsakomybės, kad skandalinga padėtis būtų ištaisyta, kad nedelsiant būtų užtikrintas skaidrumas, viešumas ir sąžiningumas, kurio šių įstaigų veikloje akivaizdžiai trūksta“, – komentavo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja.

Primename, kad vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog KTI vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė vėl kreipėsi į Teisingumo ministeriją teigdama, kad laikinoji įstaigos vadovybė ne tik neskuba taisyti nustatytų pažeidimų, bet kai kuriuos bando užglaistyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.04; 03:03

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, ragindama nušalinti Julių Sabatauską nuo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pareigų.

A.Bilotaitės teigimu, J. Sabatauskas šiurkščiai pažeidė Konstituciją viešai kvestionuodamas teismų darbą ir sprendimus dėl jo partiečio Alvydo Katino nušalinimo nuo Utenos mero pareigų. 

Continue reading „Agnė Bilotaitė ragina nušalinti Julių Sabatauską nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų”

Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir Socialdemokratų frakcijos seniūnę, reikalaudamas, kad laikinai būtų suspenduotas socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovavimas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei laikinai paskirtas naujas komiteto vadovas.

Continue reading „TS-LKD kreipėsi į Seimo Pirmininkę dėl J. Sabatausko vadovavimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui suspendavimo”

Birželio 17 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė savo išvadas Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vardu teikiamam Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtam „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui“ (XIIP-1653(2)).

VLKK šį projektą skubos tvarka svarstė birželio 16 d. posėdyje. Komisijos nariai vieningai nepritarė šiame įstatymo projekte plečiamoms išimtims, t.y. nepritarė, kad vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams, jeigu jie tik turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. Posėdyje buvo nutarta, kad atsakyme Seimo TTK bus priminta nuosekli ir nesikeičianti VLKK nuomonė, išsakyta po Konstitucinio teismo sprendimo dar 2014 m. rugsėjo 5 d.

Continue reading „Nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados”

Birželio 16 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl  vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų.

VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. 

Continue reading „Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui”

Prezidentė „ignoruoja“ prokuratūrą

2014-01-09 18:30 žinių laidoje TV LNK pranešė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ignoruoja prokurorų prašymus padėti ištirti, kas ir kodėl iš prezidentūros nutekino slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.

Į antrąjį prokurorų prašymą liudyti Prezidentė nė neatsakė, pranešė LNK Žinios.

Pasak LNK, Prezidentei atmetus pirmąjį ir nekreipiant dėmesio į antrąjį prokurorų prašymą duoti parodymus Seime rengiamasi ją pagal įstatymą įpareigoti bendradarbiauti su teisėsauga. Jei Seimas suskubs, įstatymas gali įsigalioti greitai, o tuomet prezidentė privalėtų parodymus duoti dar šiame tyrime.

Continue reading „Slaptos VSD pažymos byla. Audra teisininkų galvose”