teisinė pagalba

Pristatydamas pirmąjį darbotvarkės klausimą – „Globalios Lietuvos programos 2020 m. įgyvendinimo ataskaita, Lietuvos diasporos politikos esama padėtis ir ateities perspektyvos”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas akcentavo, jog Globalios Lietuvos programa yra ypatingai svarbi visai tautai ir Lietuvos valstybei tiek dabar, tiek ateities kartoms, nes šios programos pagrindinis tikslas yra išsaugoti tautinį tapatumą, be kurio pasaulyje pasklidusi tauta tiesiog išnyktų. J.Bružas pabrėžė, kad šios programos sėkmė yra neįmanoma be vieningo darbo, siekiant to paties tikslo kartu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Apie Globalios Lietuvos programos, vykdytos 2012-21 m. nuostatą, viziją ir paskirtį, pagrindinius tikslus, šios programos trūkumus ir iššūkius, jos efektyvumo ir neefektyvumo veiksnius kalbėjo, o taip pat gaires Lietuvos diasporos politikai 2021-2030 m. pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja, ilgametė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei Pasaulio lietuvių bendruomenės narė Jūratė Caspersen.

Šiuo klausimu pasisakė ir savo pastebėjimus pateikė komisijos narys Rytis Virbalis.

Globalios Lietuvos programos 2020-21 metų įgyvendinimo ataskaitą ir naujai rengiamą Globalios Lietuvos Strategijos projektą, pabrėžiant Lietuvos valstybės ir diasporos ryšio svarbą, pristatė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Viceministras pažadėjo, kad ne vėliau kaip lapkričio 1 d Strategijos projektas bus patalpintas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje ir bus pranešta apie tai komisijai.

Globalios Lietuvos programos lietuviško švietimo ataskaitą  pristatė ir apie ateities perspektyvas kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Kulturos ministro patarėjas Sigitas Šliažas pristatė Kultūros ministerijos kuruojamų Globalios lietuvos programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą.

Svarstant antrąjį darbotvarkės klausimą „dėl pagalbos tremtiniams”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas išreiškė komisijos susirūpinimą dėl 72 tremtinių šeimų ir jų palikuonių, pateikusių prašymus dar iki 2009 m gruodžio 31 d dėl grįžimo į Lietuvą ir iki šiol negavusių atsakymo.  Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių programų administravimo skyriaus vedėja Živilė Šukytė-Krasauskiene kalbėjo apie politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programos įgyvendinimą, pateikė informacija apie esamą situaciją šiuo klausimu. Apie tremtinių grįžimo organizavimo problemas kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audrone Vareikyte. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas pabrėžė informacijos, koordinavimo stoką šiuo klausimu. Komisijos pirmininkė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pakvietė atsakingas institucijas Lietuvoje glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos Federacijos ambasada ir Rusijos lietuvių bendruomene.

Trečiasis darbotvarkės klausimas – „dėl Peru – Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutarties”. Šiuo klausimu buvo akcentuojama Lotynų Amerikoje, ypač Peru, kalėjimuose įkalintų lietuvių situacija. Komisijos pirmininkas Jonas Bružas pabrėžė, kad teisinio bendradarbiavimo sutartis ir diplomatiniai ryšiai Lotynų Amerikoje yra būtini ir skubiai reikalingi, suteikiant pagalbą mūsų tautiečiams ir padedant mūsų piliečiams grįžti į Lietuvą. Apie esamą sudėtingą kalinių padėtį, apie diplomatinių atstovybių Lotynų Amerikoje teikiamos pagalbos trūkumus, apie teisinės pagalbos įkalintiems nebuvimą kalbėjo komisijos nario pavaduotojas prelatas Edmundas Putrimas. Peru -Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo rengiamos sutarties nuostatas pristatė Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovas Darius Žilys. Dėl konsulinės pagalbos Lotynų Amerikos šalyse, ypač Peru įkalinimo įstaigose esantiems, kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas. Komisijos narys Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad yra būtinas valstybės strateginis, kompleksinis požiūris į šį klausimą, nes yra reikalinga reali pagalba žmonėms, kurie yra palikti likimo valiai.

Po diskusijų ir pasisakymų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliucijas „dėl Globalios Lietuvos programos ir dėl Lietuvos diasporos politikos” ir  „dėl aktyvesnio Lietuvos Respublikos ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimo ir pagalbos baudžiamosios teisės srityje”.