Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos, skirtos Rainių tragedijos 80-mečiui, atidarymą Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus kiemelyje (Aukų g. 2A, Vilnius).
Parodos atidaryme kalbės krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Atidaryme dalyvaus Veronika Povilionienė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
Trys kilometrai į rytus nuo Telšių, Rainių miškelyje, 1941 m. naktį iš birželio iš 24-osios į 25-ąją besitraukiantys sovietų kariai, talkinami vietinių NKGB ir NKVD pareigūnų, sadistiškai nužudė 76 Telšių kalėjimo politinius kalinius. Žuvusieji – tarnautojai, ūkininkai, moksleiviai, mokytojai, prekybininkai, amatininkai, darbininkai iš Telšių, Kretingos ir kitų vietovių, vienintelė jų „kaltė“ buvo Tėvynės meilė ir nenoras paklusti sovietų valdžiai. Šį birželį minime Rainių tragedijos 80-ąsias metines.
Parodoje „Rainių tragedija: atmintis gyva“ eksponuojamas žiauriai nukankintų žmonių sąrašas, kaltinimai, kuriais remiantis buvo suimti ir vėliau nužudyti žmonės. NKVD ir NKGB darbuotojai pasinaudojo tuo, kad prasidėjo karas, ir naikino kitokių pažiūrų žmones, buvusių lietuviškų organizacijų (tautininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kt.) narius. Jie buvo suimti už vadinamąją „antisovietinę veiklą“, įvairias tautiškumo apraiškas.
Parodoje eksponuojami NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininko Petro Raslano ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininko D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimai Lietuvos komunistų partijos sekretoriui Antanui Sniečkui. P. Raslanas rašė: „buvo prieita išvados, kad palikti Telšių kalėjime virš 70 kontrrevoliucionierių savaime jau sudaro organizuotą gaują prieš Raudonąją armiją, ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davė dalinį kariuomenės, keturis sunkvežimius ir du tankus, ir pasiūlė grįžti į Telšius. Aš sutikau ir pasiėmęs keletą darbuotojų ir Telšių Vykdomojo komiteto pirmininką drg. D. Rocių, 24-VI-41 m. į pavakarį išvykau.“ Vėliau P. Raslanas teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto.“
Taip pat eksponuojami liudininkų prisiminimai, kaip buvo išvežti politiniai kaliniai, kaip surasti jų palaikai, taip pat ekspertų išvados atkasus kapavietes. Yra eksponuojamas 2001 m. balandžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis P. Raslanui.
Parodoje nuosekliai pasakojama, kokia buvo to meto politinė situacija Lietuvoje, už ką, kodėl suimti ir kalinti žmonės, kaip jie mirė. Parodyta, kad apie Rainių tragedijos nusikaltimus prabilta tik 1988 metais, vėliau sudaryta vyriausybinė komisija karo nusikaltimams tirti. Vienintelis gyvas likęs 1941 m. birželio 24–25 d. žudynių vykdytojas P. Raslanas Šiaulių apygardos teismo nutarimu (jam nedalyvaujant) nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Šiaulių apygardos teismo archyvo.
Kviečiame registruotis į parodos atidarymą ›.
Paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“ nuo birželio 16 iki 22 d. eksponuojama Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus skverelyje (Aukų g. 2A, Vilnius).
Informacijos šaltinis – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
2021.06.17; 02:00
