Straipsnyje „Slaptoji Irano žvalgybos operacija“ (sausio 29-oji) jau rašiau, kad Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą greičiausiai organizavo Irano slaptosios tarnybos. Publikacijoje minėjau, jog teroro aktą iraniečiai pridengė pasaka, neva į Azerbaidžano ambasadą veržėsi ir į apsaugos darbuotojus iš automato „kalašnikov“ šaudė nestabilios psichikos iranietis. Suprask, jokios politikos čia nėra.

Ką dar žinome apie Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą?

Teroristas rodo ženklą Irano policijos darbuotojui

Tuo tarpu šiandien esama dar daugiau įtarimų, jog išpuolis prieš Azerbaidžaną – tai Irano žvalgybų operacija. Kuo remiuosi tai sakydamas? Azerbaidžano žiniasklaida išplatino vaizdus, bylojančius, kas dėjosi ne tik ambasados viduje (matyti, kaip įsiveržėlis šaudo, vienas azerbaidžanietis krenta ant žemės, o kitas susigrumia su užpuoliku). Viešojoje erdvėje jau esama vaizdo įrašų, kaip įvykiai sausio 27-osios rytą klostėsi pirmosiomis agresijos akimirkomis lauke, prie ambasados. Užfiksuotuose kadruose puikiai matyti, kaip užpuolikas atlekia automobiliu prie ambasados ir trenkiasi į priešais stovėjusį automobilį. Tuomet iššoka iš automobilio rankose laikydamas automatą „kalašnikov“. Ginklo jis beveik neslepia po drabužiais. Tuomet veržiasi vidun.

Vaizdo kamera užfiksuoti kadrai atkreipia dėmesį į tai, kaip keistai elgiasi prie diplomatinės atstovybės specialioje būdelėje sėdėjęs oficialus Irano saugumo tarnybų darbuotojas. Prie Azerbaidžano ambasados automobilių avariją sukėlusio vyriškio, kuris, rankose laikydamas automatą lekia tiesiai į ambasadą, jis nė nebando sulaikyti. Iššokęs iš sargybinio būdelės jis tarsi pasisveikina, tarsi duoda leidimą – pirmyn. Jokių tramdomųjų, jokių sulaikymo veiksmų. Įspūdis būtent toks, jog Irano sargybinis žinojo, esą automatu „kalašnikov“ (ne mažyčiu pistoletu, o būtent stambiu automatu) apsiginklavęs vyriškis mėgins patekti vidun, tačiau jam trukdyti – negalima.

Šis įvykis neramina. Pastaruoju metu tarp Irano ir Azerbaidžano – labai įtemta padėtis. Ji galinti perraugti į stambius karinius konfliktus. Deja, Lietuvoje vis dar esama naivuolių, kurie įsitikinę, jog Iranas ir Azerbaidžanas – tai neišskiriami draugai, nes abi šalys – musulmoniškos. Tuo tarpu tikrovė – visai kita. Prieš kelis šimtus metų tuometinė Persija (šiandieninis Iranas) yra okupavusi tuometinį pietinį Azerbaidžaną. Dėl šios priežasties Irane šiandien gyvena apie trisdešimt milijonų etninių azerbaidžaniečių. Kaip bežiūrėsi – jėga. Teheranas paniškai bijo, kad šie nesugalvotų prisijungti prie žymiai sėkmingiau politiškai ir ekonomiškai besitvarkančio Azerbaidžano. Nors, tiesą sakant, Azerbaidžanas nekelia Iranui jokių teritorinių pretenzijų. Oficialusis Baku nedavė nė mažiausio preteksto Iraną valdantiems politikams manyti priešingai.

Teroristo rankose – automatas

Tačiau Iranas ypač nervingai reagavo, kai Azerbaidžanas karinės operacijos metu 2020-ųjų rudenį sėkmingai susigrąžino 1992 – 1994-aisiais armėnų separatistų neteisėtai okupuotą Karabachą. Tad lietuviškiems naivuoliams tikriausiai dar sykį verta priminti: remiantis tarptautine teise, Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, ją armėnai privalo grąžinti Azerbaidžanui. Tiksliau tariant, Azerbaidžanas – teisus, o Armėnija – agresorė, okupantė. Tačiau Iranas demonstratyviai palaiko su Azerbaidžanu konfliktuojančią Armėniją. Palaiko ne žodžiais, o darbais: slapta tiekdamas ginklus, slapta prekiaudamas. Pavyzdžiui, Iranas kategoriškai prieštarauja Zangezuro koridoriaus, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės regionu, atidarymui (dabar dėl Armėnijos priešiškumo Azerbaidžanas neturi sausumos ryšio su Nachičevane).

Kas ir kaip pareiškė užuojautą?

Kaip Lietuva reagavo į šį teroro aktą? Atvirai kalbant – niekaip. Tiesa, Lietuvos vėliava puikuojasi tarp 35 valstybių, kurios pareiškė Azerbaidžanui užuojautą (užuojautą taip pat skelbė Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga). Taigi Lietuva, kaip ir JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Estija, Latvija, Vokietija, Čekija ar Prancūzija, neliko nuošaly. Tačiau lietuviškoji užuojauta išguldyta tik Twitterio erdvėje. Ją brūkštelėjo Azerbaidžane reziduojantis Lietuvos ambasadorius. Jokių specialių pareiškimų dėl sausio 27-osios tragedijos netarė nei Lietuvos prezidentas, nei Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tarsi ambasados užpuolimas būtų ne itin svarbus įvykis.

Paminklas Sausio 20-osios aukoms atminti Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Beje, Lietuva panašiai elgėsi ir šių metų sausio 20-ąją, kai Azerbaidžanas minėjo itin panašią tragediją, kaip mūsų 1991-ųjų sausio 13-oji. Skirtumas toks, kad azerbaidžaniečiai anuomet patyrė žymiai daugiau aukų: 1990-aisiais metais į Baku miestą įsiveržė apie 30 tūkst. iki dantų ginkluotų sovietų armijos kareivių su automatais, sunkiaisiais kulkosvaidžiais, šarvuočiais ir tankais. Prisidengdama demagogiška versija, esą taip bandoma „sureguliuoti nacionalinį klausimą“, sovietinė kariauna darė ką norėjo. Prieš azerbaidžaniečių tautą surengto karinio nusikaltimo duomenys: 137 žuvusieji, 744 sužeisti, 841 neteisėtai suimtas ir įkalintas. Ta tragedija Azerbaidžane gavo “Juodojo Sausio” pavadinimą. Tačiau analizuodamas viešąją erdvę aptikau tik gražų, jausmingą Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos specialų įrašą twitteryje.

Iš kur tokie lietuviškieji santūrumai, kai kalbama apie Azerbaidžaną? Šiandien gal tai susiję su premjero Nikolos Pašiniano pareiškimais, esą Armėnijoje dislokuotos rusų karinės bazės kelia pavojų šalies saugumui? Omenyje pirmiausia turima Giumri mieste dislokuota 102-oji rusų karinė bazė. Viešojoje erdvėje radau pranešimų, jog prie šios bazės armėnai jau surengė keletą protesto mitingų (protestuotojai reikalauja išvykti Rusijos kariuomenės atstovams iš Armėnijos).

Tik tokia kardinaliai pasikeitusi Armėnijos premjero pozicija nekelia pasitikėjimo: tris ilgus dešimtmečius Rusija armėnų separatistams buvo ir draugas, ir užtarėjas, ir gelbėtojas, ir ekonominis partneris, o štai dabar staiga – mirtinas priešas? Greičiausiai turime naują Nikolos Pašiniano klastą: staiga kardinaliai pakeitęs kryptį jis siekia suaktyvinti savuosius rėmėjus Europoje, kad šie kur kas rimčiau padėtų jam įgyvendinti Jerevano revanšistinius planus negrąžinant Azerbaidžanui pagal visas tarptautines normas priklausančio Karabacho. Kol Armėnija flirtavo su Kremliumi, Vakarai per daug atvirai negalėjo remti neteisingai tarptautinėje arenoje besielgiančios Armėnijos. Dabar, kai Armėnija nusisuka nuo Rusijos (armėnai šiandien Kremliui tikrai nerūpi), proarmėniškai nusiteikusios Vakarų šalys įgauna daugiau galimybių viešai ginti armėnų separatistus. Ypač, matyt, suaktyvėsianti Prancūzija. Juk Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas senų seniausiai palaiko neteisiąją pusę – svetimų žemių besigviešiančią Armėniją.

Jerevanas ir Teheranas – neatskiriami draugai

Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane

Bet kur tada dėti N. Pašiniano flirtus su dabartinio Irano valdžia? Vakarai neturėtų pamiršti, jog N. Pašinianas, tarsi nutraukdamas ryšius su Kremliumi (jei Vladimiras Putinas nugalėtų Ukrainą, didelė tikimybė, jog N. Pašinianas vėl pultų Maskvai į glėbį), dar draugauja su Vakarų smerkiamu Iranu. Draugysčių su žiauriai šalyje protestus malšinančiu, slapta ginklais Rusiją remiančiu Iranu nei N. Pašinianas, nei armėnų separatistai neatsisakė.

Štai kokios paskutiniosios žinios plaukia iš Irano. Kaip spalio 23-iąją skelbia AFP-ELTA, „Irano valdžios institucijos per pastarąsias dvi dienas suėmė tris žurnalistes – Melika Hashemi, Saideh Shafiei ir Mehrnoush Zarei. Šalyje jau kelis mėnesius ūžia protestai, kuriuos sukėlė 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje 2022-ųjų rugsėjo mėnesį. Oficialios valdžios institucijos teigia, kad žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo suimti per neva „riaušes“, kurias kursto islamo respublikos „priešai“.

Laikraštis „Etemad“, remdamasis Teherano žurnalistų sąjunga, teigė, kad visos trys moterys uždarytos į Evino kalėjimą, kuriame laikoma daug suimtų protestuotojų. Jo skaičiavimais, nuo neramumų šalyje pradžios prieš keturis mėnesius buvo suimta apie 80 žurnalistų. Jokios informacijos apie naujausių suėmimų priežastis nepateikta.

S. Shafiei yra laisvai samdoma žurnalistė ir rašytoja, M. Zarei rašo įvairiems reformistiniams leidiniams, o M. Hashemi dirba leidiniui „Shahr“, pranešė vietos žiniasklaida.

Irano smogikai

Spalio pabaigoje daugiau kaip 300 Irano žurnalistų pasirašė pareiškimą, kuriame kritikavo valdžios institucijas dėl „kolegų suiminėjimo ir jų pilietinių teisių atėmimo“.

Tad, atvirai kalbant, nesuprantu, kodėl Vakaruose ponas N. Pašinianas laikomas vos ne „demokratijos etalonu“, kodėl jį Paryžiuje visuomet meiliai priima E. Macronas, kodėl Lietuva vengia jam tarti bent kiek aštresnį žodį?

Nejaugi Vakarams priimtina politinė prostitucija?

2023.01.30; 04:32

Briuselis, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Peiliu Briuselio policijos pareigūną mirtinai subadęs užpuolikas, kuris buvo pašautas ir sulaikytas, jau buvo įtrauktas į Belgijos terorizmo stebėjimo agentūros sąrašą, penktadienį pranešė federaliniai prokurorai.
 
Tyrėjai žurnalistams sakė, kad įtariamasis „Yassine M.“, 1990 m. gimęs Briuselyje, vėlų ketvirtadienio vakarą puolė į du pareigūnus šaukdamas „Allahu Akbar“ – „Dievas yra visų didžiausias“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.11.12; 07:12

ASALA

Saulius Kizelavičius

Taip elgtis Amerikai nedera. Ką turiu omenyje? Los Andželo teismas šių metų pavasarį leido į Armėniją deportuoti teroristinės organizacijos ASALA narį Hampingą Sasunianą. ASALA smogikas H.Sasunianas liūdnai pagarsėjo 1982 metais, kai sausio 28 dieną su sėbru Krikoru Saliba nužudė Los Andžele dirbusį Turkijos generalinį konsulą Kemalį Arykaną.

Už šį nusikaltimą teroristas H.Sasunianas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (jo sėbras paspruko, bet žuvo tais pačiais metais karinių susirėmimų Libane metu). Tačiau gausi ir įtakinga Kalifornijos armėnų diaspora pradėjo į Los Andželo teismus siųsti malonės prašymus. Iki šiol Kalifornijos gubernatoriai skųsdavo visus be išimties bandymus išlaisvinti diplomatą nužudžiusį teroristą.

Kemalis Arykanas ir Hampingas Sasunianas

2021-aisiais Kalifornijos gubernatorius netikėtai pareiškė, jog neskųs teismo sprendimo teroristui suteikti galimybę grįžti į Armėniją. Kodėl JAV teisėsauga ir JAV politikai 2021-aisiais tapo maloningi žudikui? Paaiškinti paprasta: kol Vašingtono ir Ankaros santykiai buvo draugiški, kol Turkija ir JAV sutarė, tol H.Sasunianas sėdėjo už grotų viename iš Kalifornijos kalėjimų. Kai turkų ir amerikiečių santykiai pašlijo, Amerika ėmė gudrauti – subtiliai keršija turkams, paleisdama teroristą. Toks paaiškinimas – logiškas.

Tačiau tokia dviveidė JAV teisėsaugos politika veda į aklavietę. Jei amerikiečiai bausmes pradeda taikyti vadovaudamiesi principu „mūsų draugas ar mūsų priešas“, vadinasi, tai jau – ne teisingumas. Tuomet ir Amerikai priešiškoms valstybėms leistina gudrauti. Pavyzdžiui, nuo šiol oficialioji Ankara galinti kritikuoti Ameriką, neva neteisėtai persekiojančią amerikietiškas paslaptis išdavusius Džulijaną Asandžą (Julian Assange) ir Edvardą Snoudeną (Edward Snowden). Jei Amerika leido ASALA teroristui grįžtį į Armėniją ir ten mėgautis laisve, vadinasi, Ankara ir Stambulas turi bent jau moralinę teisę šaukti „Šalin rankas nuo E.Snoudeno ir J.Asandžo“. Jei Turkijoje slapstysis Amerikai nusikaltę teroristai, Turkija bus teisi, į kairę ir dešinę dalindama malones JAV piliečių žudikams?

2021.11.02; 11:34

Paryžiuje prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos peiliu subadyti du žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Po išpuolio prie buvusios satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos Paryžiuje pagrindinis įtariamasis prisipažino surengęs ataką. Po išpuolio suimtas vyras prisiima atsakomybę dėl atakos, šeštadienį pareiškė tyrėjų šaltiniai. Kaip motyvą jis esą įvardijo naujas pranašo Mahometo karikatūras laikraštyje.
 
Prie buvusios „Charlie Hebdo“ redakcijos užpuolikas penktadienį su mėsos kapokle užpuolė du vienos agentūros žurnalistus ir juos sunkiai sužeidė. Netrukus po to netoli įvykio vietos suimtas pagrindinis įtariamasis. Jo pačio duomenimis, jam 18 metų ir jis kilęs iš Pakistano.
 
Vidus reikalų ministras Géraldas Darmaninas kalbėjo apie islamistinį teroro aktą. Teroristų tinklas „Al Qaeda“ dėl naujų prieštaringai vertinamų pranašo Mahometo karikatūrų laikraštyje „Charlie Hebdo“ prieš tai pagrasino išpuoliu.
 
Per išpuolį prieš „Charlie Hebdo“ redakciją 2015 metų sausį du islamistai šaltakraujiškai nužudė 12 žmonių, tarp jų – kelis labai gerai žinomus Prancūzijos karikatūristus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.27; 03:00

Eurazijos studijų centro vyresnysis analitikas, mokslų daktaras Turgut Kerem Tuncel. Slaptai.lt nuotr.

Portale slaptai.lt jau buvo rašyta, jog 2019-ųjų metų pabaigoje Lietuvoje viešėjo Eurazijos studijų centro vyresnysis analitikas, mokslų daktaras Turgut Kerem Tuncel iš Ankaros. Taip pat buvo pateikta informacija, kad šis mokslininkas gruodžio 13-ąją Vilniuje perskaitė pranešimą „Pasipriešinimas dezinformacijai ginant mokslą ir kalbos laisvę“.

Pristatant svečią iš Turkijos pabrėžta, kad tai – turkiškoji 1915-ųjų tragedijos tuometinėje Osmanų imperijoje versija. Beje, negalima pamiršti ir aplinkybės, jog šiam Turkijos mokslininkui nebuvo leista perskaityti paskaitos Lietuvos Mokslų Akademijoje. Jis ją perskaitė viename iš Vilniaus viešbučių.

Žurnalistas Gintaras Visockas savo publikacijose, pavyzdžiui, „Tikros ir tariamos istorija besidominčiųjų nuodėmės“ jau analizavo T.K.Tuncel išdėstytus argumentus ( https://slaptai.lt/gintaras-visockas-tikros-ir-tariamos-istorija-besidominciuju-nuodemes/).  

Vėliavų deginimas

Aš norėčiau pridurti savo trigrašį. Dėl nuolat turkams metamų kaltinimų, esą jie vis dar nekenčia Armėnijos ir visko, kas susiję su Armėnija. Bet ar tikrai? O gal – viskas atvirkščiai? Angliškame Turgut Kerem Tuncel videokomentare “OBJECTING DISINFORMATION IN DEFENSE OF SCHOLARSHIP AND FREEDOM of EXPRESSION” (https://slaptai.lt/turgut-kerem-tuncel-objecting-disinformation-in-defense-of-scholarship-and-freedom-of-expression-1/) rodomos nuotraukos, kaip Jerevane, minint 1915-ųjų įvykius, masiškai deginamos Turkijos vėliavos. Jos deginamos, pasirodo, beveik kasmet nuo 2013 iki 2019 metų. Bent jau taip nurodyta titruose.

Jerevane deginama Turkijos vėliava „genocidui“ paminėti

Be jokios abejonės, pasitaiko akimirkų, kai išties niežti nagus sudeginti priešo vėliavą. Bet juk vėliavų deginimas (niekinimas), kad ir koks būtų patirtas skausmas ir pyktis, – nei solidu, nei vyriška, nei garbinga. Minėdami Sausio 13-ąją mes nedeginame nei Sovietų Sąjungos, nei Rusijos vėliavų. Nedeginame SSRS simbolių ir tuomet, kai pagerbiame savo partizanus – miško brolius. Nedeginome Rusijos imperijos vėliavų ir tuomet, kai perlaidojome rastus 1863-ųjų metų sukilėlių palaikus. Lygiai taip pat elgiasi dauguma civilizuotų, demokratiškų valstybių.

Sprendžiant iš mokslininko T.K.Tuncel pranešimo, Turkijoje taip pat neprigijo mada deginti Armėnijos vėliavas. O štai Jerevane oponentų vėliavos deginamos dažnai, masiškai, iškilmingai.

Ką vėliavų deginimas byloja apie tuos, kurie jas degina?!

Nukirsdinta galva

Paminklas Sogomonui Teilirianui, Talat Pašos žudikui

Svečias iš Turkijos minėjo ir dar vieną aspektą – kam Jerevane statomi didingi, įspūdingi paminklai. Imkim paminklą Sogomonui Teilirianui, kuris nužudė turkų generolą Talaat- pašą, neva atsakingą dėl 1915-ųjų tragedijos. Slaptai.lt žurnalistas G.Visockas yra prisipažinęs, jog laiko niekam tikusia taktika kitoms šalims, kitoms tautoms nurodinėti, kokiais paminklais jos turi teisę puošti savo gatves, aikštes ir skverus. Bet vienas paminklas generolą nužudžiusiam S.Teilirianui  – kraupus. S.Teilirianas stovi ant postamento pamynęs nupjautą Talaat – pašos galvą. Tas paminklas išdygo Širakskoje apskrityje.

Jei armėnai savo „didvyriui“ nusprendė statyti paminklus – jų valia. Tačiau tokių paminklų, kokį jie iškėlė Širakskoje apskrityje, – civilizuotoje visuomenėje niekas netoleruoja.

Pagerbė teroro aktą Paryžiaus oro uoste rengusį teroristą

Armėnijoje, pasirodo, taip pat garbinamas ir teroristinės orgaizacijos ASALA vienas iš vadeivų – Monte Melkonianas.

Antanas Rašimas portale slaptai.lt kadaise yra užsiminęs: „Akivaizdu, kad M.Melkonianas buvo tarptautinis teroristas, kurio kruvinų pėdsakų rasime visur – ne tik Azerbaidžanui priklausančiame Kalnų Karabache (žiaurus elgesys su karo belaisviais ir įkaitais), bet ir Libane, Irane, Prancūzijoje. Vienu iš žiauriausių teroristinės organizacijos ASALA aktų, prie kurių nagus prikišo ir liūdnai pagarsėjęs M.Melkonianas, laikomas sprogimas Paryžiaus „Orli“ oro uoste 1983-iųjų metų liepos 15-ąją, kai žuvo 8 niekuo dėti keleiviai ir dar apie 80 žmonių buvo sužeista“.

Paminklas Montei Melkonianui, ASALA lyderiui, Orli oro uosto atakos planuotojui (Jerevanas)

Sunku nesutikti su autoriumi, sakančiu: „Vien dėl šio vos prieš keletą dešimtmečių (ne viduramžiais) surengto išpuolio armėnai negali M.Melkoniano vadinti „nacionaliniu didvyriu“. Niekuo dėtų lėktuvo keleivių žudymas civiliame oro uoste Europos centre, – tai pačio aukščiausio lygio barbarizmas, nepateisinamas jokiais pareiškimais apie „teisingą kerštą“ ar „norą susigrąžinti savas teritorijas“. Jei esi tikras vyras, karines atakas ruošk prieš kariškius, bet ne civilius“.

Įsidėmėtina ir tai, kad 2017 metų lapkričio 21 dieną Armėnijos mieste Diližane buvo atidaryta karinė mokykla, kuriai suteiktas Montės Melkoniano vardas. Ceremonijoje dalyvavo tuometinis Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas. Po tokio akibrokšto Prancūzijos prezidentai turėjo, mano supratimu, bent jau viešai pareikšti nusistebėjimą, išsikvietę pokalbiui Paryžiuje reziduojantį Armėnijos ambasadorių. Bet šiandieninis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašo potvarkį, įtvirtinantį požiūrį į 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje kaip genocidą, o tai, kas nutiko 1983-aisiais Paryžiuje, – į tai nekreipia dėmesio. Ignoruoja. Įdomu būtų žinoti, kokie motyvai taip elgtis verčia Prancūzijos vadovus?

„Kas žūsta už Hitlerį, tas žūsta už Armėniją“

Dabar – apie Gareginą Nžde. Šio armėno pavardę vis tik vertėtų įsidėmėti. Mat Armėnijos sostinėje šiam žmogui pagerbti ne taip jau seniai buvo pastatytas įspūdingų dydžių paminklas. Paminklas išdygo vienoje iš prestižinių Jerevano aikščių.

Žurnalistas Gintaras Visockas jau yra ironiškai klausęs: „Kas gi buvo ponas Gareginas Nžde, kuriam oficialusis Jerevanas šiomis dienomis paskyrė tiek daug dėmesio? Poetas, rašytojas, mokslininkas?“

Tikroji Garegino Nžde pavardė: Gareginas Ter – Arutunianas. Jis buvo iš tų armėnų, kurie žavėjosi „revoliucinio teroro“ idėjomis, formavo nacionalinę Armėnijos kariauną, organizavo žiaurias azerbaidžaniečių išstūmimo iš Vedibasaro ir Nachičevanės akcijas.

Gareginas Nžde. Paminklas Jerevane

1921-aisiais, kai Armėnija tapo sovietine, šis vyras persikėlė į Europą ir ten susižavėjo plintančiomis fašistinėmis idėjomis. Įkūrė fašistuojančią organizaciją „Cegakron“. O 1942 metais asmeniškai nuvyko į Berlyną pas Adolfą Hitlerį. Fiureriui jis oficialiai pareiškė pagarbą bei ištikimybę, įrodinėjo, jog armėnai kilę ne iš Azijos, bet yra tokie pat išrinktieji bei pateptieji kaip ir vokiečiai.

Pagarba ir ištikimybė Adolfui Hitleriui rodyta ne tik žodžiais. Drauge su armėnų generolu Drastamatu Kanajanu – Dro kūrė armėniškąjį SS legioną, tapo šios karinės organizacijos vado pavaduotoju. Šis legionas žiauriomis akcijomis pasižymėjo daug kur – Lenkijoje, Kryme, Šiaurės Kaukaze. Ypač negailestingi šio legiono kariai buvo žydams ir čigonams.

Būtent Antrojo pasaulinio karo metais Gareginas Nžde mėgo sakyti: „Kas žūsta už Hitlerį, tas žūsta už Armėniją“.

1944-aisiais, kai tapo aišku, jog Hitlerio valdžia ilgai neišsilaikys, ponas Nžde pabėgo į Bulgariją. Tačiau ten buvo sučiuptas kaip fašistų bendrininkas. Sovietinis teismas jį nuteisė kalėti 25-erius metus. Visos bausmės atlikti nespėjo – mirė 1955-aisiais Vladimiro kalėjime.

Beje, Jerevane stovi paminklas armėnų maršalui Ivanui Bagramianui, Antrojo pasaulinio karto metais kariavusiam Stalino pusėje. Nūnai paminklas Bagramianui jau neatrodo toks įspūdingas kaip paminklas Hitlerio interesus gynusiam generolui Nžde. Bent jau vieta – mažiau prestižinė.

Ar ne keista? Mums, lietuviams, kai kurie įtakingi tarptautinės žydų bendruomenės atstovai bando neleist pakabinti kuklios atminimo lentos prie Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimui ar pavadinti trumputės gatvelės Kazio Škirpos vardu (esą šie vyrai turėjo kontaktų su fašistinės Vokietijos valdžia), o štai Armėnijai, paminklais garbinančiai G.Ndže, nė vieno priekaišto?

Lietuvos valdžios atstovai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, neseniai svečiavosi Armėnijoje. Ar girdėjote, kad jis bent vienu žodeliu būtų apgailestavęs dėl teroristams ir esesininkams statomų didingų paminklų? 

Kaip iššifruoti šį fenomeną?

2020.01.15; 09:00

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
 
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
 
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
 
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
 
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
 
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
 
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
 
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
 
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
 
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
 
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
 
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
 
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
 
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 03:00

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kaltę dėl šią savaitę įvykdyto mirtino teroristinio išpuolio Londone, kurio metu žuvo du žmonės, suvertė leiboristų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Anot B. Johnsono, ankstesnė kairiųjų valdžia vykdė politiką, leidusią anksčiau laiko į laisvę išeiti pavojingiems nusikaltėliams, tokiems kaip Usmanas Khanas, kuris penktadienį ant Londono tilto spėjo mirtinai subadyti du žmonės iki kol buvo nušautas policininkų.
 
Šiuo metu Teisingumo ministerija skubiai peržiūri 70 į laisvę paleistų teroristų bylas, o B. Johnsonas žada imtis priemonių, kad rimtus nusikaltimus padarę nusikaltėliai neišeitų iš kalėjimo anksčiau laiko.
 
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sekmadienį sakė, kad nuteisti teroristai nebūtinai turėtų atlikti visą įkalinimo bausmę.
 
U. Khanas anksčiau buvo nuteistas dėl ketinimų susprogdinti Londono vertybinių popierių biržą. Jis buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 2018 m. gruodį ir segėjo elektroninę apykoję.
 
Atsakomybę už penktadienio išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės grupuotė“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 00:01

Paminklas armėnų teroristui Teilirianui

Kiekviena tauta turi teisę savo žemėje statyti paminklus politikos, karybos ar kultūros veikėjams, kurie, jos manymu, verti pagarbos. Armėnai taip pat turi tokią teisę – elgtis kaip tinkami Jerevane, Giumri, kituose šalies regionuose.

Ir vis dėlto civilizuotoms šalims egzistuoja privalomos, nors ir nerašytos taisyklės, kokių paminklų nederėtų kelti ant postamentų. Tas normas numanyti lengva vadovaujantis sveiku protu: nesityčiok iš priešo, nežemink žuvusiųjų orumo, taip pat – nedemonstruok žiaurumo, neapykantos…

Armėnija į šias civilizuotoms šalims privalomas normas seniai nusispjovusi. Omenyje turiu paminklą jų „didvyriui“ Sogomonui Teilirianui, kuris 1921 metų kovo 15 dieną vienoje iš judrių Berlyno gatvių nušovė Turkijos vidaus reikalų ministrą  generolą Talaatą-pašą.

Trumpai priminsiu armėniškąją versiją: šis generolas neva atsakingas už armėnams nepalankius 1915-ųjų įvykius. Armėnijoje iki šiol fanatiškai tikima, kad šis įtakingas turkų politikos ir karybos veikėjas asmeniškai kaltas dėl armėnų žūčių 1915-aisiais, nes jis, matot, įsiplieskiant Pirmąjam pasauliniui karui, pasirašė įsakymą dėl pasitikėjimą netekusių armėnų iškeldinimo iš pasienio teritorijų į šalies gilumą.

Armėnų „herojus“ Teilirianas nedrįso šauti atvirai į krūtinę, žvelgdamas generolui į akis – šovė turkų karininkui į nugarą. Vokiečių teisėjai neišteisino užpuoliko, bet pareiškė, kad tomis akimirkomis, kai švilpė generolui gyvybę atėmusios kulkos, užpuolikas buvo nepakaltinamas. Žodžiu, Vokietijos teismas pripažino šaulį tomis akimirkomis turėjus psichologinių – psichinių sutrikimų.

Sogomonas Teilirianas

Jei armėnai savo „didvyriui“, kuris vis tik greičiau panašus į teroristą nei į pagarbos vertą keršytoją, nusprendė statyti paminklus – jų valia. Tačiau tokių paminklų, kokį jie iškėlė Širakskoje apskrityje, – civilizuotoje visuomenėje niekas netoleruoja. Šiame provincijos regione Teilirianas ne šiaip sau stovi, o koja primynęs nukirsdintą Talaato-pašos galvą.

Armėnų žiniasklaidoje rašoma, kad šis paminklas atvežtas į regioną dar 2015-aisiais metais. Jis – beveik 4 metrų aukščio, „didvyris“ rankoje laiko revolverį, o koja prispaudęs nupjautą turkų generolo galvą. Teigiama, kad pirminis skulptoriaus Samvelo Petrosiano sumanymas buvo kiek iškraipytas. Taip, turkų generolo galva turėjo gulėti prispausta kojos. Bet liejant skulptūrą vis tik susiprotėta galvą pridengti skepetaite (nors ir po ja buvo galima įžvelgti charakteringus generolo veido bruožus). Tačiau 2018-aisiais paminklas patobulintas – skepetaitė nuimta. Armėnai vis tik panoro, kad turkų generolo galva būtų kaip ant delno.

Turkų generolas Talaat-paša

Ką byloja viešas nukirstos galvos demonstratvimas? Juk jei preciziškai laikysimės istorinės tiesos, tai generolas buvo nušautas į nugarą – galvos jam niekas nei nupjovė, nei nukirto. Nei gyvam, nei mirusiam.

Nejaugi neapykanta buvo tokia didelė, kad skulptorius nepajėgė išsiversti be šokiruojančio simbolio?

Įdomi dar viena detalė: Prancūzijos mieste Marselyje, kuriame gyvena gausi armėnų bendruomenė, taip pat stūkso paminklas turkų generolą nušovusiam vyriškiui. Kad ir ne toks šokiruojantis, kaip Armėnijoje, bet vis tik leiskite paklausti, nuo kada Prancūzijoje gerbiami psichinių – psichologinių negandų turintys žudikai, į praeivius šaudantys judriose sostinės gatvėse?

2019.08.26; 16:35  

Pasklidus informacijai, kad kruviną išpuolį Naujojoje Zelandijoje surengęs australas galėjo kelis kartus lankytis Turkijoje, Ankara pradėjo tyrimą, praneša AFP.

Vieno Turkijos pareigūno teigimu, šioje šalyje kelis kartus lankėsi ir nemažai laiko praleido 28 metų australas, kuris įtariamas 49 žmonių nužudymu Naujojoje Zelandijoje.

„Manome, kad įtariamasis galėjo lankytis ir kitose valstybėse Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Mes tiriame, kur jis keliaudavo ir su kuo bendraudavo“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.

Turkijos žiniasklaida pranešė, kad internete išplatintame šaulio manifeste buvo užuominos apie Turkiją ir Sofijos soboro minaretus Stambule. Šiame pastate dabar yra muziejus, tačiau kadaise tai buvo bažnyčia, kuri Osmanų imperijos laikais buvo paversta į mečetę.

Bulgarija taip pat paskelbė besiaiškinanti ar joje 2018 m. lapkritį lankėsi išpuolio vykdytojas.

Manoma, kad australas 2016 m. gruodį galėjo keliauti ir po Balkanus – Serbiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną.

Karolis Broga (ELTA)
 
2019.03.17; 05:00

Naktį į sekmadienį Santa Kruso mieste Bolivijoje buvo sulaikytas italų teroristas Cesarė Battistis, kurio ekstradicijos įsaką buvęs Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pasirašė gruodžio mėnesį. Kaip pranešė sekmadienį Brazilijos laikraštis „Republica“, iki šiol nusikaltėlio buvimo vietos nepavykdavo nustatyti. 

Italų teroristas Cesarė Battistis. EPA – ELTA nuotr.

„Šią naktį Bolivijoje sulaikytas italų teroristas Cesarė Battistis. Netrukus jis bus išduotas Brazilijai, iš kur tikriausiai bus išsiųstas į Italiją atlikti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pagal Italijos teismo sprendimą“, – cituoja leidinys Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro patarėją užsienio politikos klausimais Felipę Martinsą.

Buvęs Italijos kairiojo judėjimo „Ginkluoti proletarai už komunizmą“ lyderis C. Battistis tėvynėje buvo nuteistas kalėti keturis kartus iki gyvos galvos už keturis nužudymus ir kelis apiplėšimus praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1990 metais jis pabėgo į Prancūziją, kur gavo politinį prieglobstį ir netgi išgarsėjo kaip detektyvinių romanų autorius. 2004 metais C. Battistis turėjo skubiai išvykti į Braziliją, nes Paryžius Romos reikalavimu sutiko išduoti jį Italijai.

2007 metais jis buvo suimtas jau didžiausios Pietų Amerikos šalies teritorijoje. Italijos valdžia nedelsdama pradėjo jo ekstradicijos procedūrą. Bet tuometis Brazilijos prezidentas Lula da Silva nusprendė neišduoti teroristo ir patvirtino jo kaip politinio pabėgėlio statusą. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą Italijoje.

Dėl šio epizodo smarkiai pablogėjo Italijos ir Brazilijos santykiai. 2011 metų birželį Roma netgi atšaukė savo ambasadorių konsultuotis. Prieš metus Italijos vyriausybė nusiuntė Brazilijos prezidentui M. Temerui prašymą pakeisti sprendimą, kuriuo C. Battistiui buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.14; 03:00

JAV prokuratūra reikalauja mirties bausmės teroristui S. Saipovui, nužudžiusiam aštuonis žmones Niujorke. EPA-ELTA nuotr.

JAV prokuratūra nusprendė reikalauti mirties bausmės iš Uzbekistano kilusiam Saifului Saipovui, kuris kaltinamas įvykdęs teroro aktą ir nužudęs aštuonis žmones Niujorke. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas NBC.

Kanalas primena, kad pastarąjį kartą griežčiausia bausmė pagal Niujorko valstijos federalinio teismo sprendimą buvo įvykdyta 1953 metais. Tada už „atominį šnipinėjimą“ Sovietų Sąjungai mirties bausme buvo nubausti Julius ir Ethel Rosenbergai.

Praėjusių metų spalio 31 d. Niujorke 30 metų S. Saipovas pikapu dideliu greičiu pralėkė dviratininkams skirta juosta palei vieną iš miesto gatvių, traiškydamas jo kelyje pasitaikiusius žmones. Išpuolio aukomis tapo aštuoni žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

Piktadarys buvo suimtas. S. Saipovas prisipažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos teroristinės „Islamo valstybės“ grupuotės ideologija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:35

Švedijos kalėjime buvo užpultas už teroro aktą Stokholme iki gyvos galvos nuteistas uzbekas Rachmatas Akilovas. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas SVT.

Incidentas Kumlos įkalinimo įstaigoje įvyko praėjusią savaitę. R. Akilovą užpuolė 24 metų nuteistasis, atliekantis bausmę tame pačiame kalėjimo bloke. Jam pavyko patekti į teroristo kamerą, kai durys buvo neužrakintos. Atskubėję apsaugos darbuotojai išvydo, kad užpuolikas talžo ant grindų gulintį R. Akilovą.

Išsamesnės incidento detalės kol kas nežinomos, apie R. Akilovo būklę nepranešama.

Užpuolikas, atliekantis 4 metų laisvės atėmimo bausmę, perkeltas į izoliatorių.

Iš Uzbekistano kilęs R. Akilovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už teroro aktą Švedijos sostinėje. 2017 metų balandžio 7 d. jis pagrobtu sunkvežimiu, priklausiusiu bendrovei „Spendrups“, įsirėžė į žmones Drotningo gatvėje Stokholmo centre. Per šį išpuolį penki žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeisti.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 01:30

Įtariamas pernykščio išpuolio Barselonoje ir netoliese esančiame pajūrio kurorte organizatorius vis dar slapstosi Europoje, ketvirtadienį pranešė Ispanijos laikraštis.

Su tyrimu susipažinę šaltiniai Barselonos dienraščiui „El Periodico“ sakė, kad „teroristas buvo lokalizuotas, jis nuolat keičia šalis“ ir „toliau palaiko kontaktus su kitomis (radikaliomis) grupuotėmis“.

Anksčiau pagrindiniu atakų sumanytoju ir rengėju teisėsauga skelbė laikanti marokiečių kilmės imamą Abdelbakį Es Satty’į. Teigta, kad jis radikalizavo didžiąją dalį atakas įvykdžiusių jaunuolių.

Tačiau „El Periodico“ skelbia, kad saugumo pajėgos mano, jog imamas buvo jaunuolių „jungtis su tikruoju atakų sumanytoju, kuris tuo metu buvo „viename iš Vidurio Europos miestų“.

Agentūros AFP paprašyta pakomentuoti dienraščio pranešimą, Katalonijos policijos atstovė atsisakė tą padaryti, teigdama, kad „visa informacija, susijusi su tyrimu dėl išpuolius įvykdžiusios džihadistų kuopelės tarptautinių ryšių“, yra konfidenciali.

Imamas žuvo per netyčinį sprogimą, kitą dieną po išpuolių nugriaudėjusį Alkanaro miestelio name, kuriame kuopelė gamino sprogmenis.

Per išpuolį populiarioje Barselonos Las Ramblas gatvėje ir Kambrilso kurorte žuvo 16 žmonių.

Atsakomybę už atakas prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 07:19

Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.

Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.

Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.

Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.01; 00:01

JAV žinybos nemato sąsajų tarp Las Vegaso žudiko ir „Islamo valstybės“ (IS). Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad, pirminiais duomenimis, masinės žudynės per koncertą kazino mieste, pareikalavusios mažiausiai 58 gyvybių, niekaip nesusijusios su kokia nors tarptautiniu mastu veikiančia teroristine organizacija.

„Islamo valstybė“ prieš tai per savo ruporą „Amaq“ prisiėmė atsakomybę už žudynes. Šaulys buvo IS „karys“, – teigiama agentūros pranešime. Užpuolikas esą prieš kelis mėnesius atsivertė į islamą.

Policijos duomenimis, žmones šaudė 64 metų Stivenas Pedokas (Stephen Paddock), gyvenęs netoli Las Vegaso. Policija pareiškė, kad šaulys veikiausiai yra pavienis nusikaltėlis, neturintis ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis. Jo motyvas kol kas nežinomas.

Informacijos šaltinis: dpa – ELTA

2017.10.03; 00:02

SBU (Služba bezopastnosti Ukrainy) paskelbė nuotraukų ir video, kaip sulaikomas prancūzas, ruošęsis rengti teroro aktus Paryžiuje organizuojamame Europos futbolo čempionate 2016-aisiais metais.

Įtariamąjam buvo pareikšta, kuo jis kaltinamas remiantis Ukrainos Baudžiamuoju Kodeksu: ginklų kontrabanda, pasirengimas tero aktui, nelegalių ginklų laikymas.

Įtariamasis buvo sučiuptas Ukrainos – Lenkijos pasienyje, kai ruošėsi vežti ginklus ir sprogmenis.

Ginklai, kurie buvo rasti pas įtariamąjį
Ginklai, kurie buvo rasti pas įtariamąjį

Žinoma, kad įtariamasis balandžio mėnesį Ukrainoje įsigijo penketą automatų Kalašnikov su 1080 šovinių kiekvienam iš jų, du prieštankinius granatsvaidžius su 18 sviedinių, 125 kilogramus sprogtsamosios medžiagos trotilo, 100 detonatorių. Apie tai praneša Ukrainos specialiosios tarnybos, įskaitant ir SBU.

Ginklus ir sprogmenis prancūzas kartu su bendrais ruošėsi panaudoti tuo pačiu metu sprogdinant tiltus ir kelius įvairiose Prancūzijos vietovėse. Taip pat taikiniais turėjo tapti žydų sinagoga, musulmoniška mečetė, Mokesčių inspekcijos ir visuomeninių organizacijų, užsiimančių Europos futbolo čempionato renginiais, ofisai.

SBU taip pat praneša, kad įtariamasis į Ukrainą buvo atvykęs ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Ukrainos rytuose bandė užmegsti draugiškus ryšius su Ukrainos kariškiais. Beje, įtariamasis tokių susitikimų metu aršiai kritikavo Prancūzijos valdžią dėl netinkamos politikos pabėgėlių atžvilgiu, globalizacijos ir musulmonų skverbimosi į Prancūziją.

Manoma, kad įtariamasis su sėbrais ruošėsi tuo pačiu metu surengti ne mažiau 15-os teroro aktų.

SBU vadovas Vasilijus Gricakas neatmeta, kad šioje istorijoje galimas „rusiškasis pėdsakas“.

Kad Europos futbolo čempionato metu Prancūzijoje galimi teroro aktai, savo piliečius perspėjo JAV ir Vokietijos vyriausybės.

Informacijos šaltinis – www.gordonua.com

SSU.gov.ua nuotr.

2016.06.07; 11:23

Vienas iš Briuselio teroro aktų organizatorių bei vykdytojų Brahimas (Ibragimas) Bakraui buvo kadaise iš Turkijos deportuotas į Nyderlandus, o ne į Belgijos karalystę.

Šią žinią pateikė Belgijos Karalystės Teisingumo ministras Koenas Gensas. Taip sakydami Belgijos pareigūnai tarsi teisinosi po Turkijos prezidento Taipo Erdogano priekaištų, kad Turkijos deportuotą įtariamąjį asmenį, šių metų kovo mėnesį Belgijos sostinėje surengusį teroro aktą, Belgijos teisėsauga 2015-aisiais kažkodėl paleido į laisvę.

Continue reading „Belgijos slaptosios tarnybos kaltę verčia olandams”

Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas. Incidentas atgaivino ginčus apie kovos su terorizmu metodus Didžiojoje Britanijoje, ne pirmą kartą susiduriančioje su teroristų atakomis.

Ekspertų nuomone, pastarasis nužudymas yra naujas terorizmo štampas – namudinių teroristų vienišių, nepriklausančių tradiciniams teroristų tinklams, reginio akcija.

Žiaurus britų kario nužudymas vidurdienį Londone valdžios vertinamas kaip teroro aktas, praneša The Wall Street Journal. Vėl bijomasi islamo ekstremistų terorizmo, pažymi žurnalistas Kaselas Brajanas Lu (Kassel Brian Lou). Tokių teroro aktų būta Britanijoje ir anksčiau, šalis jau keletą metų stengiasi stiprinti apsaugą nuo panašių antpuolių.

Du įtariamieji sužeisti per sulaikymą ir hospitalizuoti. Keletas liudytojų sako, kad užpuolikai šaukė „Allach akbar“. Britų žiniasklaidos kompanija ITV PLC parodė vaizdo įrašą, kurį, kaip tvirtinama, pateikė liudytojas. Jame vyriškis kruvinomis rankomis pareiškia: „Prisiekiame visagaliu Alachu, kad niekada nesiliausime kovoti su jumis, kol jūs nepaliksite mūsų ramybėje“.

Continue reading „Kruvinas užpuolimas Londone: Europa susidūrė su „savaime įsiplieskiančiu“ terorizmu”

Teroristų gaujos vadas – paslaptinga asmenybė, jo tikrasis vardas nežinomas, rašo Guidas Olimpijus laikraštyje "Corriere della Sera".

„Žudikų gaujos vadas – paslaptingas žmogus. Valdžiai jis – Halidas al Barnavis. Kaip tik tokiu vardu JAV Valstybės departamentas įtraukė jį į juoduosius terorizmo sąrašus. Bet tie, kas tyrinėja džihadistų judėjimą Nigerijoje, nelabai tiki, kad Ansaru grupės, susijusios su įkaitų žudymu, lyderio vardas toks ir yra. Gal tai tik slapyvardis.

Tokį netikrumą sustiprina vaizdajuostė, kurioje veidą užsidengęs žmogus prisistato kaip Abu Usmatul al Ansaris. Ar tai tas pats žmogus? O gal tai būdas policijai apgauti? – klausia straipsnio autorius.

Continue reading „Al Barnavis – paslaptingas afrikietis, medžiojantis europiečius”

breivikas

Vakar vyko antrasis Anderso Beringo Breiviko proceso posėdis, ir jis šokiravo dalyvius savo pasisakymais, rašo Italijos „La Repubblica”.

Antrą Breiviko proceso dieną kalbėta apie masinius žudymus, ir advokatas perspėjo, kad kaltinamojo kalba bus „atšiauri“, rašo korespondentas. Posėdžių salėje yra apie 200 žmonių: advokatų, psichiatrų, aukų giminaičių, jaunuolių, išlikusių gyvų po skerdynių Utiojos saloje, žurnalistų. Norvegiškas „ritualas“ išsaugotas: prokuroras ir advokatai paspaudžia rankas kaltinamajam, teisėjai susitarė su gynyba, kad Breivikui bus skirta 30 minučių pareiškimui. Bet jis kalbėjo žymiai ilgiau, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Šokiruojanti Breiviko 75 minučių kalba: „Jie ne nekaltos aukos, aš viską pakartočiau iš naujo“”