2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujanti Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis), iš esmės pripažino visus VSD, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir tyrėjų, tarp jų – ir Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos, buvusios KGB, tardytojų Lietuvoje, prokurorų slaptų liudininkų liudijimus, surinktus įrodymus ir kaltinimus teisingais, teisėtais, o visus „teroristės“ Eglės Kusaitės advokato Kęstučio Stungio ir jos pačios argumentus „prieš“ praktiškai niekiniais, ypač niekiniais – advokato reikalavimus laikytis pasirašytų tarptautinių konvencijų.

Teismas nuteisė Eglę Kusaitę už neva teroro aktą – Kremliaus karinės bazės Čečėnijoje, tik nežinia, kurios, kada ir kokiomis aplinkybėmis – susprogdinimą, pagal baisiausią Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 250 straipsnio „Teroro aktas“ dalį, numatantį bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos.

Continue reading „Advokatas Kęstutis Stungys: Vilniaus apygardos teismo 2013-ųjų gegužės 30-osios nuosprendis Eglės Kusaitės byloje – neteisingas”

Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.

Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.

Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.

Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.  

Continue reading „Advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauka Eglės KUSAITĖS baudžiamojoje byloje”

Kaip rodo paskutinė „Vilmorus“ apklausa, pasitikėjimas prokuratūra ir teismais yra tiek smukęs, kad nebesiekia 19 proc. Tai liudija iškeltų ir laimėtų bylų prieš Lietuvą Europos Teisingumo Teisme gausa.

Valstybės saugumo departamento vertinimo šioje apklausoje nėra, nes tikėtina, kad po „teroristei“ E.Kusaitei kurptos bylos, prokuratūrai ir VSD aiškiai bendradarbiaujant su pasaulyje pripažinta nusikalstama Rusijos federaline saugumo tarnyba, VSD veikla gali būti vertinama tik neigiamai.

Gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad E. Kusaitei turi būti skirta vos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistoji neteisėtomis prokurorų pastangomis jau yra atlikusi, vietoj prokuratūros reikalautų 10-ties metų įkalinimo.

Continue reading „Vilties blyksnis teisingumo link”

"Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“

Arvydas Šliogeris, filosofas (,,Nerimas“, Tyto alba“, Vilnius, 2012, p. 87)

Kas ką laiko elitu, klausimas. Bet, turbūt, A Šliogeris elitą pateikia, kaip valstybės galios simbolį versle, kultūroje, švietime, moksle, politikoje, o prie jo neabejotinai priskiriami ir aukščiausi teismų, prokuratūros, slaptųjų tarnybų vadovai.

Tai kas gi įvyko Vilniaus apygardos teisme š.m. gegužės 30 dieną viešai paskelbus Eglę Kusaitę teroriste.

Continue reading „Kastytis Stalioraitis: „Eglės Kusaitės byla. Žmonių neapgausit””

Va­sa­rio 8 die­ną Lie­tu­vos pro­ku­ra­tū­ra įžū­liai pa­nie­ki­no ne tik vi­suo­me­nės in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se pa­skelb­tus ne­pri­klau­so­mų spe­cia­lis­tų (ypač – sig­na­ta­ro Al­gir­do En­driu­kai­čio) E. Ku­sai­tės by­los ty­ri­mus. Ji ig­no­ra­vo vi­sus gy­ny­bos ar­gu­men­tus.

Vie­toj jų teis­me de­ma­go­giš­kai nu­skam­bė­jo su kon­kre­čia by­la ne­su­si­jęs te­ro­riz­mo ak­tų įvar­di­ji­mas, kaž­ko­dėl ad­re­suo­tas tei­sia­ma­jai, tar­si tai – mo­kyk­li­nė pa­mo­ka. Juk ši­taip gi­nant im­pe­ria­lis­ti­nės ru­sų vals­ty­bės tra­di­ciš­kai vyk­do­mą ge­no­ci­dą Če­čė­ni­jo­je ir Kau­ka­ze, rei­kia skelb­ti il­go­ką pa­čios ru­sų vals­ty­bės te­ro­ris­ti­nių veiks­mų są­ra­šą.

Continue reading „Valstybė, kuri veikia prieš savo piliečius, – svetima valstybė”

zara_murtazalijeva_plius

Zara Murtazalijeva, nuteista 2005 metais, pasakoja leidinyje “Libération” apie savo įkalinimą pataisos kolonijoje.

„Jai 29-eri, bet ji atrodo vyresnė“, – pasakoja straipsnio autorė Vera Dorman. „Aš gyvenau pragare aštuonerius su puse metų. Tai ne slogus sapnas, kurį būtų galima užmiršti. Tai siaubinga gyvenimo mokykla“, – prisipažįsta Zara.

2003 metais Zara, gimusi kaime netoli Grozno, nusprendžia persikelti į Maskvą, sakoma straipsnyje. Mečetėje ji susipažįsta su dviem jaunomis rusaitėmis, perėjusiomis į islamą. Jos naujosios draugės supažindina ją su čečėnu Saidu Achmajevu. Zara nežino, kad jis dirba Vidaus reikalų ministerijoje, kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriuje, rašo autorė.

Continue reading „Zara Murtazalijeva: 8-eri metai Vladimiro Putino lageriuose”

kusaite_portretas

Šventajame Rašte parašyta: „Jeigu tau davė per kairį skruostą, atsuk dešinį.“ Šį pamokymą daug kas supranta taip: „Tapk geras, nesmurtauk ir nuolankiai, be pasipriešinimo, priimk skriaudas.“

Bet ar toks supratimas nedaro nukentėjusįjį pasyvia auka, nestabdančia blogio savo neveiklumu? Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis visiems žinomas pamokymas tarsi pats sau prieštarauja.

Prieštaravimas dingsta, jeigu įsigiliname į to meto papročius, pavyzdžiui, kai mušti moterį, vaiką ar vergą buvo galima tik kaire ranka ir ne delnu, bet atbula ranka. Jeigu tas, kuriam sudavė, atsuka dešinį skruostą, skriaudikas toliau mušti nebegali; jis turi arba liautis, arba pripažinti mušamąjį sau lygiu.

Continue reading „Išprovokuojamas smurtas”

Prieš keletą metų, būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tirbūnos perspėjau visą šalį, kad valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“ klanu.

Ir perspėjau: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai gurpuotai sutramdyti, tai ji taps reali valstybės valdovė.

Vietoj to, kad man būtų padėta, prieš mane buvo organzuotas didžiulio masto puolimas, buvau šmeižiamas ir gąsdinamas. O tuomečiai vadovai Prezidentas V.Adamkus ir premjeras G.Kirkilas vieto to, kad man padėkotų, gynė anuos.  Jie turėjo ir turi aktyviai juos palaikančią žiniasklaidą.

Continue reading „Esame ties riba: netramdomi “valstybininkai” sunaikins valstybę”

aikyydo

Vieną paskutiniųjų savaitgalių praleidau Nemenčinėje, kur turėjau retą galimybę tarptautinio didmeistrio Vladimiro Lisicyno dėka stebėti Lietuvos tradicinio Ai Ki Do federacijos ir antikriminalinio, antiteroristinio parengimo sistemos “Spetsnaz/Specnaz Global” instruktorių pratybas.

Savo akimis mačiau, kaip stovykloje vyrai, moterys ir paaugliai mokosi be didesnių pastangų nugalėti daug kartų stipresnį ir geriau ginkluotą užpuoliką.

Štai tada ir prisiminiau vienoje LRT laidoje kalbėjusį politologą Laurą Bielinį. Politikos virtuvės žinovas L.Bielinis, be kita ko, tvirtino, esą nenuostabu, jog Lietuvai sunku atremti propagandinius, dezinformacinius rusiškus išpuolius. Mat iš Rusijos plūstantis ir po visą pasaulį skleidžiamas informacinis srautas – daug sykių galingesnis už lietuviškąjį.

Continue reading „Silpnesniesiems palankių principų beieškant”

Saulius-Stoma

Simbolinis virsmo laikas – Didžioji savaitė posovietiniam Lietuvos teisingumui skėlė kelis lemtingus smūgius. Tiesą sakant, pati sistema, tarsi Erodo ir Poncijaus Piloto diriguojama, apnuogino visas savo praėjusių laikų grožybes. Šie šlykštūs traukuliai teikia ir prisikėlimo vilties.

Pirmasis uždaros ir korumpuotos sistemos smūgis sau – Eglės Kusaitės grąžinimas į Lukiškes. Kas gali būti iškalbingiau? Ir kas gali labiau papiktinti savo protu mąstančią visuomenės dalį? Juk tai, ką mums visiems – ir Seimo nariams, žmogaus teisių gynėjams – pavyko ištirti šioje keistoje istorijoje, verčia rėkti visu balsu. Jaunutė mergina tapo dar viena sistemos auka.

Continue reading „Girtas teisingumas ir dvi savižudės teroristės”

Copy of kusaite_plius

Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jasteržemskis dar 2000 m. buvo pareiškęs, kad, operatyviniais duomenimis, „banditų formuotėse Čečėnijoje buvo samdinių iš Lietuvos“. Jis teigė, kad didžiąją dalį jų sudarė lietuviai inžinieriai, kurie „padėjo banditams išmokti dirbti su karo technika ir statyti įtvirtinimus“.

Tokių kaltinimų Lietuvai pasigirsdavo ir per pirmąjį Čečėnijos karą. Tiesa, tuomet buvo teigiama, kad čečėnų pusėje kovoja snaiperės iš Lietuvos, žinomos „baltųjų pėdkelnių“ vardu. Kadangi tie lietuvių inžinierių ir „baltųjų pėdkelnių“ būta pakankamai miklių, jų sugauti ir priversti prisipažinti darius „teroristinius“ išpuolius prieš Čečėniją okupavusią rusų armiją nepavyko, paskleistas mitas subliuško, nes tokių „teroristų“ tikrai nebuvo. Beliko juos „pagaminti“, o tam sąlygos po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolio Amerikoje radosi palankios. Kovai su terorizmu JAV skyrė milžiniškas lėšas, o Rusija, čečėnų kovotojų priešinimąsi okupacijai įvardijusi teroristiniai veiksmais, iš savo vargano biudžeto taip pat pinigų negailėjo. Lietuvos valstybės saugumo departamentui (VSD) pakvipo lengvai prieinami pinigėliai iš Rytų ir Vakarų.

Continue reading „Teisinė pagalba ar kolaboravimas?”