zuokas[1]

Artėjant rinkimams į vietos savivaldos tarybas, iš patamsių į viešumą vėl rodosi funkcionieriai, pakedenę plunksneles, su piršliais ir be jų, nebesugalvodami nieko nauja, primityviais, ne kartą išbandytais būdais, ieško mulkių, kurie gal pamiršę jų „gerus darbus“ vėl ateis prie balsadėžių už juos balsuoti. Antai nei Artūro Zuoko, nei jo žmonos asmeniškai nepažįstu, kaip ir jie nepažįsta manęs, tačiau gavau gražų šventinių sveikinimų atviruką, dar gražesniame įpakavime su mėsos gaminių be konservantų (be dažiklių, be fosfatų, be tirštiklių, be „E“ priedų) reklamos lankstinuku ir dar su 2011 metų kalendoriumi.

Continue reading „Vėl prabilo senas Rubikono patefonas”