The Washington Post

Žurnalisto užrašai

Afganistano dokumentai. Knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ pristato geriausią 2021 m. „The Washington Post“ knygą „Afganistano dokumentai. Slaptoji karo istorija“. Tai aštrus tiriamasis pasakojimas, kuris visiems laikams pakeis požiūrį į ilgiausią karą Amerikos istorijoje. Ne kartą Pulitzerio premijai nominuotas ilgametis „The Washington Post“ reporteris Craigas Whitlockas, atsakingas už Pentagono bei nacionalinio saugumo informacijos turinį, atskleidžia, kaip trys iš eilės JAV prezidentai ir jų kariuomenės vadai metai iš metų apgaudinėjo visuomenę.

Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV invazija į Afganistaną ir siekis nugalėti Al-Qaedą atrodė savaime suprantama misija. Iš pradžių amerikiečių karinės pajėgos kartu su sąjungininkais triuškino šią teroristinę grupuotę, privertė jos lyderius slapstytis ir nutraukė talibų valdymą Afganistane. Tačiau kodėl ši karinė kampanija taip užsitęsė ir kas iš tikrųjų vyko tuos dvidešimt metų svetimoje šalyje?

Siekdami maskuoti problemas, Vašingtono veikėjai dažnai švelnino blogas naujienas iš fronto, o kai kada jas iškreipdavo iki absurdiško lygio. George’o W. Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijos siuntė vis daugiau karių į Afganistaną ir nuolat kartojo, kad daro pažangą stabilizuodami padėtį šalyje, nors puikiai žinojo, jog atsidūrė aklavietėje. JAV vyriausybės strategijos buvo nevykusios, nacijos kūrimo projektas patyrė milžinišką nesėkmę, o pastangos sustabdyti narkotikų gamybą ir korupciją Afganistane priminė kovą su vėjo malūnais.

„Afganistano dokumentuose“ pateikiama nepagražinta tiesa, pagrįsta daugybės aukšto rango pareigūnų apklausomis ir šimtais per teismus gautų įslaptintų raštų. Per du dešimtmečius Afganistane iš viso buvo dislokuota 775 000 JAV karių. Iš jų daugiau kaip 2300 žuvo, o 21 000 karių grįžo namo sužeisti. JAV vyriausybė šiam karui tiksliai nenustatė savo išlaidų, tačiau dauguma skaičiavimų rodo, kad jos viršijo trilijoną dolerių.

Visgi viešai iš esmės niekas neišdrįso pripažinti, kad Jungtinės Valstijos pamažu pralaimi karą, kurį kadaise taip vieningai palaikė Amerikos žmonės. Nusikalstamai tylėdami, kariniai ir politiniai lyderiai vengė atsakomybės ir naujų situacijos vertinimų, galėjusių pakeisti karo rezultatą arba sutrumpinti konflikto laiką. Jie nusprendė paprasčiausiai maskuoti savo klaidas ir leisti karui dreifuoti.

Knygą iš anglų kalbos vertė Edmundas Juškevičius.

Informacijos šaltinis – leidykla BRIEDIS

2023.07.20; 10:00

Žvalgyba

The Washington post leidinio būstinė

Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos abejoja, ar planuojamas Ukrainos pajėgų kontrpuolimas baigsis reikšmingais laimėjimais kovoje su Rusijos invazija, rašo „The Washington Post“.
 
Antradienį paskelbtame straipsnyje JAV  laikraštis rašo, kad sprendžiant iš šį mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžiusių nutekintų įslaptintų JAV Gynybos departamento dokumentų, Ukrainos pajėgos dėl sunkumų telkiant amuniciją, įrangą ir kariuomenę gali „toli gražu nepasiekti“ tikslų, numatytų vyriausybės planuose pavasarį atkovoti Rusijos okupuotas teritorijas.
 
Vis dėlto lieka neaišku, ar dokumentai yra tikri ir kaip jie pasiekė spaudą bei socialinius tinklus, dėl to vyksta tyrimai.
 
Pasak „The Washington Post“, nutekinti dokumentai leidžia manyti, kad JAV vyriausybė „nuogąstauja dėl karo eigos”.
 
Negana to, vertinime, anot laikraščio, paskelbtame vasario pradžioje, įspėjama, kad Ukrainos kariuomenė patiria sunkumų „telkiant ir išlaikant pajėgas“, o tai „veikiausiai padrąsins kritikus, manančius, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO turėtų dėti daugiau pastangų pastūmėti derybomis siekti užbaigti konfliktą“, rašoma straipsnyje.  
 
Nutekinti galimai slapti dokumentai, kuriuose pateikiama JAV žvalgybos agentūrų informacija, jau kelias savaites plito internete, dažnai prorusiškais kanalais, o galimai žvalgybinė informacija apie karą Ukrainoje ypač ptraukė dėmesį.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.04.12; 07:00
Žvalgyba

The Washington post leidinio būstinė

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Ukraina apgaule privertė Rusiją švaistyti brangias tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas į fiktyvius taikinius, kurie atrodo kaip didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“.
 
Ukrainiečių muliažai pagaminti iš medžio, tačiau Rusijos bepiločiams orlaiviams, perduodantiems jų buvimo vietą Juodojoje jūroje esantiems kariniams laivams, juos sunku atskirti nuo tikros artilerijos baterijos, rašoma laikraštyje.
 
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su „The Washington Post“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad per kelias savaites karo lauke šie muliažai pritraukė mažiausiai 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kainuojančių po 6,5 mln. dolerių – ir tokia sėkmė paskatino Ukrainą išplėsti netikrų pabūklų gamybą platesniam naudojimui.
 
Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo generolams pirmenybę teikti tolimojo nuotolio artilerijos sistemų naikinimui po to, kai jos smogė pagrindinėms Rusijos tiekimo linijoms.
 
Laikraštyje rašoma, kad rusai galėjo pamanyti, jog sunaikino tikrą HIMARS, ir tuoj pat apie tai skelbė savo žiniasklaidoje. Pasak vieno JAV diplomato, rusai giriasi sunaikinę daugiau HIMARS, nei Ukraina jų iš viso yra gavusi.
 
Anksčiau šį mėnesį Pentagono atstovas spaudai kategoriškai paneigė Rusijos teiginius ir pareiškė, kad visos JAV suteiktos HIMARS sistemos yra apskaitytos, o ukrainiečiai „nuostabiai tiksliai ir efektyviai naudoja visas į apskaitą įtrauktas tiksliųjų raketų sistemas“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.31; 06:00
Trumposios naujienos

Pentagonas

Vašingtonas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas įdėmiai seka situaciją regione, pirmadienį pareiškė atstovas Johnas Kirby‘is.
 
Anot „The Washington Post“, JAV vyriausybės atstovai yra sunerimę dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
 
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – sakė J. Kirby‘is. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
 
Kovą Rusija netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje sutelkė tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinio laivyno laivų ir karinių lėktuvų. Tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali įžengti į Ukrainą. Po kelių savaičių Maskva pareiškė, kad tariami manevrai baigti ir vėl atitraukė kareivius.
 
Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškas separatistais šalies rytuose. Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus, Maskva tai neigia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 04:31
Gordijo mazgas

Kur važiuoja šie rusų tankai

Kijevas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Ukraina paneigė pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą prie savo sienų. Prie sienos nepastabėta „papildomo rusų dalinių dislokavimo“, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Kremlius, reaguodamas į atitinkamą „The Washington Post“ pranešimą ir internete paskelbtus vaizdo įrašus, antradienį pareiškė, jog nereikėtų „gaišti laiko“ dėl „menkaverčių“ pranešimų.
 
„The Washington Post“ rašė, kad JAV vyriausybės atstovai yra sunerimę dėl Rusijos karinių dalinių judėjimo Ukrainos pasienyje. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas esą įdėmiai seka situaciją regione.
 
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – teigė J. Kirby‘is. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
 
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų objektas“. Juose buvo matyti planuotas dalinių judėjimas po Rusijos karinių pratybų.
The Washington post leidinio būstinė
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškiai nepaneigė tariamo dalinių judėjimo. „Mūsų karinės technikos ir dalinių judėjimas yra vien mūsų reikalas“, – sakė jis. Rusija „niekada niekam negrasino“. Kartu D. Peskovas kritikavo „ekspansines ir agresyvias tendencijas“ prie Rusijos teritorijos, „ypač iš NATO pusės“.
 
Kovą Rusija netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Krymo pusiasalyje sutelkė tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinio laivyno laivų ir karinių lėktuvų. Tai pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali įžengti į Ukrainą. Po kelių savaičių Maskva pareiškė, kad tariami manevrai baigti ir vėl atitraukė kareivius.
 
Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškas separatistais šalies rytuose. Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus, Maskva tai neigia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 05:00
Žvalgyba

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.

Jungtinių Valstijų CŽV, naudodamasi Šveicarijoje veikusia bendrove „Crypto AG“, kuri gamino šifravimo įrangą, pusę amžiaus rinko slaptą informaciją iš daugiau kaip 120 šalių. Tai antradienį pranešė laikraštis „The Washington Post“.
 
„Vyriausybės visame pasaulyje daugiau kaip 50 metų patikėjo vienai kompanijai ryšio su savo šnipais kanalus ir diplomatines paslaptis. Bendrovė „Crypto AG“, gavusi savo pirmą sutartį su JAV Antrojo pasaulinio karo metais, ištisus dešimtmečius buvo pagrindinė šifravimo mašinų, o paskui – ir atitinkamų lustų bei programinės įrangos gamintoja“, – pažymima publikacijoje.
 
Ši kompanija aptarnavo daugiau kaip 120 šalių, tarp jų – Iraną, Lotynų Amerikos valstybes ir Vatikaną. „Bet niekas iš klientų nenumanė, kad bendrovę slapta valdė CŽV, bendradarbiaudama su Vakarų Vokietijos žvalgyba, – teigia laikraštis. – Šios specialiosios tarnybos naudojo kompanijos įrangą, kad nulaužtų įvairių pasaulio šalių šifruočių kodus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 05:00
Trumposios naujienos

JAV pradėjo rengti sankcijas prieš Iraką, kurio parlamentas priėmė rezoliuciją dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Tai pirmadienio vakarą pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais Amerikos administracijos atstovais.
 
Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.
 
Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.
 
„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.
 
Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis.
 
Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
 
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 11:00
Trumposios naujienos

JAV gynybos sekretoriaus Džeimso Metiso (James Mattis) asmeninio mobiliojo telefono numeris atsitiktinai pakliuvo į laikraščio „The Washington Post“ puslapius, rašo leidinys „The Hill“.

Jis pranešė, kad laikraštyje „The Washington Post“ pasirodė nuotrauka, kurioje matyti JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) asmens sargybinis su pluoštu dokumentų rankose. Ant vieno lapo galima įžiūrėti priklijuotą raštelį su telefono numeriu ir Dž. Metiso vardu.

Tai pastebėjo vienas „The Washington Post“ skaitytojas, kuris paskambino laikraščio redakcijai. Vėliau vienas iš leidinio žurnalistų surinko šį numerį.

„Aš paskambinau. Buvo įjungtas autoatsakiklis. Bet tai buvo jis (Metisas)“, – pranešė žurnalistas.

Vėliau nuotrauka buvo pakeista kita, o „The Washington Post“ parašė, jog džiaugiasi, kad telefono numerio „pirmi nepastebėjo rusai“.

„The Hill“ primena, jog nuotrauka „The Washington Post“ puslapiuose pasirodė tuo pat metu, kaip ir straipsnis, kuriame teigiama, kad esą D. Trampas atskleidė slaptą informaciją Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui per susitikimą su juo Baltuosiuose rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.16; 14:42

Žvalgyba

Josh Rogin / The Washington Post

„Pasak keturių JAV oficialių asmenų, kuriems pranešta apie incidentą, nutikusį ankstyvą birželio 6-osios rytą. Paskutinėmis žiniomis, prie JAV ambasados Maskvoje budėjęs uniformuotas apsaugininkas iš FSB užpuolė Amerikos diplomatą, ketinantį įeiti į ambasados teritoriją, ir jį sumušė“.

Taip tvirtina „The Washington Post“ žurnalistas Džošas Roginas.

„Po to, kai apsaugininkas iš FSB pakišo koją, diplomatas buvo traumuotas, įskaitant peties lūžį. Pagaliau diplomatui pavyko įeiti į ambasadą, o paskui jis buvo išskraidintas iš Rusijos lėktuvu, kad būtų suteikta skubi medicinos pagalba, kaip patvirtino man JAV administracijos valdininkai. Diplomatas lieka už Rusijos ribų“, – sakoma straipsnyje. 

FSB emblema
FSB emblema.

Pasak autoriaus, neaišku, kokie užpuolimo motyvai. „Vienas amerikiečių valdininkas man sakė, kad diplomatas bandė pasislėpti ambasados komplekse, kad jo nesulaikytų Rusijos žvalgybos tarnybos. Kitas amerikiečių valdininkas spėjo, kad gal diplomatas veikė Rusijoje kaip šnipas „po diplomato priedanga“ – apsimetė esąs Valstybės departamento bendradarbis“, – rašo žurnalistas.

„Bet jeigu birželio 6-osios rytą užpultas Amerikos diplomatas nebuvo šnipas, Amerikos valdininkai neranda kitokio paaiškinimo, kodėl apsaugininkas iš FSB bandė sutrukdyti jam įeiti į ambasadą. Pasak administracijos valdininkų, apsaugininkai iš FSB reguliariai budi šalia JAV ambasados“, – sakoma straipsnyje.

Jeigu pranešimas apie incidentą „teisingas, tai dar vienas pavyzdys, kad Rusijos specialiosios tarnybos demonstruoja pasirengusios pažeisti galiojančias taisykles jokiu būdu neliesti diplomatų“, pareiškė Evelin Farkas, buvusi JAV gynybos ministro pavaduotojo padėjėja.

Šaltinis: The Washington Post

2016.07.02; 14:33