Marina Litvinenko, Aleksandro Litvinenkos našlė

Slaptai.lt redakciją sudomino „The Guardian“ publikacija, kurios autoriai Liukas Hardingas ir Denas Sabachas kalbina Aleksandro Litvinenko našlę Mariną Litvinenko.

Našlės teiraujamasi, kaip ji vertina Didžiosios Britanijos premjero Boriso Džonsono (Borisas Johnsonas) sprendimą atidėti Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaitos skelbimą britų parlamente.

Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko (Марина Литвиненко) teigia, kad Borisui Džonsonui nereikėjo sulaikyti parlamentinės ataskaitos apie Rusijos intrigas skaitymo Didžiosios Britanijos parlamente. Našlė mano, kad ataskaitos paskelbimo atidėjimas padeda ne Londonui, o Kremliui, todėl kelia įvairiausių minčių, ko siekia taip pasielgęs premjeras.

Marina Litvinenko sako, kad B.Džonsonas rizikuoja padaryti tą pačią klaidą, kurią padarė Teresa Mei (Theresa May), būdama Britanijos Vidaus Reikalų ministerijos vadove (ji atsisakė viešai tirti Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu Londone 2006-aisiais metais bylą).

„The Guardian“ pastebi, kad po to T.Mei žingsnio prireikė net 10 metų, kad oficialusis Londonas galų gale vėl pradėtų tirti A.Litvinenkos žūties aplinkybes – galimas šios žmogžudystės sąsajas su Kremliumi.

disidentas_litvinenka
Disidento mirtis. Aleksandras Litvinenka. Slaptai.lt nuotr.

M.Litvinenko mano, kad ataskaitos apie Rusijos kišimąsį į Didžiosios Britanijos politinį ir ekonominį gyvenimą paskelbimas būtų padėjęs britams apsisaugoti nuo Kremliaus slaptųjų operacijų. Todėl akivaizdu, kad Londonas, nepanorėjęs viešumo, rizikuoja dar labiau paskatinti Vladimirą Putiną ir jo slaptąsias tarnybas įžūliems išpuoliams.

Beje, kaip tvirtinama minėtoje „The Guardian“ publikacijoje, Žvalgybos ir saugumo komiteto ataskaita turėjo būti paskelbta tik po to, jei leidimą duotų Ministrų Kabinetas, vadovaujamas premjero B.Džonsono. Tokia procedūra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar ataskaitoje nėra slaptų duomenų, kurių negalima viešai skelbti. Toji ataskaita buvo tvarkingai. Be neskelbtinos slaptosios informacijos. Bet Vyriausybė kažkodėl atsisakė ją analizuoti iki parlamento paleidimo.

Įdomi detalė: minėtoji ataskaita buvo rengiama 18 mėnesių. Į ją sudėtos žvalgybos specialistų ir nepriklausomų ekspertų padarytos išvados. Tos išvados – Rusija kelia rimtą pavojų tiek patiems britams, tiek jų sąjungininkams. Tad ataskaitos nepaskelbimas kelia pavojų ne vien britams, bet ir jų ginklo draugams iš NATO aljanso.

Kokios priežastys privertė atidėti ataskaitos skaitymus, – B.Džonsonas nepaiškino. Nėra oficialaus komentaro.

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Publikacijos autoriai mano, kad, paviešinus ataskaitą, galbūt paaiškėtų, jog Rusija labai atkakliai stimuliavo „Brexit“ šalininkus Didžiojoje Britanijoje, įskaitant politines partijas, skatinusias Londoną trauktis iš Europos Sąjungos.

50-ies puslapių ataskaita dabar gali būti analizuojama britų parlamente ne anksčiaun nei po šešerių mėnesių.

Žvalgybos ataskaita B.Džonsonui buvo perduota šių metų spalio 17 dieną.

Informacijos šaltinis – „The Guardian“

2019.11.08;  07:00

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (k) telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May (Teresa Mei). ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva.

Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija. 

Šalies vadovė pabrėžė, kad labai svarbu, jog Jungtinės Karalystės politinės jėgos rastų bendrą sutarimą ir apsispręstų dėl savo šalies santykių su Europos Sąjunga modelio.

Pasak Prezidentės, artėjant oficialiai Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos datai, kovo 29 d., aiškumas yra būtinas tiek Europos šalių, tiek pačios Jungtinės Karalystės žmonėms bei verslui.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog Didžioji Britanija visuomet išliks svarbia Europos ekonomine ir saugumo partnere. Prezidentės teigimu, Lietuva supranta Jungtinei Karalystei tenkančius iššūkius ir yra pasirengusi padėti ieškant kūrybingų sprendimų iš susidariusios padėties.

Jungtinės Karalystės premjerė taip pat pasveikino prezidentę ir visus Lietuvos žmones Vasario 16-osios proga bei perdavė savo nuoširdžiausius linkėjimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.16; 00:05

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May laimėjo Konservatorių partijos balsavimą dėl nepasitikėjimo ja kaip partijos lydere, praneša BBC.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.

Per trečiadienį vakare vykusį balsavimą premjerę palaikė 200, nepalaikė – 117 partijos kolegų.

Slaptas balsavimas buvo surengtas po to, kai tokį pageidavimą pareiškė 48 torių parlamentarai, pykstantys ant Th. May dėl jos pasirinkto „Brexito“ politikos kurso. Pasak jų, taip premjerė išduoda 2016-ųjų referendumo rezultatus.

Po balsavimo kalbėdama Dauningo gatvėje, Th. May pažadėjo užtikrinti, kad „Brexitas“ būtų toks, už kokį balsavo žmonės. Tuo pat metu ji pridūrė įsiklausiusi į prieš ją balsavusių partijos narių nuogąstavimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 05:00

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo po „Brexit“ sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją ir nutraukti laisvą ES piliečių judėjimą į Didžiąją Britaniją.

Premjerės biuras teigė, kad nauja politika reikš „didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Didžiosios Britanijos imigracijos sistemos pertvarkymą“.

Th. May pranešime teigiama, kad praėjus 21 pereinamojo laikotarpio mėnesiui, kuris prasidės, kai Didžioji Britanija kovo mėnesį oficialiai išstos iš ES, „būsime šalis, kuri kontroliuoja ir renkasi, ką norime įsileisti“.

Šalies vyriausybė nustatys „įgūdžiais grindžiamą sistemą“, pagal kurią bus svarbūs darbuotojų įgūdžiai, o ne iš kur jie atvyksta“. Premjerės teigimu, „tai bus sistema, kuri pritraukia žmones su įgūdžiais, kurių mums reikia“.

Vyriausybė taip pat užsiminė, kad gali sukurti JAV stiliaus bevizio režimo sistemą trumpalaikiams vizitams į šalį. Premjerė dar sakė svarstanti bandomąją schemą sezoninių žemės ūkio darbuotojų migracijai.

Tikimasi, kad trečiadienį kasmetinės keturių dienų trukmės konservatorių partijos konferencijos pabaigoje kalbėsianti Th. May savo kalboje daugiausia dėmesio skirs imigracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.04; 10:15

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pareiškė, kad Europos Sąjunga „Brexit“ derybose privalo gerbti jos šalį, informuoja BBC.

Savo biure Dauningo gatvėje premjerė tvirtino, kad tai, jog ES lyderiai jos siūlomą „Brexit“ planą atmetė tokiame vėlyvame etape, yra nepriimtina.

Premjerė pridūrė: „Nepanaikinsiu referendumo rezultato ir nedalysiu savo šalies“.

Šią kalbą Th. May pasakė, reaguodama į šaltą ES lyderių reakciją, kuria jie šią savaitę Zalcburge vykusiame ES viršūnių susitikime sutiko jos siūlomą „Chequers“ planą.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė teigė: „Viso proceso metu elgiausi su ES lyderiais pagarbiai. Jungtinė Karalystė tikisi to paties – nuo to priklauso geri santykiai šio proceso pabaigoje“.

„Tokiu vėlyvu derybų etapu nepriimtina tiesiog atmesti kitos pusės pasiūlymus, išsamiai nepaaiškinant, kodėl taip daroma, ir nepateikiant savo pasiūlymų. Todėl dabar turime išgirsti iš ES, kur slypi tikrosios problemos ir kokios jų alternatyvos, kad galėtume tai aptarti. Kol to nepadarysime, negalėsime pasiekti pažangos“, – kalbėjo Th. May. 

Th. May teigia, kad jos pasiūlymas Jungtinei Karalystei (JK) ir ES taikyti bendrą reglamentavimą prekėms, bet ne paslaugoms, – vienintelis realus būdas išvengti „kietos“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Tačiau tokiam planui nepritaria ne tik ES lyderiai, bet ir dalis jos partijos kolegų.

„Brexit“ įvyks kitų metų kovo 29 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018-09-22

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį įspėjo, kad Didžiosios Britanijos planas dėl ekonominės partnerystės su ES po „Brexit“ paprasčiausiai „netinka“.

Po dvi dienas trukusių pokalbių Austrijos Zalcburgo mieste D. Tuskas reporteriams sakė, kad ES lyderiai mano, jog premjerės Theresos May pasiūlytas „Chequers“ planas pakenks ES vidaus rinkai.

Anot D. Tusko, atmosfera derybose tarp Didžiosios Britanijos premjerės ir kitų 27 lyderių buvo geresnė nei anksčiau, bet išliko dideli nesutarimai dėl prekybos ir Airijos sienos.

27 ES lyderių diskusija dėl Th. May pateikto „Chequers“ plano baigėsi tuo, kad visi sutiko, jog planas „netinka“.

D. Tuskas pridūrė, kad Didžiosios Britanijos plane dėl būsimų santykių su ES yra „teigiamų aspektų“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasisakė, kad Th. May pasiūlymai dėl ekonominių ryšių su ES po „Brexit“ yra „nepriimtini“, ir lyderiai spalį tikisi „naujų Didžiosios Britanijos pasiūlymų“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.21; 08:40

T. May: Londonas ir Vašingtonas sieks „ambicingo“ prekybos susitarimo. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Didžioji Britanija, pasak britų premjerės Theresos May, sieks plataus masto laisvosios prekybos susitarimo. „Mes šiandien sutarėme, kad sieksime ambicingo laisvosios prekybos susitarimo tarp Didžiosios Britanijos ir JAV, kai Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą“, – sakė T. May penktadienį po savo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

D. Trumpas prieš pokalbius viename interviu aštriai sukritikavo T. May dėl jos „Brexit“ politikos ir pareiškė, kad ši „tikriausiai nužudys“ dvišalį susitarimą tarp Vašingtono ir Londono.

Bendroje spaudos konferencijoje penktadienio vidudienį D. Trumpas dabar sakė visiškai nekritikavęs T. May. Kaip britų vyriausybė besiruoštų trauktis iš ES – jam tai visiškai tinka. Visa kita esą yra „melagingos žinios“ (fake news“).

Interviu bulvariniam laikraščiui „Sun“ D. Trumpas ketvirtadienį aiškiai parėmė „Brexit“ griežto kurso šalininkų, kurie priešinasi T. May linijai ir atsistatydinimais sukėlė vyriausybės krizę, poziciją. JAV prezidentas net leido sau pasakyti, kad atsistatydinęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas būtų „puikus ministras pirmininkas“.

Ir konservatorių vyriausybės stovykloje, ir opozicinėje Leiboristų partijoje D. Trumpo išsišokimai ir kišimasis į britų politiką sukėlė pasipiktinimą. „Kur jūsų manieros, pone prezidente?“ – penktadienį tviteryje rašė aukštojo mokslo sekretorius Samas Gyimahas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.14; 08:38

Po mėnesius trukusių audringų debatų Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo „Brexit“ įstatymas, reguliuojantis šalies išstojimą iš ES. Džiūgaujant „Brexit“ šalininkams, parlamento spikeris Johnas Bercow’as antradienį Londone paskelbė, kad karalienė Elžbieta II pritarė įstatymui ir jį pasirašė.

Įstatyme teigiama, kad Didžioji Britanija 2019 metų kovo 29-ąją vidurnaktį Briuselio laiku išstoja iš ES. Kartu tada netenka galios 1972-ųjų įstatymas, suteikęs ES teisės viršenybę prieš britų teisę.

Dėl įstatymo, kurį 2017 metų liepą parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, buvo diskutuojama daugiau kaip 250 valandų. Praėjusią savaitę jį priėmė parlamentas. Prieš tai T. May sutiko su galimybe parlamentarams teikti pataisas dėl būsimo „Brexit“ susitarimo su ES. Karalienės parašas buvo paskutinysis žingsnis teisėkūros procedūroje.

Prekybos sekretorius Liamas Foxas pabrėžė, kad įstatymas „neatšaukiamai“ atveria kelią „Brexit“. Šansas, kad Jungtinė Karalystė liks ES, dabar esą „lygi nuliui“.

Britų vyriausybė 2017 metų kovo gale Briuselyje pateikė išstojimo prašymą. Tada prasidėjo dvejų metų terminas, per kurį turi būti susitarta dėl būsimų santykių tarp Didžiosios Britanijos ir ES. Pagrindinės kliūtys yra sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos ateitis bei prekybos klausimai, kai Didžioji Britanija paliks ES vidaus rinką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį parlamente Londone gynė sprendimą smogti karinį smūgį objektams Sirijoje. Greitai veikti buvo labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms žmonių kančioms, sakė ji. Smūgio tikslas, anot premjerės, buvo apriboti Sirijos vyriausybės gebėjimą naudoti cheminį ginklą.

„Nebuvo tinkamos alternatyvos jėgos panaudojimui“, – pabrėžė T. May.

Opozicijos lyderis Jeremy’is Corbynas tuo tarpu kritikavo antskrydžius, pavadindamas juos „teisiniu požiūriu abejotinais“.

T. May, prieš duodama įsakymą dėl bendros su JAV ir Prancūzija karinės operacijos šeštadienį, neprašė parlamentarų pritarimo. Raketomis Vakarų šalys atsakė į spėjamą cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius Sirijoje balandžio pradžioje. Debatais parlamente T. May siekė paskesnės opozicijos paramos.

Didžioji Britanija veikė savo nacionalinių interesų labui, pabrėžė premjerė. Tai esą nebuvo JAV įsakymas. T. May apkaltino Maskvą sabotuojant diplomatines pastangas nutraukti cheminio ginklo naudojimą Sirijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.17; 00:05

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva gali taikyti įvairias priemones, reaguodama į tai, kad Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją dvigubo šnipo nunuodijimu.

„Priemonės gali būti įvairios, tarp jų ir atskirų žvalgybos pareigūnų, mūsų identifikuotų, išsiuntimas iš Lietuvos, nacionalinio Magnickio sąrašo išplėtimas. Manau, kad rusų žvalgybos tinklo ardymas visos Europos šalyse yra bendra užduotis“, – sakė D. Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, sprendimo galima tikėtis artimiausiu metu.

Jungtinės Karalystės išsiuntė iš šalies 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė šiai šaliai analogišku veiksmu.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”

Per Europos Tarybos susitikimą kovo 22-23 dienomis Briuselyje Europos Sąjungos valstybių vadovai aptars bendrą Europos atsaką dėl Rusijos išpuolio, kuomet sąmoningai apeinant tarptautinius susitarimus buvo panaudotos karinio pobūdžio nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.23; 04:32

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May pristatė šalies vyriausybės atsaką į pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Tą ji padarė Maskvai nesutikus paaiškinti, kaip nutiko, kad Skripaliams nuodyti buvo panaudota Rusijoje sukurta medžiaga, praneša independent.co.uk ir BBC.

Premjerė informavo, kad iš Didžiosios Britanijos bus išsiųsti 23 Rusijos diplomatai, įvardijami kaip po priedanga dirbantys „žvalgybos pareigūnai“. Palikti šalį jie turės per savaitę. Teigiama, kad tai – didžiausio masto diplomatų išsiuntimas iš šalies per daugiau kaip tris dešimtmečius.

Th. May taip pat patvirtino, kad šiemet Rusijoje vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate nedalyvaus nei Didžiosios Britanijos ministrai, nei karališkosios šeimos nariai. Be to, bus atšauktas planuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas šalyje.

Pati Rusija neigia kaip nors prisidėjusi prie pasikėsinimo į S. Skripalį.

Maskva ignoravo Th. May duotą terminą iki vidurnakčio pradėti bendradarbiauti tiriant šią bylą, todėl tai paskatino premjerę paskelbti rinkinį priemonių, kurios, tikimasi, Rusijai nusiųs „aiškią žinutę“.

Be jau minėtų priemonių, Didžioji Britanija ketina sugriežtinti privačių skrydžių ir krovinių patikras bei įšaldyti Rusijos valstybės lėšas, kai bus turima įrodymų, kad jos gali būti panaudotos keliant grėsmę Jungtinės Karalystės (JK) piliečių ir gyventojų gyvybėms ar turtui. Be to, ketinama laikinai įšaldyti aukšto lygmens dvišalius Londono ir Maskvos santykius.

Th. May šalies parlamentarams sakė, kad Rusija nepaaiškino, kaip rusų gamybos nervus paralyžiuojanti medžiaga galėjo būti panaudota JK teritorijoje, o Maskvos atsaką apibūdino kaip kupiną „sarkazmo, paniekos ir pasipriešinimo“.

Kovo 4 d. Viltšyro grafystės Solsberio mieste prie vieno iš prekybos centrų buvo rasti du žmonės, nukentėję nuo nežinomos medžiagos. Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.

S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 06:10

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Penktadienis, lapkričio 24 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja penktajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Į šį susitikimą atvyko valstybinės delegacijos iš 28 ES ir 6 Rytų partnerystės šalių. Jame įvertinta pažanga ir nubrėžtos tolesnės programos gairės. Šalių pastangas siekti gilesnio suartėjimo su ES valstybės vadovė aptarė ir su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenko bei Moldovos premjeru Pavelu Filipu.

Pasak Prezidentės, nuo Vilniaus susitikimo ir Maidano praėjus ketveriems metams pasiekta reikšmingų rezultatų – Ukraina, Gruzija ir Moldova tapo asocijuotomis ES partnerėmis. Su šiomis valstybėmis sėkmingai veikia ES beviziai režimai, stipėja politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, žmonių tarpusavo ryšiai.

Tačiau, šalies vadovės teigimu, Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos ateitis glūdi jų pačių rankose. Tolesnė perspektyva priklauso nuo šių valstybių noro, politinės valios ir nuoseklaus darbo įgyvendinant žmonių gerovei gyvybiškai svarbias reformas.

Prezidentė pabrėžė, kad būtina toliau kovoti su korupcija, stiprinti teisingumą, užtikrinti įstatymo viršenybę, gerinti valstybės institucijų valdymą ir viešąjį administravimą.

Susitikimo metu sutarta, kad trys ambicingesnius tikslus keliančios asocijuotos partnerės – Ukraina, Gruzija ir Moldova – dar labiau stiprins bendradarbiavimą su ES, ypač gaunant politinę, ekspertinę ir finansinę paramą.

Taip pat patvirtintas 20 prioritetų planas iki 2020 metų. Tarp jų – bendradarbiavimo gilinimas su ES bendros saugumo ir gynybos politikos, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinėmis atakomis, strateginės komunikacijos ir atsparumo propagandai stiprinimo srityse.

Briuselyje pasirašyta ES išsamaus ir sustiprinto bendradarbiavimo sutartis su Armėnija.

Šalies vadovė plenarinėje sesijoje taip pat iškėlė Astravo atominės elektrinės klausimą. Prezidentės teigimu, bendradarbiavimą su Baltarusija  itin komplikuoja tai, kad jos teritorijoje surengtos agresyvios prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, o Astravo AE statoma ignoruojant tarptautinius branduolinės saugos ir skaidrumo reikalavimus.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad šią branduolinę jėgainę statanti Rusijos įmonė „Rosatom“ kelia didelį nepasitikėjimą, nes neigia ir nuslėpė virtinę pavojingų incidentų, tarp jų ir neseniai įvykusį radioaktyvių medžiagų nuotėkį Čeliabinske. Todėl Lietuva šį klausimą kelia aukščiausiu lygiu ES ir siekia, kad Europa panaudotų visą savo įtaką branduolinei saugai ir skaidrumui užtikrinti.

Susitikimo paraštėse šalies vadovė susitiko ir su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May, su kuria aptarė pasirengimą Brexit deryboms.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.11.24; 15:49

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Jungtinės Karalystės Ministrės Pirmininkės pareigas pradėjusią eiti Theresą May (Teresa Mai).

Nuotraukoje - naujoji Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Teresa Mai).
Nuotraukoje – naujoji Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Teresa Mai).

Pasak Prezidentės, Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių Lietuvos draugų ir sąjungininkų.

Theresai May pradėjus eiti šias pareigas, valstybės ir toliau turėtų aktyviai plėtoti abipusiškai naudingus dvišalius santykius ir bendradarbiavimą svarbiausiais politikos, gynybos ir ekonomikos klausimais.

Prezidentė pabrėžė, kad besivadovaudamos solidarumo ir vienybės dvasia šalys ras tinkamą atsaką žemynui šiandien kylantiems iššūkiams, apgins valstybių piliečių interesus ir bendras vertybes.

Naujajai JK Ministrei Pirmininkei Prezidentė palinkėjo išminties ir visokeriopos sėkmės šiame svarbiame ir atsakingame darbe, puoselėjant šalies vienybę ir vedant šalį klestėjimo keliu.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Nuotraukoje: naujoji JK Ministrė Pirmininkė Theresa May (Teresa Mei).

2016.07.14; 05:25

Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta išplėtojo specialią programą, kurios uždavinys – atimti iš žmonių Britanijos pilietybę nacionalinio saugumo sumetimais, tvirtina "The Independent".

„Du tokie asmenys vėliau buvo nužudyti smūgiais iš amerikiečių nepilotuojamų lėktuvų“. Taip rašo žurnalistai Chrisas Voodsas, Elis K. Ross ir Oliveris Ritas.

Kaip rodo tyrimas, kurį atliko “Bureau of Investigative Journalism” organizacija laikraščio užsakymu, nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May) anuliavo pasus 16-ai asmenų, iš kurių daugelis kaltinami ryšiais su radikaliomis arba teroristinėmis organizacijomis.

Continue reading „Iš terorizmu įtariamų britų atimama pilietybė, o paskui jie likviduojami”