Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį reklaminės akcijos „Call Russia“ iniciatoriui Tomui Balžekui paskelbus, kad iniciatyva stabdoma, į tai sureagavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
Anot ministro, ši akcija, išplatinta likus vos keletui dienų prieš NATO viršūnių susitikimą, yra nederama.
 
„Demokratiškoje ir laisvoje Lietuvoje verslas ir nevyriausybinės organizacijos yra savarankiški bei gali nepriklausomai siūlyti savo idėjas bei akcijas visuomenei. Tačiau ši akcija akivaizdžiai pasirodė netinkamu metu ir netinkamoje vietoje ir, mano manymu, su netinkama žinia. NATO summitas pirmiausia yra apie Lietuvos didesnį saugumą, mūsų sąjungininkus Aljanse bei tikslą kuo labiau padėti ukrainiečiams laimėti karą ir kuo greičiau į aljansą pakviesti Ukrainą“, – Eltai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
G. Landsbergio teigimu, sostinės reklaminiuose stenduose pasirodžiusi kampanija yra pernelyg dviprasmiška ir, kaip parodė šeštadienio incidentai Vilniuje, supriešinanti visuomenę.
 
„Akcijos organizatorių pasirinkta žinia bei forma sukelia dviprasmišką įspūdį, neperduoda tos žinios, kurios nuoširdžiausiai siekia Lietuvos visuomenė, supriešina mus belaukiant summito. Gerai, kad akcijos organizatoriai išgirdo visuomenės reiškiamą nuomonę ir ištaisys padarytą klaidą“, – pažymėjo ministras.
 
ELTA primena, socialiniuose tinkluose kilus diskusijai apie akcijos „Call Russia“ tinkamumą, šeštadienį Vilniuje sugadinti keletas minėtą iniciatyvą skelbiančių reklaminių stendų.
 
Sostinės centre, Gedimino prospekte, vienas tokių stendų su užrašu „Ar skambinai Rusijai šiandien?“, buvo apvyniotas juoda celofanine plėvele.
 
Socialiniuose tinkluose paplito ir daugiau nuotraukų apie celofaninė plėvele Vilniuje apvyniotus reklaminius „Call Russia“ stendus, kai kurie jų apipaišyti užrašais „F-16!“.
 
Reaguojant į incidentus sostinėje, akcijos iniciatorius Tomas Balžekas šeštadienio vakarą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame praneša, kad reklaminė kampanija stabdoma.
 
„Tai, kas buvo grįsta tik gerais ketinimais, sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą“, – teigė jis socialiniame tinkle.
 
Komentuodamas daug neigiamo visuomenės vertinimo sulaukusią iniciatyvą, jos autorius pripažįsta, kad ją rengiant klaidų vis dėlto išvengta nebuvo.
 
„Kartu pripažįstu, kad dabar planuojant komunikacijos kampaniją padaryta klaidų. Manau, kad komunikacijos žinutė turėjo būti aiškesnė, nekelti dviprasmiškų minčių, neva skatiname skambinti ir tartis su putinu. Kategoriškai atmetu tokias prielaidas ir intencijas“, – sakė T. Balžekas.
 
Karolina Konopackienė (ELTA)
 
2023.07.09; 00:30
valiusaitis

Portalas „WikiLeaks”, o vėliau ir Lietuvos žiniasklaida, paskelbė skandalingus duomenis apie kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose klestinčią korupciją ir pusiau legalų reketą. Buvo įvardytos konkrečios sumos, leidinių ir politinių partijų pavadinimai, asmenų vardai, taip pat informacijos šaltinis – JAV diplomatų susirašinėjimas. Atrodė, kad tai prokuratūros dėmesio verta istorija.

Tačiau prokurorai netrukus suskubo nuo to atsiriboti, žiniasklaida pasitenkino momentiniu skaitytojų dėmesio padirginimu ir viskas, kaip paprastai, nuslopo, galima sakyti, be pasekmių. Kodėl Lietuvos leidėjai vengia deklaruoti savo vertybes ir įsipareigojimus žiniasklaidos produktų vartotojams? Štai, pavyzdžiui, Hansas Luikas, pagrindinis DELFI valdančios „Ekspress Group” akcininkas, estų verslininkas ir žurnalistas, neseniai paskelbtame interviu gana drąsiai kalba apie „Ekspress Group” leidėjų vertybines nuostatas, įsipareigojimus skaitytojams, kurie kelia pagarbą. Lietuvos leidėjai taip atvirauti nedrįsta. Kodėl?

Continue reading „Leidėjai vengia deklaruoti vertybes ir įsipareigojimus. Kodėl?”