Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atskleidė vartojantis hidroksichlorokviną – vaistą nuo maliarijos, kuris, pasak JAV vyriausybės ekspertų, nėra tinkamas gydyti COVID-19.
D. Trumpas, pabrėždamas, kad jo koronaviruso testas buvo neigiamas ir kad nejaučia jokių simptomų, pareiškė, jog vartoja vaistą „apie savaitę su puse“.
„Vartoju po piliulę kasdien“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad kaip prevencinę priemonę taip pat vartoja cinko papildą.
Paklaustas, kodėl vartoją šį vaistą, jis tvirtino: „Nes manau, kad jis geras. Girdėjau daug gerų istorijų.“
D. Trumpas ne kartą sumenkino COVID-19 pavojų, o praeitą savaitę pareiškė, kad liga grėsmę kelia tik nedidelei daliai žmonių. Jis taip pat atsisako dėvėti veido kaukę, nepaisydamas ekspertų rekomendacijų ir to, kad dauguma jo administracijos pareigūnų dėvi veido kaukes.
Nors daugelis medikų mano, kad hidroksichlorokvinas nepadeda COVID-19 pacientams, o JAV vyriausybės vaistų reguliavimo tarnyba perspėja, jog vaisto „saugumas nėra įrodytas“, D. Trumpas jau kelias savaites skatina naudoti šį vaistą koronaviruso infekcijos gydymui.
D. Trumpo komentarai apie hidroksichlorokvino vartojimą kaip prevencinę priemonę pasirodė visiškai netikėtai.
„Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių jį vartoja prevencijai, ypač priešakinių linijų darbuotojai. Priešakinių linijų darbuotojai, daugybė, daugybė jų vartoja šį vaistą. Aš taip pat jį vartoju, aš taip pat“, – restoranų sektoriui aptarti skirtame susitikime Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
„Aš dabar vartoju hidroksichlorokviną, taip. Pradėjau jį vartoti prieš kelias savaites“, – sakė jis.
Koronavirusas: COVID-19
D. Trumpo teigimu, vaistą jam leido vartoti Baltųjų rūmų gydytojas, tačiau vartoti vaistą pasiūlė neva ne gydytojas, o pats D. Trumpas.
„Paklausiau jo, ką manote. Jis pasakė, kad, jei norite, aš atsakiau, kad norėčiau. Regis, jis daro poveikį, galbūt daro, o galbūt ir nedaro, bet net jei nedaro, nuo jo nesusirgsite ir nenumirsite. Vartoju po piliulę kasdien. Kada nors užbaigsiu“, – apie vaistą kalbėjo JAV prezidentas.
Tiesa, visiškai neaišku, kodėl D. Trumpas, tvirtinantis, kad jam negresia COVID-19, vartoja šios ligos gydymui nepatvirtintą vaistą nuo maliarijos.
Kai kuriems Baltųjų rūmų personalo nariams anksčiau patvirtinta COVID-19 liga, tačiau D. Trumpas teigia nejaučiantis „jokių simptomų“.
„Kas kelias dienas jie nori man atlikti tyrimą, žinote, dėl akivaizdžių priežasčių. Suprantate, kad esu prezidentas, todėl jie nori ištirti mane. Aš nenoriu tirtis, bet jie nori mane tirti. Mano testų rezultatai visada neigiami“, – teigė D. Trumpas.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV žvalgybos agentūros perspėja, kad Rusija siekia padėti Donaldui Trumpui laimėti 2020 m. prezidento rinkimus, praneša BBC.
Apie tai Atstovų rūmų Žvalgybos komitetui pranešta vasario 13 d., susitikimo už uždarų durų metu, JAV informavimo priemonėms sakė pareigūnai.
Teigiama, kad susitikime aptartas Rusijos kišimosi klausimas supykdė D. Trumpą, jis pareiškė, esą demokratai pasinaudos informacija jį apjuodinti.
Ketvirtadienį jis pašalino laikinai ėjusį pareigas žvalgybos vadovą Josephą Maguire‘ą.
„The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas ypač pyko dėl to, kad pasitarime dalyvavo apkaltos procesui vadovavęs demokratas Adamas Schiffas.
Remiantis laikraščiu „The Washington Post“, J. Maguire‘as turėjo daugiausiai galimybių užimti nuolatinio Nacionalinės žvalgybos vadovo postą. Tačiau prezidentas esą pakeitė nuomonę, sužinojęs apie pasitarimą, kurį pavadino „nelojalumo“ išraiška.
D. Trumpas šią savaitę paskelbė, kad J. Maguire‘ą pakeis jam lojalus Richardas Grenellis, šiuo metu einantis JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas.
Du D. Trumpo administracijos darbuotojai „The New York Times“ žurnalistams sakė, jog tai, kad J. Maguire‘o iš posto buvo pašalintas netrukus po žvalgybos susitikimo, yra grynas atsitiktinumas. JAV slaptosios tarnybos
JAV žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusija kišosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kad padėtų D. Trumpui pasiekti pergalę ir balsavimo proceso metu sukurtų chaosą.
Demokratai sukritikavo D. Trumpą dėl R. Grenellio paskyrimo: jis yra sumenkinęs Rusijos kišimosi į praėjusius rinkimus svarbą, taip pat teigiamai žiūri į kraštutinių dešiniųjų politikų iškilimą Europoje.
Buvęs Baracko Obamos patarėjas Nedas Price‘as teigė, kad D. Trumpas nebeapsimetinėja, jog žvalgyba jam yra reikalinga.
„Jis paskyrė patį politiškiausią – ir įžūlų – JAV ambasadorių į postą, kuris laikomas mažiausiai politiniu ir neabejotinai subtiliu“, – tviterio paskyroje rašė jis.
JAV Baltimorės mieste nušvilpta šalies pirmoji ponia Melania Trump – tai itin neįprastas poelgis.
Prezidento žmona kalbėjo jaunimui skirtame renginyje prieš narkotikų vartojimą. Kai M. Trump žengė į sceną ir ėmė agituoti už „sveiką gyvenimą be narkotikų“, susirinkę moksleiviai akivaizdžiai pademonstravo savo nepasitenkinimą.
Paprastai pirmosios ponios Jungtinėse Valstijose nesiejamos su iš dalies aršiais politiniais debatais. Iki šiol tai galiojo ir Melanijai Trump.
Tai, kad ji šį kartą buvo nušvilpta, gali būti susiję su jos vyro pasisakymais: JAV prezidentas liepą smarkiai iškoneveikė Baltimorę. Jis daugiausiai juodaodžių gyvenamą miestą, be kita ko, išvadino „šlykščia, žiurkių ir graužikų apnikta skyle“. Tada jau ne tik politiniai priešininkai apkaltino jį rasizmu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suprantąs Turkijos sprendimą įsigyti rusišką oro erdvės gynybos sistemą S-400. Anot D. Trumpo, jo santykiai su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu yra „labai geri“, o situacija labai sudėtinga.
Turkija buvo „priversta“ įsigyti rusišką sistemą, nes pirmtakė demokratų vyriausybė nepardavė jai amerikietiškos „Patriot“ sistemos, sakė D. Trumpas antradienį žurnalistams. Taip jis pakartojo Turkijos vyriausybės argumentą.
Prieš tai paskirtasis JAV gynybos sekretorius Markas Esperas „neteisingu ir nuviliančiu“ pavadino Turkijos sprendimą įsigyti S-400. Per klausymus JAV Kongrese jis pabrėžė, kad vyriausybė Ankaroje negali turėti abiejų sistemų.
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketina įsigyti apie 100 naikintuvų. Pentagonas grasina liepos pabaigoje išmesti Turkiją iš F-35 programos.
D. Trumpas per kabineto posėdį sakė, kad Turkijai dabar uždrausta įsigyti naikintuvus – dėl to „Lockheed Martin“ ginkluotės koncernas „nėra labai laimingas“.
„Mes turime situaciją, kai Turkija mums buvo labai gera, labai gera. Ir mes dabar Turkijai sakome, kad jai, kadangi ji buvo priversta įsigyti kitą raketų sistemą, neparduosime „F-35“ naikintuvų“, – kalbėjo D. Trumpas.
Korėjos demilitarizuotoje zonoje sekmadienį įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas.
„Tai buvo svarbi istorinė diena, legendinė diena“, – reporteriams sakė D. Trumpas.
Sekmadienį abiejų šalių vadovai susitiko abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje ir paspaudė vienas kitam ranką. Tada JAV vadovas trumpam kirto demarkacijos liniją tarp abiejų Korėjų ir įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją.
Jis tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, įkėlusiu koją į Šiaurės Korėją. Kim Jong-unas JAV prezidento poelgį pavadino „labai drąsiu ir ryžtingu“.
Tada D. Trumpas ir Kim Jong-unas susėdo pasikalbėti, ir jų diskusija truko gerokai ilgiau, nei tikėtasi, – apie valandą.
Jųdviejų susitikimas nebuvo planuotas iš anksto. G20 viršūnių susitikime Japonijoje dalyvaudamas D. Trumpas šeštadienį paskelbė tviteryje žinutę, kurioje rašė apie apsilankymą Pietų Korėjoje ir pasiūlė Kim Jong-unui susitikti demilitarizuotoje zonoje „tiesiog paspausti ranką ir pasisveikinti, nes nematėme vienas kito po susitikimo Vietname“.
Sekmadienį įvykusio susitikimo metu JAV prezidentas padėkojo Kim Jong-unui, kad šis priėmė jo kvietimą susitikti demilitarizuotoje zonoje, nes, jei Kim Jong-unas nebūtų pasirodęs, „spauda būtų privertusi jį atrodyti kvailai“.
Kaip pranešama, D. Trumpas net pakvietė Kim Jong-uną kada nors apsilankyti JAV, ir D. Trumpas teigė, kad susitarė su Kim Jong-unu atnaujinti branduolines derybas.
Kritikai šį trečiąjį abiejų šalių vadovų susitikimą pavadino grynu politiniu teatru, bet kiti viliasi, kad jis gali padėti pagrindą būsimoms dvišalėms deryboms.
Pirmasis abiejų šalių vadovų susitikimas surengtas pernai birželį Singapūre, o antrasis įvyko šiemet vasarį Vietnamo sostinėje Hanojuje.
Tačiau antrasis susitikimas nebuvo sėkmingas, ir dvišalės derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo atsidūrė aklavietėje.
Simbolinis trečiasis susitikimas surengtas viliantis, kad tai padės išeiti iš aklavietės derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos ir sankcijų.
Anksčiau sekmadienį Pietų Korėjoje surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas stengėsi nuslopinti lūkesčius dėl reikšmingos pažangos, teigdamas, kad susitikimas su „Kimu tėra mažas žingsnis“.
JAV vadovas ne kartą sakė, kad neskuba spausti Šiaurės Korėjos dėl branduolinio nusiginklavimo.
Tuo metu ekspertai abejoja, ar Šiaurės Korėja išvis kada nors sutiks visiškai atsisakyti branduolinių ginklų.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad „neskuba“ bombarduoti Irano. Jis atskleidė, kad operacijai jau buvo pasirengta, bet prezidentas kelios minutės prieš operacijos pradžią veiksmus atšaukė, kad būtų išvengta daug aukų.
„Aš niekur neskubu“, – tviteryje rašė D. Trumpas, atskleisdamas savo minties eigą vėlyvą ketvirtadienį, kai turėjo pateikti sprendimą dėl Irano bombardavimo.
D. Trumpas nurodė smogti Iranui, tačiau naktį į penktadienį oro antskrydžius paskutinę akimirką sustabdė. Ši operacija esą turėjo būti kerštas už Irano numuštą amerikiečių žvalgybinį droną.
„10 minučių prieš išpuolį nusprendžiau jį sustabdyti“, – teigė prezidentas. Jis aiškino, kad generolas prezidentą informavo, jog išpuolis pareikalaus 150 Irano gyventojų gyvybių, o prezidentas nusprendė, kad tai nebus proporcingas atsakas už drono numušimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali rugsėjo 1-ąją apsilankyti Lenkijoje su vizitu ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių dieną paskelbti apie Amerikos karinio buvimo šalyje didinimą. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Rzeczpospolita“, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose.
„Varšuvos ir Vašingtono derybos spartėja. Amerikiečiai partneriams lenkams davė signalą, jog D. Trumpas svarsto galimybę jau birželio viduryje pakviesti (Lenkijos prezidentą) Andrzejų Dudą į Baltuosius rūmus ir sureguliuoti paskutinius ginčus dėl Amerikos bazių Lenkijoje plėtros“, – rašo leidinys.
„Jeigu abu lyderiai sudarys preliminarų susitarimą, D. Trumpui nebeliks kliūčių paskelbti Amerikos karinę iniciatyvą Varšuvoje per Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines“, – sakė laikraščiui trys nepriklausomi šaltiniai Lenkijoje ir Jungtinėse Valstijose.
JAV prezidento dalyvavimas rugsėjo 1-osios renginiuose tikriausiai paskatintų atvykti į Lenkiją daugumą pakviestų ES, NATO ir Rytų partnerystės šalių vadovų, tarp jų – Prancūzijos ir Vokietijos prezidentus bei Didžiosios Britanijos premjerą, rašo „Rzeczpospolita“. Leidinio nuomone, tai būtų Vakarų pasaulio solidarumo su Lenkija signalas, tuo labiau, kad į iškilmes nepakviestas (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas.
Komentuodami JAV karinio buvimo Lenkijoje didinimą, laikraščio šaltiniai sakė, kad omenyje turimas divizijos formatas. Be to, D. Trumpas gali pranešti Varšuvoje apie svarbius energetikos projektus. Neatmetama, kad bus kalbama apie atominės elektrinės statybą šalyje.
Jungtinės Valstijos apsvarstys visus galimus veiksmų variantus, kad Rusija būtų priversta pasitraukti iš Venesuelos. Tai trečiadienį Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Venesuelos opozicijos lyderio Juano Guaido žmona Fabiana Rosales pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša televizijos kanalas „Fox News“.
„Rusija turi pasitraukti“, – pabrėžė Amerikos lyderis. Paklaustas, kokių priemonių Vašingtonas ketina imtis šiuo tikslu, prezidentas pareiškė: „Pažiūrėsime, galimi visi veiksmų variantai. Kad suprastumėte: galimi visi variantai“.
Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas informavo Maskvą apie savo poziciją per JAV prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną ar JAV nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose, D. Trumpas pareiškė: „Jie žino, jie žino“. Jis nepatikslino, ką turi omenyje.
Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Tyrimą atlikęs JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris nerado įrodymų, kad prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampaniją 2016 metais būtų susimokęs su Rusija. Tai rodo ataskaita, kurią sekmadienį Teisingumo departamentas perdavė Kongresui.
„Specialiojo prokuroro tyrimas neparodė, kad D. Trumpo kampanijos komanda – ar kas nors su ja susijęs – buvo susitarę su Rusija daryti įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams“, – sakė generalinis prokuroras Williamas Barras.
Įdomu tai, kad R. Muelleris nekaltina D. Trumpo nusikaltimu, tačiau jo visiškai ir neišteisina. Keturių puslapių ataskaitoje teigiama, kad nebuvo įmanoma nustatyti, ar D. Trmpas trukdė teisėsaugai. „Viena vertus, ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas įvykdė nusikaltimą. Antra vertus, jo nekaltumas nėra įrodytas“, – W. Barras citavo ataskaitą.
D. Trumpas iš karto po ataskaitos paskelbimo tviteryje komentavo ją savaip. „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“, – rašė jis. Reporteriams prezidentas sakė, jog „gėda“, kad buvo toks tyrimas. Tyrimas esą buvo tik „nelegalus sumanymas sunaikinti“, kuris žlugo.
Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr. Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders taip pat patvirtino, kad specialiojo prokuroro ataskaita visiškai išteisina prezidentą D. Trumpą nuo kaltinimų, susijusių su Rusijos afera. Tyrimas reiškia „visišką prezidento išteisinimą“, pabrėžė ji.
R. Muelleris po beveik dvejus metus trukusio tyrimo penktadienį ataskaitą dėl galimų D. Trumpo rinkimų komandos ryšių su Rusija perdavė W. Barrui. Visa ataskaita, Teisingumo departamento pageidavimu, skelbiama nebus.
R. Mullerio tyrimas truko 674 dienas. Jo metu septyni asmenys buvo nuteisti, dar 27-iems pateikti kaltinimai. Vien tik Michaelio Flynno – buvusio D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais – apklausos truko 62 valandas ir 45 minutes. Iš viso apklausa apie 500 liudytojų.
R. Mulleris nuo 2017 metų gegužės tyrė, ar būta slaptų susitarimų tarp S. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų galimai darant įtaką 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai ir ar prezidentas, atleisdamas FTB vadą Jamesą Comey’į, trukdė teisėsaugai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį užsipuolė dvipartinį Kongreso komitetą ir suabejojo jo gebėjimu užtikrinti finansavimą sienos JAV-Meksikos pasienyje, praėjus vos vienai dienai po to, kai komitetas pradėjo darbą, praneša „The Hill“.
D. Trumpas tviteryje parašė, kad respublikonai komitete „švaisto savo laiką“, nes demokratai neva „neduos pinigų žūtbūt reikalingos sienos statybai“.
Kartu JAV prezidentas patikino jau statantis sieną. „Aš jumis jau pasirūpinau. Siena jau yra statoma, vis tiek nesitikėjau pagalbos“, – pareiškė D. Trumpas, nepateikdamas jokių duomenų apie menamą sienos statybą.
D. Trumpo komentarai gali sukliudyti respublikonų įstatymų leidėjams, kurie šiuo metu bando susitarti su demokratais dėl pasienio saugumo, taip užkertant kelią dar vienam vyriausybės uždarymui, kuris, pasak paties prezidento iškelto termino, turės prasidėti vasario 15 d., jei susitarimas dėl sienos nebus pasiektas.
Demokratai trečiadienio komiteto susitikime pateiktame pasiūlyme neįtraukė finansavimo sienai, tačiau neatmetė galimybės skirti lėšų kitokiems fiziniams barjerams pasienyje su Meksika.
D. Trumpas praėjusį penktadienį pasirašė trijų savaičių vyriausybės finansavimo dokumentą, taip vėl atnaujindamas vyriausybės darbą. Tačiau ketvirtadienio pasisakymai rodo, kad D. Trumpas gali būti pasiryžęs paskelbti nepaprastąją padėtį šalyje, kuri leistų jam apeiti Kongresą ir pačiam skirti finansavimą nuo 2016 m. rinkimų kampanijos žadamai sienai.
Prezidento pranešimai tviteryje pasirodė po to, kai jis pakeitė naudojamus terminus. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas tikino, kad pasienyje su Meksika užtektų plieninių virbų ar tvoros, bet ketvirtadienį D. Trumpas sugrįžo prie ankstesnės retorikos.
„Nuo šiol vadinkime visa tai sienomis ir užbaikime šiuos politinius žaidimus! Siena yra siena“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
Tuo tarpu respublikonų įstatymų leidėjai, besitikintys pasirašyti susitarimą su demokratais, rinkosi „barjero“ terminą.
„Tai galėtų būti barjeras. Neturi būti siena“, – žurnalistams sakė Atstovų rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy’is.
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio biuras, atliekantis tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, penktadienį paneigė „BuzzFeed“ straipsnyje pateikiamą informaciją apie tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas liepė buvusiam advokatui meluoti liudijant Kongrese, informuoja AFP.
D. Trumpo aplinka jau anksčiau kritikavo „BuzzFeed“ už straipsnį, kuriame teigta, kad prezidentas nurodė Michaelui Cohenui meluoti apie dangoraižio Rusijoje projektą, kurį D. Trumpo firma siekė įgyvendinti vykstant 2016 m. prezidento rinkimams.
Specialiojo prokuroro atstovas spaudai Peteris Carras sakė, kad „BuzzFeed“ pateikė netikslią informaciją apie specialiojo prokuroro biuro gautus pareiškimus ir dokumentus bei apie M. Coheno parodymus Kongresui.
R. Muellerio tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir galimus slaptus susitarimus tarp D. Trumpo bei Maskvos dažnai aprašomas spaudoje ir tampa tema spekuliacijoms.
Tačiau tai itin retas ir kone beprecedentis atvejis, kad specialiojo prokuroro tarnyba išplatintų tokį pranešimą. D. Trumpas suskubo juo pasidžiaugti tviteryje, kur rašė, kad „tai labai liūdna diena žurnalistikai, bet puiki diena šaliai“, ir pridūrė, kad „melagingos naujienos yra žmonių priešas“.
Tęsiantis ginčui dėl biudžeto, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė demokratų lyderės Nnacy Pelosi kelionę į užsienį. Dėl vyriausybės uždarymo, deja, turiu pranešti jums, kad jūsų kelionė į Briuselį, Egiptą ir Afganistaną atidedama, rašė D. Trumpas ketvirtadienį laiške Atstovų Rūmų pirmininkei. Tačiau jei nori, N. Pelosi esą gali skristi reisiniu lėktuvu.
Demokratė, be kita ko, penktadienį Briuselyje ketino susitikti su ES užsienio politikos įgaliotine Federica Mogherini. Minėtas D. Trumpo sprendimas atrodo kaip revanšas už tai, kad N. Pelosi patarė jam atidėti Kongrese planuojamą skaityti metinį pranešimą arba pateikti jį raštu.
D. Trumpas savo laiške įgėlė demokratei, pareikšdamas, kad ji ir taip keliauja tik viešųjų ryšių tikslais. „Atsižvelgiant į faktą, kad 800 000 nuostabių amerikiečių darbuotojų negauna algos, jūs neabejotinai sutiksite, kad šio viešųjų ryšių renginio atidėjimas yra visiškai deramas“, – rašė jis, turėdamas omenyje kelionę. N. Pelosi verčiau tuo metu esą derėtųsi su juo, kaip išspręsti biudžeto krizę.
Beveik keturias savaites dalies JAV valdžios institucijų darbas yra paralyžiuotas, nes neišsprendus ginčo dėl D. Trumpo reikalavimo skirti lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai laiku nebuvo priimtas biudžeto įstatymas. Prezidentas atsisako pasirašyti įstatymą, kuris nenumato pinigų šiam projektui. Demokratai, nuo kurių balsų jis Kongrese yra priklausomas, lėšų skirti nesutinka.
Daug dienų jokio poslinkio ginče nėra. N. Pelosi rekomendavo D. Trumpui dėl vyriausybės darbo paralyžiaus atidėti sausio 28-ąją numatytą skaityti metinį pranešimą arba pateikti jį raštu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į savo šalies gyventojus, dar kartą paskelbdamas reikalavimą, kad plieno sienai su Meksika būtų skirta 5,7 mlrd. JAV dolerių.
Devynių minučių trukmės kalboje Ovaliniame kabinete Baltuosiuose rūmuose nebuvo jokių nuolaidų demokratams, atsisakiusiems finansuoti sienos statybą. Šis projektas tapo D. Trumpo vidaus politikos idėja.
Kreipimasis taip pat nesuteikė vilčių, kad greitai būtų nutrauktas dalinis vyriausybės uždarymas, dėl kurio 800 tūkst. federalinių darbuotojų liko be atlyginimo.
Tačiau D. Trumpas atsitraukė nuo ankstesnių prielaidų, kad jis galėtų skelbti nacionalinę ekstremalią situaciją, kuri suteiktų jam įgaliojimus išleisti sienos projektą be Kongreso patvirtinimo. Tai sukeltų dar gilesnę politinę krizę. D. Trumpas kalbėjo neįprastu tonu ir teigė norintis suderinti politinius nesutarimus.
Po netikėto JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymo Irake apšaudyta Bagdado centre esanti griežto saugumo zona. Vadinamojoje Žaliojoje zonoje, be kita ko, įsikūrusios ministerijos, parlamento pastatas ir griežtai saugoma JAV ambasada. Per apšaudymą iš artilerijos pabūklų ketvirtadienio rytą žmonės nenukentėjo, pranešė saugumo šaltiniai.
Žalioji zona 2003 metais po Saddamo Husseino nuvertimo buvo nustatyta dėl saugumo priežasčių. Baiminantis teroristinių išpuolių, patekimas į ją smarkiai ribojamas. Irako vyriausybė neseniai paskelbė, kad Žalioji zona vėl bus atverta viešajam transportui.
D. Trumpas su žmona Melania trečiadienį su neskelbtu vizitu maždaug tris valandas lankė JAV karius karinėje bazėje į Vakarus nuo sostinės Bagdado.
JAV prezidento žmona Melanija Tramp. EPA – ELTA nuotr.
D. Trumpo susitikimas su Irako ministru pirmininku Adelu Abdulu Magdžiu žlugo, nes, Bagdado duomenimis, nepavyko susitarti dėl susitikimo vietos. Premjeras nesutiko kalbėtis su D. Trumpu JAV Ain al-Asado karinių oro pajėgų bazėje. Kartu vyriausybė patikino, kad iš anksto buvo informuota apie vizitą ir kad D. Trumpas pakvietė A. a. Mahdį atsakomojo vizito.
Irako opozicijos politikai griežtai sukritikavo D. Trumpo vizitą. Opozicijos lyderis Sabahas al Saadis pareikalavo neeilinio parlamento posėdžio, kad aptartų šį „akivaizdų Irako suverenumo pažeidimą“. „D. Trumpas turėtų žinoti savo ribas: JAV įvykdyta Irako okupacija baigėsi“, – pabrėžė „Islah“ bloko vadovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot žiniasklaidos, siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui trauktis iš ES.
E. Macronui balandį lankantis Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė: „Kodėl tu nepalieki ES?“ Apie tai rašo „Washington Post“, remdamasis dviem neįvardytais ES pareigūnais.
Jei Prancūzija pasitrauks iš ES, jis pasiūlys šaliai dvišalę prekybos sutartį, JAV prezidentą cituoja straipsnio autorius Joshas Roginas. Šio dvišalio susitarimo sąlygos bus geresnės, nei jas JAV šiuo metu suteikia ES kaip visumai, esą sakė D. Trumpas E. Macronui.
Prieš tai jau JAV žinių portalas „Axios“ rašė, kad D. Trumpas G7 viršūnių susitikime birželio pradžioje Kanadoje už uždarų durų paniekinamai atsiliepė apie NATO. Jis karinį aljansą susitikime su Vakarų partneriais pavadino „tokiu pat blogu kaip NAFTA“ (JAV laisvosios prekybos sutartis su Kanada ir Meksika). D. Trumpas yra nepatenkintas NAFTA susitarimu ir grasina iš jo pasitraukti.
D. Trumpas ne kartą ir NATO, ir ES. Prieš savo inauguraciją jis „Brexit“ pavadino „puikiu dalyku“ ir pareiškė viltį, kad ir kitos valstybės paseks britų pavyzdžiu.
