Turkijos žvalgyba

SkaitomiausiosŽvalgyba

Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą Naserzadę
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano žvalgą Mohammadą-Rezą Naserzadę
Turkijos žvalgyba sulaiko Irano agentus

Užsienio spaudoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos žvalgyba neseniai sulaikė 8 agentus iš Irano slaptųjų tarnybų.

Irano agentai sučiupti turkiškame mieste Vane, kur ketino pagrobti besislapstantį Irano karinių oro pajėgų pilotą Mexrdadą Abdarbaši.

Šiam į Turkiją pabėgusiam Irano lakūnui Turkija suteikė politinį prieglobstį. Irano žvalgyba nusprendė susigrąžinti vyrą.

Nutiko štai kaip. Irano agentai pirmiausia prisigretino prie lakūno žmonos. Jai buvo pasiūlyta 10 tūkst. dolerių premija, jei ji savo vyrui pakiš migdomųjų ir į namus įsileis Irano žvalgybos VEVAC darbuotojus. Priešingu atveju nukentėsią moters artimieji, gyvenantys Irane.

Tačiau lakūno žmona liko ištikima sutuoktiniui. Ji viską papasakojo. O šis – informavo jį kuravusį Turkijos žvalgybos karininką iš MIT.

Turkijos žvalgyba surengė gudrų žaidimą. Lakūno žmona apsimetė sutinkanti talkinti Irano žvalgybai. Net avansą paėmė. Bet kai vyrai iš VEVAC įsiveržė į lakūno M. Abdarbaši namus, ten jų jau laukė turkų žvalgybininkai. Likusius iraniečių specialiųjų tarnybų atstovus turkai sulaikė gatvėje, kurią puolimo metu buvo apšvietę galingi prožektoriai.

Irano žvalgybos ženklas
Turkijos žvalgybos būstinė

Oficialioji Ankara mano, kad lakūno pagrobimui Iranas buvo skyręs 30 tūkst. dolerių. Jų akimis – dideli pinigai. Tačiau kyla pagrįstas klausimas – kodėl Iranui toks svarbus sraigtasparnio „Cobra“ lakūnas?

Teheranui tikriausiai svarbus ne pats lakūnas, nežinantis jokių didelių paslapčių, o šalies prestižas. Suprask – visi iš Irano pabėgusieji sulauks skaudžių pasekmių. Bus pagrobti, sugrąžinti namo ir teisiami. Kita priežastis – Irano žvalgybininkai norėjo, matyt, pasipuikuoti prieš naująjį šalies žvalgybos bosą – Ismailą Chatibi.

Tai – ne pirmas sykis, kai Irano žvalgyba mėgina pagrobti į Turkiją pabėgusius savo piliečius. Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį planuota pačiupti Chabibą Čaabą, vieno Arabų judėjimo lyderių. O prieš maždaug aštuonetą mėnesių turkų žvalgyba areštavo Irano konsulą, apsimetantį diplomatu. Diplomatiniu pasu besidangstęs profesionalus Irano žvalgybininkas – tai Mohammadas-Reza Naserzade, 2019-aisiais organizavęs Turkijoje politinį prieglobstį gavusio Irano valdininko iš Irano gynybos ministerijos pagrobimą.

Žodžiu, tarp Turkijos ir Irano žvalgybų nūnai – rimta įtampa.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

2021.10.16; 07:08

Žvalgyba

Turkijos žvalgybos būstinė
Turkijoje suimti du įtariami šnipai, kurie prisipažino šnipinėję arabus Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naudai. Aiškinamasi, ar vieno iš įtariamų šnipų atvykimas į Turkiją buvo susijęs su Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu, skelbia „Reuters“.

Vienas iš vyrų atvyko į Turkiją 2018-ųjų spalį, netrukus po J. Khashoggio nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Kitas suimtas asmuo vėliau atvyko padėti savo kolegai.

Vyresnysis Turkijos pareigūnas sakė, kad bandoma išsiaiškinti, ar jo atvykimas buvo susijęs su žmogžudyste, ir pridūrė, kad tas asmuo buvo stebimas paskutinius šešis mėnesius.

„Gali būti, kad buvo bandoma surinkti informaciją apie Turkijoje gyvenančius arabus, įskaitant politinius disidentus“, – sakė pareigūnas, prašęs neatskleisti jo tapatybės. 

Kaip pranešama, įtariami šnipai pirmadienį buvo suimti Stambule. 

Saudo Arabijos žurnalistas, kronprinco Mohammedo bin Salmano kritikas, J. Khashoggis spalio 2 d. nužudytas savo šalies konsulate Stambule. Jo nužudymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą.

Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir kai kurios Vakarų šalys mano, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas M. bin Salmanas užsakė įvykdyti žurnalisto žmogžudystę. Saudo Arabijos pareigūnai tai neigia. Saudo Arabijos prokuroras pareiškė kaltinimus 11 įtariamųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.20; 16:00
Žvalgyba

Jei Prancūzija būtų išgirdusi Turkijos išorės slaptosios tarnybos MIT perspėjimus, Paryžiaus policija būtų galėjusi dar iki lapkričio 13-osios tragedijos sučiupti vieną iš teroro aktų organizatorių bei vykdytojų.

Omenyje turimas Paryžiaus pakraštyje gyvenęs 29-erių metų amžiaus Ismaelis Omaras Mostefaja. Būtent jis surengė teroristinį išpuolį Bataclan teatre.

Hasnainas Kazimas leidinyje Der Spiegel rašo, jog Turkijos išorės žvalgyba MIT net du sykius (2014-ųjų gruodžio mėnesį ir 2015-ųjų vasarą) informavo Prancūzijos teisėsaugą, kur konkrečiai gyvena įtartinasis jaunuolis. 

Continue reading „Prancūzija ignoravo Turkijos slaptųjų tarnybų pranešimus” →

iraq
Žvalgyba

Amerikiečiams nuvertus Irako diktatorių Sadamą Huseiną šios šalies specialiųjų tarnybų vadovai, agentai ir rezidentai nebuvo uždaryti nei į kalėjimus, nei teisiami. Bent jau visi, bent jau ilgam. Kaip rodo istorijos pavyzdžiai, karai, revoliucijos ir perversmai XX amžiuje palaidojo ne vieną imperiją, ne vieną diktatūrą. Kartu su imperijomis bei diktatūromis žlugdavo ir daugelis tos santvarkos atributų, ramsčių, pagalbininkų – prezidentai, politinė vadovybė, generolai, diplomatai, premjerai. Išimtis – žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnai. Žvalgybos darbuotojai visada susirasdavo darbo kitose valstybėse. Dauguma žvalgybos specialistų niekad nebūdavo sušaudomi, nes jų patirties ir žinių prireikdavo naujiesiems šeimininkams.

Continue reading „Kur po karo pasidėjo Irako žvalgyba?” →