„Projekto – Homo sovieticus” eksponatas

Dalius Egidijus Stancikas

Tuskulėnų dvaro rūmuose buvo atidarytas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro muziejus „Projektas – Homo sovieticus”. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką ir jos produktą – sovietinį pilietį.

Atidaryme kalbėjo LGGRTC gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios akto signataras Vytautas Landsbergis, politinis kalinys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas, vienas iš ekspozicijos „Homo sovieticus“ kūrėjų Remigijus Černius ir muziejaus „Projektas – Homo sovieticus” kūrėja ir vedėja Dovilė Lauraitienė.

Kaip sakė LGGRTC gen. direktorius A. Bubnys, „simboliška, kad šis muziejus yra Tuskulėnų parke, toje erdvėje, kur okupantai slapčia užkasinėjo pirmais okupacijos metais KGB kalėjime sušaudytas savo aukas. Taip pat simboliška, kad ekspozicija yra įrengta buvusiame dvare ir taip atspindi to laikmečio esmę – tikruosius namų šeimininkus sovietai išvarydavo iš namų ir juos naikino, trėmė, o jų būstuose ir žemėse prievarta kūrė savo fantasmagorišką pasaulį, kuriame išvarytų, sunaikintų šeimininkų vaikai turėjos virsti nemąstančiais robotais, pamiršusiais  savo tikrąją istoriją, Tėvynę, papročius. Buvo kuriama sovietinė laboratorija, kur įvairiais prievartiniais būdais – tiek fiziniais, tiek moraliniais – buvo stengiamasi išugdyti naują žmonių rūšį – homo sovieticus: spaliukus, pionierius, komjaunuolius, komunistus ir kitus besąlygiškai paklusnius sovietinius piliečius. Šį istorinį dvilypumą sėkmingai pavyko pavaizduoti ekspozicijos kūrėjams, nes pakėlus galvą už komunistinės laboratorijos lubų matosi buvusio pasaulio – dvaro – fragmentai.“

Tuskulėnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Muziejaus direktorė Dovilė Lauraitienė, dėkodama visiems, prisidėjusiems prie naujo muziejaus atsiradimo, pabrėžė, kad dabartinė ekspozicija nėra baigtinė, ji bus nuolat atnaujinama žmonių dovanojamais eksponatais ir pakvietė visus, turinčius sovietinių reliktų, prisidėti prie tolesnio muziejaus kūrimo.

Šiuo metu muziejuje demonstruojami 200 eksponatų, ekskursijas lydi gidas (vienos ekskursijos trukmė apie 1,5 val.), pavieniams lankytojams yra parengtas išmanusis gidas, kuriuo naudojantis galima išklausyti eksponatų aprašus, taip pat išgirsti su jais susijusių sovietmečio anekdotų ar teatralizuotų pasakojimų.

Kiekvienoje iš penkų salių yra interaktyvi erdvė (terminalas), kur lankytojai gali peržiūrėti sovietinės propagandos ir melo demaskavimo vaizdo siužetus, nuotraukų galeriją, viktoriną ir sovietiniu laikmečiu naudoto žodyno paaiškinimą.

Žaidimus mėgstantiems lankytojams prie atskiro kompiuterio galima išmėginti savo atvaizdą perkelti į sovietinius plakatus ar kronikas arba atsidurti baudžiamuose režimo gniaužtuose, pasidaryti šias nuotraukas ir atsisiųsti jas prisiminimui apie apsilankymą muziejuje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2021.09.22; 04:38

Kaune sausio 22-ąją bus prisimintas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas.

Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties. 

Jonas Semaška – Liepa

Renginio dienotvarkė: 10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12:00 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas).

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“.

Jonas Semaška-Liepa gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Naujadvaryje. 1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. tapo kapitonu. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas.

Nuo 1941 m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. spalio 25 d. buvo 7-ojo bataliono vadas. Vermachto pusėje dalyvavo Staliningrado mūšyje.

Nuo 1943 m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, du sykius sužeistas. 1944 m. paskirtas majoru. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame Kuršo katile.

Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Žemaitijos partizanų. Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – Žemaičių apygardai. 1946 m. kovą iš Generolo Vėtros priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai.

1946 metų balandžio mėnesį Telšių mieste buvo suimtas, o spalio 13-ąją Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.

1997-aisiais didvyrio J. Semaškos palaikai aptikti Tuskulėnų dvare.

2001 metais jie perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.

2017.01.20; 18:32