Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicija nėra tokia stipri, kad išspręstų politinį ginčą su valdžia be pasaulio pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, atvykusi į Tyrimų komitetą duoti parodymų byloje dėl raginimų užgrobti valdžią, kuri buvo iškelta opozicijai įkūrus Koordinacinę tarybą.
 
Žurnalistų paklausta, kokia, jos manymu, bus tolesnė įvykių raida, S. Aleksijevič atsakė, kad pasaulis turi padėti Baltarusijai priversti (Aliaksandrą) Lukašenką kalbėtis, praneša „tut.by“.
 
„Manau, kad tikriausiai vyks ilgos politinės rokiruotės. Gal pasaulis mums padės, kad Lukašenka pradėtų su kuo nors kalbėtis, nes dabar jis kalbasi tik su (Vladimiru) Putinu. Galbūt reikia ir Putiną įtraukti į pokalbį, ir pasaulį, kad Lukašenka pradėtų kalbėtis ir suprastų, jog negalima laikyti vienodai vertingais savo gyvenimo, savo šeimos gyvenimo ir savo tautos likimo. Bet čia mums turi padėti, vargu ar mes ir mūsų Taryba susitvarkysime su šia situacija. Mūsų pilietinė visuomenė stipri, bet, deja, kol kas dar ne tokia stipri, todėl mums reikalinga pasaulio pagalba, galbūt ir Rusijos, jeigu įstengsime ją pasitelkti, pagalba“, – sakė rašytoja.
 
Gautomis žiniomis, apklausa Tyrimų komitete truko apie 40 minučių. S. Aleksijevič atsisakė liudyti prieš save, ir tuo apklausa iš esmės baigėsi. Anot rašytojos, ji „kol kas“ tebėra liudytoja.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00

Dėl įtarimų sukčiavimu stambiu mastu sulaikytas buvęs Rusijos ministras Michailas Abyzovas. Tai Maskvoje pranešė Valstybinis tyrimų komitetas. Jis yra tiesiogiai pavaldus prezidentui Vladimirui Putinui, kuris, Kremliaus duomenimis, buvo iš anksto informuotas apie tyrimą.

46-erių M. Abyzovas iki 2018 metų buvo ministras be portfelio, atsakingas už projektą „Atvira vyriausybė“, turėjusį garantuoti valdžios skaidrumą. Prieš tai jis dirbo V. Putino patarėjų štabe.

M. Abyzovas kaltinamas tuo, kad būdamas ministras iš kelių įmonių pasisavino 4 mlrd. rublių (55 mln. eurų) ir pinigus pervedė į užsienį. Jis įtariamas buvęs vadeiva nusikalstamos grupuotės, kuri apgaudinėjo koncernus. Detalės iki šiol nežinomos. Buvusiam politikui gresia iki 20 metų kalėjimo.

Anot žiniasklaidos, Italijoje gyvenantis M. Abyzovas buvo atviliotas į Maskvą tariamai susitikti su premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir aptarti verslo reikalų. Kai atvyko į Rusiją, jo jau laukė Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai.

Tai ne pirmas kartas, kai aukštas D. Medvedevo vyriausybės narys yra kaltinamas korupcija. 2016-aisiais dėl šantažo ir kyšių ėmimo buvo sulaikytas tuometinis ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Jis nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.28; 03:45

Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodama į pirmadienį paskelbtą žinią apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus Lietuvos piliečiui advokatui Simonui Slapšinskui, kuris buvo vienas iš Lietuvos prokurorų, vadovavusių 1990 m. Sausio13-osios įvykių ikiteisminiam tyrimui, Generalinė prokuratūra primena, kad žinią apie Rusijos Federacijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams, susijusiems su Sausio13-osios byla, Rusijos informacijos agentūros išplatino dar 2018 m. metų liepos mėnesį.

Pirmadienį buvo pranešta apie tai, kad Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus S. Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.

Jokie oficialūs pranešimai apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus iš Rusijos Federacijos nėra gauti, praneša Generalinė prokuratūra.

Lietuvos prokuratūra pabrėžia, kad tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę.

Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.

Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis.

Prokuratūra taip pat primena, kad praėjusių metų gruodžio 19 d. buvo pranešta apie šiuo metu tebevykstantį ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Spaudos konferencijos metu generalinis prokuroras E. Pašilis nurodė, kad tam tikri šio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad Rusijos Federacijos žvalgyba nusitaikiusi į ypatingai jautrias mūsų visuomenei sritis, temas ir procesus, tarp jų – ir į vadinamąją Sausio 13-osios bylą.

Šios bylos nagrinėjimas teisme jau yra baigtas. Sprendimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti kovo 27 d.

Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 m. ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.19; 05:30