Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Lietuvos nevadinčiau labai sąžininga valstybe. Lietuva dažnokai tik apsimeta, kad jai svarbios vertybės. Kai kurie Lietuvos politikų pareiškimai ginant žmogaus teises, teisingumą ir padorumą labiau primena triukšmingus paradus nei nuoširdų rūpestį.

Šitaip sakau skaudama širdimi. Maniškis priekaištas būtų toks: jei Lietuva puoselėja ir brangina vertybes, tai ji šios taisyklės privalo laikytis daugmaž visur ir visada. Kuo mažiau dvigubų, trigubų standartų. Deja, mes sąžiningi ir principingi – tik retsykiais.

Baltarusiškos trąšos, kurių nebenorime praleisti per savo teritoriją, – tik vienas pavyzdys, kada Lietuva griebėsi dirbtinos lyderystės. „Belaruskalij“ trąšų užkardymas – greičiau dirbtinai sukeltas triukšmas, žiūrėkit, kokie mes drąsūs, principingi, sąžiningi, nei noras pažaboti diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. Be abejo, A. Lukašenka turėtų sėdėti kalėjime iki gyvos galvos už viską, ką per pastaruosius keklis dešimtmečius iškrėtė. Žinoma, Lietuvai privalu elgtis taip, kad nuo mūsų nenusisuktų, mumis nenusiviltų JAV: jei Amerika, pavyzdžiui, skelbia ekonomines sankcijas Baltarusijai, tai kur mums dėtis?

Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.  

Ir vis dėlto kam reikalingi lietuviški apribojimai „Belarsukalij“ trąšoms, jei jų nežada laikytis Latvijos, Estijos ar dar kokios nors kaimyninės šalies verslininkai? Kam ši lietuviška ekonominė auka, jei ji neatneš daugiau laisvių ir demokratijų Baltarusijai, ant kelių neparklupdys diktatoriaus (šią šalį, norim ar nenorim, šiandien greičiausiai prisijungs Kremliaus valdovas). Kodėl pamirštame, jog šiame globaliame pasaulyje ekonomines sankcijas taikyti – labai sudėtinga, mat viskas taip supainiota, jog net ir norėdami nerasime siūlo galo. Europos Sąjunga tokia didelė, marga, kad jai tikrai sunku susitarti. O Lietuva reikalauja sankcijų ir Rusijai, ir Baltarusijai, ir Kinijai.

Taip, turime gražių intencijų. Bet ar nepasprinksime? Žiūrėkim, ką atnešė geri mūsų norai: sankcijos baltarusiškoms trąšoms dar nežinia kada įsigalios, o mūsų politikai tarpusavyje – jau mirtinai susipykę. Pavargau sekti, kokios tikros ir kokios menamos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros, Seimo užsienio reikalų komiteto, „Lietuvos geležinkelių“ klaidos. Mes pagrįstai skubėjome įsiteikti Amerikai, bet ar Vašingtonas nepuls į mus kreivai žiūrėti būtent dėl mūsų vidinių kivirčų („Belaruskalij“ tema Lietuvoje – šimtai skirtingiausių politinių, žurnalistinių nuomonių). Žiūrėk, dar susipyksime su broliais latviais: girdi, tiems lietuviams niekas netinka – nei baltarusiški mineralai, nei baltarusiška elektra, nei prekyba su Rusija, nei kinietiškos prekės, o juk valgyti ką nors reikia, užsidirbti pinigų – būtina.

Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Imkime kiek tolimesnes šalis nei Baltarusija. Tikriausiai visi prisimena, kaip mūsų politikai Vilniuje ant Baltojo tilto, iškėlę lozungus, kritikavo Kiniją. Kritikuodamas Kiniją nūnai Lietuvos užsienio reikalų viceministro postą užimantis M. Adomėnas, be abejo, teisus. Kam gali patikti uigūrus, tibetiečius skriaudžianti Kinija. Tačiau Pekino noras susigrąžinti Taivano kontrolę – argi aršiai kritikuotinas? Jau sykį minėjau, dabar dar kartą priminsiu: 1991-aisiais metais buvo pasirašyta Lietuvos ir Kinijos sutartis, kurioje Lietuva įsipareigoja su Taivanu bičiuliautis tik Pekinui pritarus. Šios sutarties mes oficialiai neatšaukę. Tad, kad ir kaip būtų keista, Pekino pyktis šių eilučių autoriui labiau suprantamas nei apsimestinis Lietuvos aikščiojimas iš nuostabos, o „ką gi mes blogo padarėme, atidarydami Taivano prekybos atstovybę“.

Kita istorija. Mūsų politikams labai gaila Kinijoje skriaudžiamų uigūrų. Tačiau kodėl – tik uigūrų? Kodėl mums, sakykim, visiškai nerūpi skriaudžiamų palestiniečių likimas? Ar prisimenate bent vieną atvejį, kad mūsų valdžios elitas kritikuotų Izraelį? O juk žydų ir palestiniečių priešprieša – ne vien palestiniečių kaltė. Kodėl nenorime matyti, kaip šiandien palestiniečiai jėga ir gudrumu išstumiami iš savų teritorijų?

Tegul viceministras M. Adomėnas susiranda žydų istoriko Ilano Pappe knygą „Palestinos etninis valymas“. Tame veikale istorikas (pabrėžiu – žydas) smulkiai pasakoja, kaip po 1948 metų arabų ir Izraelio karo buvo kuriama žydų valstybė. Žydų karinės struktūros tuomet nušlavė nuo žemės paviršiaus 531 kaimą, 11 miesto dydžio gyvenviečių ir žudynėmis, prievartavimais, turto grobimais, kankinimais išstūmė iš gimtųjų žemių apie 800 tūkst. palestiniečių. Žydų kilmės istoriko I. Pappe manymu, etninis palestiniečių valymas buvo iš anksto suplanuotas. Kiek tose karinėse operacijose dalyvavusių žydų generolų – karo nusikaltėliai, kuriuos karo nusikaltimams laimino žydų politikai? I. Pappe savo knygoje brėžia išvadą, kad jo mylimas Izraelis, dėl kurio jis pats kariavo, buvo pastatytas ant nusikaltimų žmoniškumui. Tik daugelis Vakarų valstybių, jo manymu, atsisako pripažinti šią skaudžią tiesą.

Palestinos etninis valymas. Ilano Pappe knygos viršelis

Tad Lietuva, jei ji tikrai nori būti padori ir sąžininga, turėtų daugmaž vienodai domėtis visais skriaudžiamaisiais – ir uigūrais, ir palestiniečiais. Bet akivaizdu, kad taip – nėra.

Juozas Krikštaponis. Išrašas iš metrikų

Lietuva nesąžininga net pati sau. Įvairios žydų organizacijos ir bendruomenės jau ne sykį puldinėjo mūsų didvyrius – Joną Noreiką ir Kazį Škirpą. Mums į galvas kalama mintis: neturime jokios moralinės teisės jų garbinti, kadangi šie turėjo kontaktų su nacistine Vokietija. Dabar štai puolamas karininkas, partizanų vadas Juozas Krikštaponis. Lietuva prievartaujama nugriauti Ukmergėje pastatytą paminklą prieš sovietus kovojusiam J. Krikštaponiui. Į šią kampaniją įsivelia net Lietuvoje reziduojantis Izraelio ambasadorius. Keli angažuoti Lietuvos istorikai ir žurnalistai šaukia, jog Lietuva privalanti pati apsivalyti nuo netikrų didvyrių. Sutinku. Istorijos neklastokime. Į istoriją žvelkime sąžiningai – iš visų pusių ir kampų. Bet kodėl tada, remiantis I. Pappe veikalu, žydai nepasmerkia savų karininkų, kūrusių Izraelio valstybę? Kodėl tie, kurie jėga ir klasta iš savo žemių išvijo beveik milijoną palestiniečių, nepasmerkiami Jeruzalėje ir Tel Avive? Kodėl jiems Izraelyje statomi didingi paminklai, apie juos rašomos palankios mokslinės studijos?

Lietuviškasis šios problemos moralas būtų toks: žydų bendruomenės ir tarptautinės žydų organizacijos visą dėmesį sukoncentravusios tik į 1941 – 1944-uosius metus, kai Lietuva buvo okupuota vokiečių. Kodėl skrupulingai neanalizuojama tų baisių laikų pradžių pradžia – Lietuvos gyvenimas 1940 – 1941-aisiais metais? Bijoma, kad į dienos šviesą iškils daug bjaurių faktų, kas ir kaip 1940 – 1941-aisiais talkino sovietų okupantams? Apie sovietinėms represinėms struktūroms talkinusių dušanskių, rocių, raslanų „humanitarinę pagalbą“ lietuvių tautai bijome net prasižioti. O juk Lietuva, regis, – demokratinė, laisva šalis.

Kaip bebūtų liūdna, bet tokių keistų palyginimų surastume ir daugiau. Tik apie juos galbūt – kitą kartą.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.12.31; 08:00

Diržas. Slaptai.lt nuotr.

Žmogus teisių aktyvistai pirmadienį pranešė pateikę Vokietijos teismui skundą dėl penkių mažmenininkų, tarp kurių –  „C&A“, „Lidl“ ir „Hugo Boss“, su kaltinimais, kad jie pelnosi iš priverstinio Kinijos gyventojų uigūrų darbo.
 
Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centras (ECCHR) pranešė, kad atlikę atvirų šaltinių tyrimus, pateikė ieškinį, kuris taip pat apima du prekybos tinklus – „Aldi Nord“ ir „Aldi Sued“.
 
ECCHR atstovė Miriam Saage-Maass teigė, kad pilietinės visuomenės organizacijoms buvo sunku gauti aiškių piktnaudžiavimo įrodymų, tačiau jų užteko, kad prokurorai galėtų juos atidžiau panagrinėti.
 
Ji sakė, kad atsiranda daug informacijos, leidžiančios manyti, kad vyksta priverstinis darbas.
 
„Kyla klausimas, ar pelningi verslo santykiai nėra bendrininkavimas ir parama tokiems tarptautiniams nusikaltimams“, – sakė ji.
 
M. Saage-Maass pridūrė, kad šios penkios bendrovės „viešai ir savanoriškai“ išvardijo savo tiekėjus – gamyklas Sindziange, Kinijos provincijoje, kur, kaip įtariama, vyksta priverstinis darbas, tačiau gali būti, kad tai tik ledkalnio viršūnė.
 
„Mes tikime, kad tas penketas iš tikrųjų yra tik daug platesnės ir sistemingesnės problemos pavyzdys“, – sakė ji.
 
Ji pažymėjo, kad kiniška medvilnė sudaro 20 proc. pasaulinės produkcijos, o 80 proc. jos gaminama Sindziange.
 
„Taigi, labai tikėtina, kad yra daug daugiau įmonių, perkančių gaminius iš to regiono“, – pridūrė ji.
 
Keletas stambių vartojimo prekių ženklų, įskaitant „Uniqlo“, „H&M“, „Nike“ ir „Adidas“, praėjusiais metais paskelbė, kad nustos pirkti medvilnę iš šio regiono, todėl Kinijoje pasigirdo raginimų juos boikotuoti.
 
Liepos mėnesį Prancūzijos teismai pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad keturios mados verslo grupės, įskaitant „Uniqlo“ ir „Zara“ , pelnėsi iš Kinijos uigūrų mažumos priverstinio darbo.
 
Ši byla buvo grindžiama skundu, kurį balandį pateikė kovos su korupcija organizacija „Sherpa“, „Švarių drabužių kampanijos“ Prancūzijos skyrius ir Europos uigūrų institutas, taip pat viena uigūrų moteris, kuri buvo laikoma Sindziango darbo stovykloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.07; 06:00

Atsargiai – jus stebi. Slaptai.lt nuotr.

Žvalgybos tarnybos gali būti suinteresuotos ne tik rinkti informaciją kitose valstybėse, bet ir daryti įtaką priimamiems sprendimams ar kontroliuoti kurią nors bendruomenę. Pavyzdžiui, Kinijos žvalgybos tarnybos įtakos darymui Australijoje pasitelkė žinomus kinų bendruomenės lyderius,  o kinų programišiai šnipinėja užsienyje gyvenančius uigūrus.

Ilgos Pekino „rankos“

Australijoje jau kuris laikas viešai kalbama apie vieno iš kinų bendruomenės lyderių, buvusio kandidato į parlamentą Duongo Di Sanho veiklą. Įtariama, kad jis šnipinėjo Kinijai ir bendradarbiavo su šios šalies žvalgybos tarnybomis bei Jungtinio fronto darbo departamentu – tai organizacija, kuri atsakinga už kinų bendruomenių užsienyje kontrolę, informacijos rinkimą bei Pekino įtakos skleidimą Komunistų partijos naudai. Įkalčiai prieš šį asmenį yra tokie išsamūs, kad Australijos žvalgybos tarnybos netgi paprašė teismo pratęsti laiką, skirtą jų patikrinimui.

Sąsajomis su Kinija įtariamas ir dar vienas kinų bendruomenės lyderis, dirbęs vienos iš Australijos partijų patarėju, Zhangas Johnas. Pasak Skynews.com.au, manoma, kad per ryšius su Kinijos konsulu Sidnėjuje, Kinijos žurnalistais ir akademinės bendruomenės nariais, kurių daliai uždrausta atvykti į Australiją, jis bendradarbiavo su Kinijos žvalgybos tarnybomis bei jau minėtu Jungtinio fronto darbo departamentu. 

Veikiama ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, socialinis tinklas Facebook viešai paskelbė, kad Kinijos programišių grupė šnipinėjo uigūrus, gyvenančius užsienyje. Ji konkrečiai taikėsi į uigūrų kilmės aktyvistus, žurnalistus ar disidentus Turkijoje, Kazachstane, JAV, Sirijoje, Australijoje, Kanadoje ar kitur.

Kinijos diplomatinė atstovybė. Slaptai.lt foto

Programišiai susikūrė netikras paskyras ir apsimetė žmogaus teisių rėmėjais, siekdami įgyti pasitikėjimą. Vėliau dalindavosi nuorodomis į kenkėjiškas svetaines, kurios užkrėsdavo vartotojų kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius ir suteikdavo galimybę juos sekti. Socialinis tinklas pranešė užblokavęs svetaines ir pašalinęs netikras paskyras.

Uigūrai yra daugiausia Kinijos Sindziango provincijoje gyvenanti tautinė ir religinė mažuma, prieš kurią Kinija vykdo itin represyvią politiką. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 metais paskelbė, kad Kinija daugybę musulmonų uigūrų laiko įkalinusi perauklėjimo stovyklose. Už Kinijos ribų apsigyvenę uigūrai dažnai skundžiasi Pekino persekiojimu ir bauginimais.

Kaip veikia Maskva?

Tuo metu Rferl.org praneša, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Kryme sulaikė dvigubą Rusijos ir Ukrainos pilietybę turintį laisvai samdomą žurnalistą Vladislavą Jesipenką ir apkaltino jį šnipinėjimu Ukrainai. Remiantis žurnalisto advokatu, vyras buvo mušamas, kratomas elektros šoku, jam grasinta mirtimi. Žurnalistui palūžus jis buvo priverstas perskaityti paruoštą tekstą prieš kamerą – per televizijas parodyta, kaip jis prisipažįsta šnipinėjęs Kijevo naudai.

Vakarų žiniasklaida ir oficialūs pareigūnai pasmerkė šį poelgį ir pareikalavo paleisti žurnalistą į laisvę.

Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.

Žurnalistų kankinimai – ne vienintelis Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo būdas. Vokiečių Der Spiegel pranešė, kad su Rusijos karine žvalgyba (GRU) siejama grupuotė bandė įgyvendinti kibernetinę ataką prieš Vokietijos valdančiųjų partijų parlamento narius. Nusikaltėliai taikiniams siuntė suklastotus laiškus ir įsilaužė į kai kurių politikų pašto dėžutes, nors parlamento infrastruktūros nepažeidė.

Beje, Rusija arba Šiaurės Korėja įtariamos slypinčios ir už atakos prieš Australijos televizijos transliuotoją Channel 9. Kaip praneša Skynews.com.au, ataka siejama su Maskva ar Pchenjanu dėl to, kad televizija tuo metu kaip tik turėjo transliuoti kritiškus reportažus Rusijos ir Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2021.04.15; 05:42

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
 
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
 
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
 
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
 
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
 
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 00:10

Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
 
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
 
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 18:01

JAV vyriausybė paskelbė sankcijas aukštiems Kinijos politikams ir vienai institucijai, kuriuos kaltina musulmonų mažumos uigūrų engimu.
 
Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kinijos autonominio Sindziango regiono Komunistų partijos vadovas Chen Quanguo bei buvęs jo pavaduotojas Zhu Hailunas, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Finansų departamentas. Chen Quanguo daug prisidėjo prie uigūrų engimo, indoktrinacijos ir internavimo Sindziange, teigiama pranešime.
 
Sankcionuojami asmenys bei jų šeimos nariai negalės atvykti į JAV, pareiškė Valstybės departamentas. Sankcijos taikomos ir uigūrų engimu kaltinamai institucijai – Sindziango viešojo saugumo biurui (XPSB) – bei jo vadovui Wang Mingshanui ir šio pirmtakui Huo Liujunio.
 
„Jungtinės Valstijos tvirtai pasiryžusios panaudoti  savo finansinę galią, kad patrauktų atsakomybėn tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises Sindziange ir visame pasaulyje“, – sakė iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Įšaldomas galimas minėtų asmenų ir institucijos turtas JAV. Be to, amerikiečiai ir JAV įmonės negalės su jais sudaryti sandorių.
 
Tikimybė, kad minėti kinai turi turto JAV, veikiau yra maža. Tačiau tokios sankcijos dėl JAV finansų sistemos ir dolerio galios apsunkina ir daugelį kitų tarptautinių sandorių.
 
UIgūrai yra giminingi etniniams turkams ir jaučiasi engiami hanų kinų. Pekinas uigūrų grupuotes kaltina terorizmu. JAV vyriausybė spėja, kad vadinamosiose perauklėjimo stovyklose laikoma per milijonas musulmonų mažumos atstovų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.10; 07:00

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldas Trumpas neturi jokių principų, kuriais remtųsi, ir yra netinkamas būti prezidentu, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė jo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Nemanau, kad jis tinkamas tarnybai. Nemanau, kad jis turi kompetencijos dirbti savo darbą“, – „ABC News“ sakė J. Boltonas.
 
D. Trumpo administracija mėgino užkirsti kelią memuarų leidimui, nes teigė, kad knygoje yra atskleidžiama įslaptintos informacijos.
 
Knygoje, kurios ištraukos trečiadienį buvo paskelbtos trijuose laikraščiuose, J. Boltonas kaltina D. Trumpą, kad šis prašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti laimėti dar vienus rinkimus. D. Trumpas taip pat esą išsakė paramą Pekinui vykdant masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų kalinimą. J. Boltonas prezidentą kritikuoja ir dėl įvairių pasaulio problemų nepaisymo.
 
„Iš tikrųjų man nepavyko išgryninti jokių principų, kuriais D. Trumpas remtųsi, vienintelis principas, kuriuo jis remiasi, yra klausimas, kaip būti perrinktam“, – J. Boltonas sakė „ABC News“ žurnalistams interviu, kuris visas bus transliuojamas sekmadienį.
 
„Man atrodo, kad jis buvo taip susitelkęs į perrinkimą, kad nebuvo jokių kitų ilgalaikių principų“, – teigė jis.
 
J. Boltonas taip pat kalbėjo apie D. Trumpo bandomus palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu – prezidentas esą koncentravosi į galimybę nusifotografuoti ir spaudos reakciją į jo veiksmus, o ne į ilgalaikius JAV interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:17

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Manto Adomėno spaudos konferencija „Dėl Lietuvos ir Kinijos santykių“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas penktadienį pristatė rezoliucijos projektą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį ir įvertinti Lietuvos santykius su Kinija. Politikų teigimu, didėjantis Kinijos ekonominis aktyvumas bei agresyvi retorika turi būti tinkamai ir atsakingai įvertinta prieš plėtojant prekybą ir bendradarbiavimą su šia šalimi.
 
Dar prieš trisdešimt metų, pasak L. Kasčiūno, analitikams bei ekspertams kalbėjus apie komunizmo žlugimą, šių dienų realybė, sako politikas, rodo, kad komunizmas ne tik nežlugo, bet ir „kai kuriuose regionuose įgauna vis naujas formas, kurios prisitaiko prie globalizacijos“.
 
„Kalbant apie galios augimą, reikia minėti bandymą pirmauti technologijų pasaulyje, dominuoti ekonominiuose santykiuose ir jau galima kalbėti netgi apie tam tikrą poveikį kitų valstybių politinėms sistemoms“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.
 
Tęsdamas kalbą apie didėjančią Kinijos įtaką, parlamentaras kartu priminė suintensyvėjusias Europos Sąjungos diskusijas apie 5 G ryšio saugumą, investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą. Jo teigimu, griežtesniam Kinijos investicijų reguliavimui ES prieštarauja tos šalys, kuriose Kinija, teigia L. Kasčiūnas, investuoja „neproporcingai daug“ – Portugalija, Graikija, Vengrija.
 
„Matome, kad ekonominis bendradarbiavimas, ryšiai, ekonominis Kinijos poveikis jau ima veikti įvairių valstybių politinius apsisprendimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Tuo metu M. Adomėnas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. Kinijai buvo esminiai metai – 70 metų nuo komunistinės Kinijos susikūrimo, Tibeto okupacijos metinės, taip pat Tiananmenio žudynių trisdešimtosios metinės.
 
„Šie trys jubiliejai savotiškai buvo lūžio taškas pačios Kinijos mąstyme apie pasaulį ir santykį su juo. Tai, kas iki tol buvo daroma ganėtinai latentiškai, šiais metais buvo apnuoginta ir iškilo į paviršių“, – kalbėjo M. Adomėnas. Kaip Kinijos grėsmės pavyzdžius jis įvardijo šios šalies grasinimus Taivanui, Honkongo autonominiam regionui, agresiją Pietų Kinijos jūroje, etninės uigūrų mažumos persekiojimą.
 
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.

„Mes turime suprasti, kad Kinija, nepaisant jos pastangų (kurti. – ELTA) savo, kaip pažangios, modernios ir neagresyvios šalies įvaizdį, iš tikrųjų yra nusikaltimus žmogiškumui tebevykdantis karine prasme agresyvus režimas“, – aiškino Seimo narys.
 
M. Adomėnas taip pat priminė, kad šiemet Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardinta kaip grėsmė Lietuvai. Vis dėlto šis faktas, teigė parlamentaras, valdžios buvo ignoruotas.
 
„Mes turime konstatuoti, kad politinė šalies valdžia, užuot priėmusi tą perspėjimą kaip svarbų orientyrą politikos ir santykių su Kinija peržiūrėjimui, bandė jį tiesiog paneigti, nustumti į paraštę ir kažkokiu būdu retušuoti. (…) Tokie signalai, ateinantys iš Užsienio reikalų ministerijos, yra dalykas, kuris iš tikrųjų kelia didžiulį nerimą, nes (…) matome vis didėjantį Kinijos aktyvumą ES ir taip pat Lietuvoje“, – konstatavo M. Adomėnas.
 
Politikas priminė, kad Lietuvoje rugpjūčio 23 d. vykęs Honkongo paramai skirtas mitingas buvo bandomas blokuoti Kinijos ambasados. Lietuvoje, pasak jo, veikia ir Kinijos žvalgybų tinklas, prisidengęs Kinijos piliečių Lietuvoje asociacijos vardu.
 
„Labai svarbu, kad Lietuva neatliktų sprendimų, kurie toliau ją įstumtų į Kinijos politinės gravitacijos orbitą, ir čia Lietuva, kaip šalis, pirmoji pradėjusi Sovietų Sąjungos demontavimą, turėtų būti viena iš pirmųjų, kuri atvirai ir aiškiai nacionaliniu politiniu lygiu ES, NATO formatuose turi kalbėti apie Kinijos grėsmę“, – sakė M. Adomėnas. Jo teigimu, Lietuva, norėdama plėtoti prekybinius, energetinius, technologinius ryšius su Kinija, turi gerai įvertinti visas potencialias grėsmes.
 
„Mūsų tikslas yra vėl grąžinti Kinijos temą į nacionalinio dėmesio tašką“, – pabrėžė M. Adomėnas.
 
Rezoliuciją, siekiančią paskatinti rimčiau vertinti Kinijos galią, pasirašė šeši parlamentarai: L. Kasčiūnas, M. Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vytautas Bakas, Žygimantas Pavilionis ir Ingrida Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.28; 06:47

Žmogaus teisėms iškilęs pavojus visame pasaulyje, įskaitant Vakarų šalis, Vokietijos parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
Kalbėdamas per diskusiją apie Vyriausybės žmogaus teisių politiką, H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu Sirijoje yra kankinami kaliniai, Kinijos sulaikyta daugiau nei milijonas etninių uigūrų, o Venesueloje persekiojami opozicijos lyderiai.
 
„Kartais mus paveržia pavojingos iliuzijos apie pažangą, – Bundestage teigė H. Maasas. – Nėra automatinio žmogaus teisių pažangos mechanizmo.“
 
Pažymėdamas dabartines žmogaus teisių problemas, H. Maasas paragino Vokietijos partnerius Europos Sąjungoje veikti kartu ir taip sustiprinti savo pozicijas žmogaus teisių apsaugos srityje.
 
Pasak ministro, globalizacija, skaitmenizacija ir klimato kaita padarė poveikį žmogaus teisėms. Vyriausybės ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį šalyje taip pat teigiama, kad Vokietija negali užmigti ant laurų.
 
„Nacionalinio verslo ir žmogaus teisių veiksmų plano įvertinimas aiškiai parodė, kad daugelis įmonių vis dar nėra įgyvendinusios plano programos“, – sakė H. Maasas, pabrėždamas, kad tik kas penkta Vokietijos bendrovė šiuo metu imasi atitinkamų veiksmų užtikrinti žmogaus teises.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.12; 13:00

Kinija penktadienį užsipuolė Europos Parlamentą (EP) dėl šių metų Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimo Kinijoje iki gyvos galvos kalėti nuteistam Kinijos uigūrų mažumos teisių gynėjui Ilhamui Tohti.
 
Pasak Kinijos, I. Tohti yra „teroristas“.
 
„Viliuosi, kad Europa gali gerbti Kinijos vidaus reikalus ir teismų nepriklausomumą ir vengti aukštinti teroristą“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
 
„Nežinau, koks tiksliai tai yra apdovanojimas, kokia jo svarba ar įtaka. Tačiau žinau, kad I. Tohti yra Kinijos teismų nuteistas nusikaltėlis“, – teigė atstovė.
 
Aktyvistas I. Tohti, buvęs ekonomikos profesorius, 2014 metais buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos už „separatizmą“.
 
Ketvirtadienį EP paskelbė I. Tohti šių metu Sacharovo premijos laureatu, ir EP pirmininkas Davidas Sassolis paragino Kiniją nedelsiant paleisti aktyvistą iš kalėjimo, pavadindamas jį „nuosaikumo ir susitaikymo balsu“, bei paragino gerbti mažumų teises Kinijoje.
 
I. Tohti, kuriam penktadienį sukako 50 metų, rugsėjį tapo Vaclavo Havelo žmogaus teisių premijos laureatu už tai, kad „suteikė uigūrų žmonėms balsą“.
 
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos.
 
Kinija sulaukia vis griežtesnės kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš uigūrus, etninius kazachus, Kirgizijos musulmonus ir kitas musulmonų mažumos grupes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:30
pukenis_

Esame tik 3 milijonų lietuvių krikščioniška tauta iš septynių milijardų žemės gyventojų, tačiau mes drauge su kitomis pavergtomis tautomis nugalėjome Sovietų Sąjungos komunistinį režimą.

Todėl esame jautresni kenčiantiems ir kovojantiems už žmogaus teises. Tad tebūnie leista ir mums su ypatinga pagarba išsakyti Jums didžiosios, modernios Kinijos vadovams tai, ką galvoja kiekvienas į Dievą tikintis žmogus. Jeigu Kinijos žmonės galėjo padaryti tokią didelę pažangą ekonominėse reformose, įvedant laisvosios rinkos dėsnius, leidžiant veikti nevyriausybinėms organizacijoms, tai kodėl negalima visa tai vainikuoti ir žmogaus teisių apsauga?

Continue reading „Viešas laiškas Kinijos vadovybei”

turkija_skareles_1

Šiandienos pasaulyje vis labiau plintanti islamofobija – tai viena iš pagrindinių ksenofobijos formų, greta antisemitizmo ir dar kelių smarkiai paplitusių ksenofobijos formų.

Islamofobija tampa propagandiniu ginklu totalitarinių režimų, įtakingų slaptųjų ložių ir kai kurių tarptautinių verslo sindikatų rankose. Šios ksenofobijos formos kurstymu suinteresuotos ir kai kurios slaptosios tarnybos, savo ataskaitose prikurianančios daug nebūtų grėsmių, ir taip išsireikalaujančios didžiules pinigų sumas iš savo šalių vyriausybių vadinamųjų antiteroristinių programų.

Rusijos Šiaurės Kaukazo regione vykstantis pastovus islamo dvasininkų žudymas – tai akivaizdus  įrodymas, kad okupacinė administracija nuožmiai persekioja islamo pasekėjus.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl kursto islamofobiją?”