AČIŪ. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Varšuva, rugpjūčio 1 d. (PAP-ELTA). Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį tviteryje parašė, kad dėl Ukrainos valdžios atstovų pareiškimų į URM buvo iškviestas Ukrainos ambasadorius Lenkijoje.
 
Anksčiau tą pačią dieną Lenkijos ambasadorius Kyjive Bartoszas Cichowskis buvo iškviestas į Ukrainos URM dėl Lenkijos prezidento patarėjo Marcino Przydaczo komentarų, kad Ukraina turėtų parodyti daugiau dėkingumo už paramą, kurią gavo iš Lenkijos.
 
Živilė Aleškaitienė (PAP (EN))
 
2023.08.02; 00:30

Garbė Ukrainai! Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Berlynas, gegužės 5 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pakomentavo Berlyno policijos sprendimą uždrausti demonstruoti Ukrainos ir Rusijos vėliavas prie sovietinių memorialų Treptovo, Tyrgarteno ir Schionholzer Heidės parkuose gegužės 8-ąją ir 9-ąją, praneša portalas „eurointegration“.
 
„Ukrainos vėliavos uždraudimas yra labai neįžvalgus ir nepagrįstas. Vokiečiai neturi jokių problemų dėl Ukrainos vėliavos, kuri yra taikos ir laisvės simbolis“, – parašė tviteryje O. Makejevas.
 
Panašus draudimas buvo paskelbtas ir pernai. Tada Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad neleistina dėti lygybės ženklą tarp Ukrainos ir Rusijos vėliavų.
 
Teigiama, jog Berlyno Senatas tokiu sprendimu siekia, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimo neaptemdytų galimi konfliktai, susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.06; 07:40

Iranas. Nacionalinė vėliava

Teheranas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Po savaitgalį surengtos dronų atakos prieš karinį objektą netoli Ishafano didmiesčio Iranas išsikvietė Ukrainos reikalų patikėtinį.
 
To priežastimi Užsienio reikalų ministerija nurodė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo pasisakymus bei vyriausybės Kyjive „kerštingus veiksmus“, pirmadienį pranešė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
 
V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas sekmadienį po atakos tvitreyje rašė: „Karo logika yra negailestinga ir baisi. Ji išrašo griežtas sąskaitas autoriams ir jų bendrininkams. (…) Ukraina jus įspėjo“.
 
Irano režimas yra pripažinęs, kad tiekė dronus Rusijai, tačiau tai esą darė dar prieš invaziją.
 
Naktį į sekmadienį, Irano duomenimis, keliais nedideliais bepiločiais atakuota Gynybos ministerijos gamykla netoli Isfahano Vidurio Irane. Tris dronus esą numušė oro gynyba. Per ataką niekas nenukentėjo. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
 
Irano užsienio reikalų ministras Husseinas Amirabdollahianas išpuolį pavadino „bailia ataka“, kuri neturės jokių padarinių jo šalies branduoliniams tyrimams. „Wall Street Journal“, remdamasis „su operacija“ susipažinusiais asmenimis, rašo, kad su ataka susijęs Izraelis.
 
Izraelio kariuomenė, kaip įprasta, pranešimo nekomentavo.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.31; 05:12

Tankai mūšio lauke. Youtube.com

Berlynas sausio 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos vyriausybę pritarti vokiečių gamybos kovinių tankų „Leopard-2“ tiekimui Ukrainai.
 
„Mums reikia Vokietijos tankų – ir mums jų reikia dabar, – šeštadienį dpa agentūrai sakė O. Makejevas. – Neturime laiko analizuoti, svarstyti ar abejoti. Mums reikia sprendimų, apmokymų ir koordinuoto pristatymo. Ir nedelsiant.“
 
Nepaisant stiprėjančio tarptautinio spaudimo, Vokietijos vadovai penktadienį Ukrainos sąjungininkams skirtoje konferencijoje Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje pareiškė vis dar nepriėmę sprendimo, ar pritarti itin pažangių tankų eksportui į Ukrainą.
 
„Atvirai kalbant, iš Vokietijos partnerių tikėjomės daug daugiau“, – apie Ramšteino konferenciją kalbėjo O. Makejevas.
Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
 
Tačiau ambasadorius pasidžiaugė žinia, kad per konferenciją Ukrainai buvo pažadėta kita karinė įranga už kelis milijardų dolerių.
 
Lenkija ir kelios kitos NATO šalys yra pareiškusios, jog norėtų siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą, bet pirmiausia jos turi gauti Vokietijos vyriausybės sutikimą prieš perduodant kitur bet kokius iš šios šalies įsigytus ginklus.
 
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į šalį, Ukrainoje vyksta kruvinas karas.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.01.22; 04:00

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui viešai pareiškus, kad jis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad šiuo metu oro gynybos sistemos Ukrainai yra kritiškai svarbios.
 
Ambasadorius atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Rusija nusitaikiusi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą su tikslu šaltuoju laikotarpiu sukelti dar vieną karo pabėgėlių į Europą bangą. Todėl, pasak jo, vienintelis kelias išsaugoti energetikos infrastruktūrą ir leisti Ukrainos kariuomenei tęsti atsakomuosius puolimus visomis kryptimis – oro gynybos sistemos.
 
„Kaip matote, pastarosios kelios savaitės dar kartą įrodė, kad oro gynyba yra prioritetas numeris vienas Ukrainai. Mes šnekame su visais savo partneriais, visuose įmanomuose formatuose nuo karo pradžios apie tiekimą skirtingų ginklų, ginklų sistemų atitinkančių NATO standartus“, – Eltai teigė P. Beshta.
 
Ukrainos ambasadorius akcentuoja, kad Ukraina labai vertina visą Lietuvos suteiktą paramą karo metu. Visgi, atkreipia dėmesį P. Beshta, kad Rusijai pastaruoju metu susikoncentravusi į civilinės infrastruktūros atakavimą – Ukrainai reikia didesnės paramos.
 
Lietuvos kariuomenės įsigytos savaeigės haubicos PzH 2000. KAM nuotr.

„Lietuva padėjo labai ukrainiečiams atlaikyti agresiją pirmuosius kelis mėnesius, bet dabar mums reikia daugiau. Visai neseniai Rusija pradėjo dar vieną eskalacijos bangą ir ji labai rimta, nes ji nukreipta tik į civilinę infrastruktūrą. Taigi, jei iki paskutinės eskalacijos, iki spalio mėnesio, jie nusitaikydavo į 10 proc. į karinius objektus ir 90 proc. į civilinius objektus. Jie sugadino mokyklas, ligonines ir žmonių pastatus, tai dabar jau praktiškai 100 proc. atakų nukreipta į civilinę infrastruktūrą“, – akcentavo jis.
 
P. Beshta atkreipia dėmesį, kad dabartinis Rusijos tikslas artėjant žiemai yra sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad kiltų dar viena ukrainiečių karo pabėgėlių į Europą banga. Todėl, pasak jo, oro gynybos sistemos yra vienintelis būdas šioje situacijoje juos sustabdyti.
 
„Jie bombarduoja su raketomis, su iranietiškais dronais mūsų energetikos infrastruktūrą, su tikslu, kad ukrainiečiai sušaltų žiemos laikotarpiu ir tai išprovokuotų dar vieną pabėgėlių į Europą bangą. Nes tai vienintelis būdas jiems kažkaip mus sustabdyti ir priversti mus kapituliuoti šiame raunde. Tai reiškia, kad mūsų kertinis prioritetas yra apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą ateinančius mėnesius, nes, kaip matote laikraščiuose, milžiniški kiekiai raketų ir dronų atskrieja kiekvieną dieną“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje.
 
„Todėl kiekviena ambasada, kiekvienas ambasadorius šiomis dienomis ieško oro gynybos sistemų ir mes šiuo metu prašome savo partnerių rimtai apsvarstyti jų siuntimą į Ukrainą, nes jos yra labai reikalingos ir nes jos gali nulemti šio karo baigtį. Tai yra mūsų pozicija ir ji yra labai aiški“, – pridūrė jis.
Oro gynybos sistema NASAMS
 
Ambasadorius akcentuoja, kad naudodama oro gynybos sistemas Ukraina galėtų apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą, o tai leistų tęsti kontrpuolimą.
 
„Oro gynybos sistemos yra ne tik labai svarbios – jos kritiškai svarbios. Jei mes sugebėsime apsaugoti savo energetikos infrastuktūrą, mes išgyvensime šią žiemą ir mūsų kariuomenė galės užbaigti karinį darbą – atsakomuosius puolimus visomis kryptimis“ , – pabrėžė P. Beshta.
 
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
 
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.10.27; 09:00

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, liepos 5 d. (dpa-ELTA). Kaip praneša du pagrindiniai Vokietijos laikraščiai, Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas atšaukiamas į Kyjivą dirbti Užsienio reikalų ministerijoje.
 
Tiesmukais pasisakymais garsėjantis 46 metų diplomatas Vokietijoje žinomas dėl aštrios vyriausybės kritikos dėl jos vykdomos Ukrainos politikos, ypač dėl ginklų tiekimo tempo. Praėjusią savaitę jis patyrė spaudimą dėl to, kad gynė 1959 m. mirusį Ukrainos nacionalistų lyderį Stepaną Banderą. Antrojo pasaulinio karo metais S. Banderos grupės narių vadovaujami Vakarų Ukrainos partizanai buvo atsakingi už etninį valymą ir dešimčių tūkstančių lenkų žudynes. Jis taip pat kaltinamas bendradarbiavimu su nacistine Vokietija.
 
A. Melnyko pareiškimus aštriai kritikavo Varšuva ir Izraelio ambasada Berlyne bei kiti. Ukrainos užsienio reikalų ministerija tuomet teigė, kad A. Melnykas išsako savo, o ne ministerijos poziciją.
 
Laikraštis „Bild“, remdamasis keliais šaltiniais Kyjive, antradienį pranešė, kad A. Melnykas gali būti perkeltas į Kyjivą jau rudenį, ir teigė, kad jis gali pretenduoti į užsienio reikalų viceministro darbą. Kitas įtakingas dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ citavo Ukrainos prezidentūrai artimus šaltinius, sakiusius, kad A. Melnykas ketina palikti savo postą Berlyne ir persikelti į Kyjivą. Nei vyriausybė Kyjive, nei pats A. Melnykas neatsakė į dpa prašymus pakomentuoti.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.07.06; 00:30

Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Olena Zelenska. Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šeštadienį sostinėje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyks oficialus Ukrainos centro atidarymas. Simbolinę Ukrainos centro atidarymo juostelę perkirps Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
 
Renginyje nuotoliniu būdu dalyvaus ir į ukrainiečių bendruomenę Lietuvoje kreipsis Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.
 
Atidarymo koncerte pasirodys Lietuvos ir Ukrainos atlikėjai. Švietimo akademijos erdvėje taip pat vyks nevyriausybinių organizacijų mugė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.11; 07:12

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Berlynas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Vokietijoje paragino skubiai tiekti sunkiąją ginkluotę į karo nuniokotą šalį, teigdamas, kad praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos vyriausybės pažadėti ginklai dar nepristatyti.
 
„Būkime atviri, praėjo 100 karo dienų, o iki šiol iš Vokietijos į Ukrainą nebuvo pristatytas nė vienas sunkiosios ginkluotės vienetas“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Andrijus Melnykas.
 
Nors jis palankiai įvertino neseniai paskelbtą kanclerio Olafo Scholzo pranešimą, kad Vokietija Ukrainai atsiųs tokių ginklų, kaip oro gynybos sistema „Iris-T“, A. Melnykas sakė, kad pirmieji ginklai tikriausiai nebus pristatyti iki birželio pabaigos.
 
Kancleris trečiadienį parlamente paskelbė apie „Iris-T“ pristatymą, taip pat apie sekimo radarą artilerijos pozicijoms aptikti. Vokietija taip pat nori pristatyti keturis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius iš Bundesvero atsargų.
 
Šiam įsipareigojimui pritaria kiek daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų, rodo reprezentatyvi tyrimų instituto „YouGov“ atlikta apklausa.
 
Apie 52 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies palaikantys šį pranešimą, o 33 proc. teigė visiškai arba iš dalies nepritariantys jam.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.06.04; 09:11

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.
 
„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.
 
A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.
 
Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.
 
„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, – teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.
 
Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, – sakė diplomatas.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2022.04.04; 00:30

Lenkijos karinės pajėgos

Kyjivas, kovo 21 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi galimai Rusijos agresijai. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Andrijus Deščicia.
 
„Būgštaujama, kad Rusija gali užpulti Lenkiją. Lenkijos vyriausybė tam ruošiasi“, – sakė Ukrainos diplomatas.
 
Jis priminė, kad šalyje buvo priimtas Gynybos įstatymas, kuris sustiprins Lenkijos ginkluotąsias pajėgas.
Lenkijos kariuomenė
 
„Bet Lenkijos vyriausybė supranta, jog verčiau padėti Ukrainai ir neleisti, kad Rusijos kariuomenė priartėtų prie Lenkijos sienos“, – pridūrė A. Deščicia.
 
Pasak ambasadoriaus, Rusija skleidžia dezinformaciją, kad esą Lenkija nori užimti Vakarų Ukrainą, bet tai neturi nieko bendra su tikrove.
 
„Tikrovė tokia – lenkai padeda Ukrainai, tiems, kurie atvyko į Lenkiją. Tai beprecedentė pagalba pastaraisiais metais. Karas parodė, kad Rusijos naratyvas apie ukrainiečių ir lenkų tautų nesantaiką neatitinka realybės“, – pabrėžė diplomatas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.22; 06:37

Ukrainos ambasadorius Tailande 44 metų Andrijus Bešta mirė viename iš Lipės salos viešbučių Satuno provincijoje. Tai sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
„Naktį mirė Ukrainos ambasadorius Tailande A. Bešta“, – parašė valstybės vadovas tviteryje.
 
Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais šalies Užsienio reikalų ministerijoje, praneša, kad diplomato mirties priežastis – širdies priepuolis. Analogišką versiją paskelbė ir Tailando policija. Pasak jos, preliminariais duomenimis, A. Bešta tikriausiai mirė dėl ūmaus širdies nepakankamumo. Tailando pareigūnai neaptiko smurtinės mirties požymių ant jo kūno.
 
Dirbti Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje A. Bešta pradėjo 1998 metais. Ambasadoriumi Tailande jis buvo paskirtas 2015 metais ir dėl planinės rotacijos jau ruošėsi grįžti į tėvynę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.31; 09:00

Rusijoje įkalinti Ukrainos jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.
Šlapelių muziejuje Vilniuje dvi dienas vyks Ukrainos kariškių dailės darbų paroda – pardavimas, skirta pagerbti, palaikyti ir padėti Rusijos sulaikytiems ukrainiečių jūrininkams.
 
Paroda ketvirtadienio pavakarę prasidės aukcionu. Penktadienį šios ekspozicijos atsiradimo istoriją pasakos vienas iš renginio organizatorių, Eugeno Konovaleco fondo vadovas žurnalistas Viktoras Černišukas, dalyvaus Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis, visuomenės, Vilniaus bendruomenės, krašto apsaugos sistemos atstovai, Ukrainos ir Lietuvos kariai veteranai.
 
Prieš tai apsilankiusi Didžiojoje Britanijoje, toliau kolekcija tęs kelionę į Latviją.
 
Įėjimas į renginį abi dienas laisvas, praneša parodos-aukciono organizatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 07:30

Holodomoras

Sekmadienį, lapkričio 11, Lietuva prisijungs prie tarptautinės akcijos, skirtos  vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.

Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.

Vilniuje ši žvakė bus uždegta sekmadienį, 11 val., prie sovietų okupacijos aukoms skirto paminklo (Gedimino pr. ir Aukų g. sankirta).

J. Stalino nurodymu 1932-1933 m. Ukrainoje sąmoningai badu numarinta milijonai žmonių: kas minutę dėl alkio mirdavo dešimtys ukrainiečių, labiausiai nukentėjo vaikai. Todėl ši jubiliejinė atminimo akcija pradėta mokslo metų pradžios dieną ir skirta vaikams, kurie 1933 m. rugsėjo 1-ą nebegrįžo į mokyklas.

23 šalys pripažino, kad sovietų valdžios sąmoningai sukeltas badas, žinomas kaip Holodomoras, yra ukrainiečių tautos genocidas.

Atminimo akcijos Lietuvoje organizatoriai – Ukrainos ambasada, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Vilniaus ukrainiečių bendrija. Akcijoje dalyvaus Ukrainos ambasadorius Lietuvoje V. Jacenkivskis, LGGRT centro gen. direktorė B. Burauskaitė, Ukrainiečių bendrijos vadovė V. Šertvytienė.

Informaciją pateikė Dalius Egidijus Stancikas (LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS)

2018.11.10; 08:50