Kerčės sąsiauryje sulaikytų Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreivių likimas paaiškės, kai bus užbaigtas baudžiamojo nusikaltimo tyrimas ir priklausys nuo tyrimo rezultatų, metinėje spaudos konferencijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidento teigimu, jūreiviai pažeidė Rusijos jūrų sieną, ir tik pasibaigus nusikaltimo tyrimui, bus aišku, ką daryti su sulaikytais jūreiviais. 

„Judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ lyderis Viktoras Medvedčiukas neseniai lankėsi Maskvoje ir iškėlė Kerčės sąsiauryje suimtų Ukrainos jūreivių paleidimo klausimą. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, klausimas galės būti išspręstas, kai bus baigtas nusikaltimo tyrimas“, – sakė V. Putinas.

Be kita ko, Rusijos vadovas pareiškė, kad Kijevas siuntė juos į Kerčės sąsiaurį, „tikėdamasis, kad jie mirs, bet, ačiū Dievui, tai neįvyko“.

V. Putinas taip pat pažymėjo manąs, kad šiuo incidentu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka siekė pasikelti savo reitingus prieš būsimus šalies vadovo rinkimus. 

„Incidentu buvo siekiama didinti įtampą. (…) Jie nori didinti įtampą, kad pakeltų vieno kandidato į prezidentus reitingus, turiu omeny dabartinio prezidento. Tai neteisinga. Tai nebus naudinga nei jų žmonėms, nei jų šaliai“, – aiškino V. Putinas. 

„Manau, kad provokacijos niekada nėra sėkmingos. Jie visada siekia eskaluoti situaciją prieš rinkimus Ukrainoje. Tai kenkia žmonių interesams, valstybės interesams“, – teigė prezidentas.

ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jo įgulos narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą. Reaguojant į šį incidentą, Ukrainos pasienio regionuose buvo įvesta karo padėtis.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metais ir nuo to laiko reiškia teises į Krymo priekrančių vandenis. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 09:00

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį palankiai įvertino Ukrainos vykdomas reformas, o kartu pasmerkė Rusijos agresiją ir paragino imtis sankcijų, jei Ukrainos jūreiviai nebus paleisti.

Rusijoje įkalinti Ukrainos jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Parlamentas „griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje“ ir ragina ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Europarlamentarai taip pat ragina uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės.

Savo ruožtu Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.

EP giria Ukrainą už sėkmingą bendradarbiavimą energetikos srityje, taip pat atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo skatinimą, o kartu pažymi būtinybę tęsti pertvarką, ypač dujų ir elektros rinkoje. Savo ruožtu EP smerkia dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą Baltijos jūroje ir ragina nutraukti šį politinį projektą, keliantį grėsmę Europos energetiniam saugumui. Pajamos iš dujų tranzito sudaro reikšmingą dalį Ukrainos biudžeto, o įgyvendinus šį projektą valstybė jų netektų.

Už šią rezoliuciją balsavo 433 EP nariai, prieš buvo 105, o susilaikė 30.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 09:00

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.

Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.

D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.

Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 02:30