Mevlüt ÇAVUŞOĞLU. Turkijos užsienio reikalų ministras

Mevlüt Çavuşoğlu, Turkijos Užsienio reikalų ministras

Teisėta, tvari ir teisinga taika gali būti pasiekta pasitelkus diplomatiją.

Mes gyvename eroje, kuriai būdingas netikrumas, krizės ir konfliktai, keliantys grėsmę taikai bei stabilumui visame pasaulyje. Pasibaigus Šaltajam karui, o ypač per pastaruosius du dešimtmečius, iškilo daugybė naujų grėsmių ne tik Europai, bet ir visai tarptautinei sistemai.

Ar vis dar turime pakankamai laiko pasimokyti iš istorijos ir pakoreguoti savo politiką bei strategijas, kad sukurtume taikią ateitį? O gal jau per vėlu?

Tarptautinio lygmens struktūros yra ginčijamos kasdien. Vėl kyla diskusijos apie didžiųjų valstybių konkurenciją ir tarptautinės sistemos iššūkius. Hibridinių ir kibernetinių grėsmių iškilimas atvedė mus į naują tikrovę, kur karo ir taikos taisyklės yra perrašytos. Pilkųjų zonų, kurias galima apibrėžti kaip nei karo, nei taikos, yra daugybė.

Grėsmių daugikliai, tokie kaip klimato kaita, aprūpinimo maistu problemos, kibernetinės grėsmės ir migracija, iškelia žmonių saugumo svarbą. Turkija yra pačiame regiono, kuriame šie pokyčių ir krizių procesai yra labai jaučiami, centre.

Šioje sudėtingoje lygtyje per pastaruosius dvejus metus patyrėme ir vis dar patiriame du naujus didelius sukrėtimus: koronaviruso pandemiją ir Rusijos karą Ukrainoje.

Pandemija dar kartą priminė atsparumo ir solidarumo svarbą. Per trumpą laiką ji paveikė visą pasaulį ir dar labiau paspartino pastaruoju metu pastebėtas pagrindines neigiamas tarptautinių santykių tendencijas.

Dar tik atsigaudami po neigiamų pandemijos padarinių, tikėdamiesi ir melsdami šviesesnės ateities, išvydome prasidėjusį karą, kuris pažymėjo geopolitikos sugrįžimą. Europos širdis išgyvena didžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Turkijos kariai

Turkija giliai jaučia visus šio karo, prasidėjusio tarp mūsų dviejų svarbių kaimynų Juodojoje jūroje, padarinius. Nuo pat pradžių Turkija rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir teikė visapusę humanitarinę ir politinę paramą. Saugumas ir stabilumas Juodosios jūros baseine dešimtmečius buvo vienas svarbiausių mūsų prioritetų.

Juodoji jūra, apsupta šešių pajūrio valstybių, yra strategiškai svarbi uždara jūra. Turėdama ilgiausią Juodosios jūros pakrantę ir Turkijos sąsiaurius, jungiančius Juodąją jūrą su kitais pasaulio vandenynais ir jūromis, Turkija turi įvairių interesų regione. Ji visada rėmė ir stengėsi išlaikyti taiką ir stabilumą regione.

Nuo pat pradžių Turkija kvalifikavo Rusijos agresiją kaip „karą“ ir atitinkamai aktyvavo Montrė konvencijos 19-tąjį straipsnį.

Tai reiškė Turkijos sąsiaurių uždarymą Rusijos Federacijos ir Ukrainos kariniams laivams. Nors nekariaujančioms šalims šis sprendimas įtakos nedaro, Turkija taip pat patarė visoms valstybėms nesiųsti karo laivų per Turkijos sąsiaurius. Šia politika buvo siekiama neleisti Juodajai jūrai virsti karinės konfrontacijos zona, ir ji pasiteisino.

Be to, negailėjome pastangų padėti užbaigti karą Ukrainoje. Tarpininkaudami mes surengėme Ukrainos ir Rusijos derybas Antalijoje ir Stambule. Žinodami iššūkius, kuriuos kelia augančios energijos kainos, kylanti infliacija ir gresianti maisto krizė, kilusi dėl karo Ukrainoje, suvaidinome pagrindinį vaidmenį paspartinant JT planą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Liepos 22 d. Stambule pasiektas Ukrainos grūdų eksporto susitarimas yra pasauliniu mastu vertinamas istorinis pasiekimas.

Operacija vykdoma iš Jungtinio koordinavimo centro Stambule, dalyvaujant Turkijai, Ukrainai, Rusijai ir JT. Nuoširdžiai tikimės, kad abi pusės laikysis šio susitarimo žodžio ir dvasios ir kad ši iniciatyva taip pat prisidės prie prasmingo dialogo tarp šalių atnaujinimo siekiant teisingos taikos.

Šis konfliktas kelia daug politinių, ekonominių ir saugumo iššūkių ne tik Europai, bet ir tarptautinei bendruomenei. Vis dar tikime, kad teisėta, tvari ir teisinga taika gali būti pasiekta pasitelkus diplomatiją. Šiuo tikslu esame pasiryžę ir toliau dėti pastangas atnaujinti diplomatinį ryšį tarp Rusijos ir Ukrainos.

ES išorės ir vidaus iššūkiai sukėlė diskusijas apie Europos integracijos ateitį. Kaip ES vadovai pabrėžė Versalio viršūnių susitikime kovo 11 d., karas yra „tektoninis poslinkis Europos istorijoje“.

Akivaizdu, kad dabar yra tinkamas laikas diskutuoti apie Europos saugumo architektūros ateitį.

Turkijos vėliava

Suomijos ir Švedijos paraiškos narystei NATO, Vokietijos gynybos išlaidų padidinimas, Šveicarijos požiūris į neutralumą, „Europos geopolitinės/politinės bendrijos“ debatai, Ukrainai ir Moldovai suteiktas kandidatės statusas bei naujoji NATO strateginė koncepcija yra vieni iš svarbiausių pastarojo meto įvykių šiame kontekste.

Mūsų tikėjimas žmonijos gebėjimu kurti geresnę ateitį išlieka toks pat tvirtas, kaip ir mūsų užsienio politikos principai ir tikslai. Įsikūrę nepastovaus regiono viduryje, žinome, kad kelias link taikaus rytojaus nėra sklandus; bet mūsų ketinimai aiškūs, o ryžtas nuoširdus ir stiprus.

Turkija yra unikalioje, Rytus ir Vakarus jungiančioje, pozicijoje. Taigi abiejose srityse turime daug interesų ir pareigų.

Pastaruosius 70 metų Turkija buvo tvirta NATO sąjungininkė ir mano, kad transatlantinė jungtis yra gyvybiškai svarbi taikai ir saugumui. Turkija ir toliau laikosi savo įsipareigojimo siekti narystės ES ir laikosi konstruktyvios politikos, kuria siekia plėtoti bendradarbiavimą ir dialogą visose srityse. Jei ES nori būti pasaulinė veikėja, ypač atsižvelgiant į šiandieninę nestabilią geopolitinę aplinką, ji turi rasti būdų ir priemonių prisiimti savo pareigas ir vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat ir Turkijos atžvilgiu.

Sugrįžtant prie klausimo, ar ne per vėlu kurti taikią ateitį, mūsų atsakymas yra aiškus: niekada nėra per vėlu. Tačiau dabar reikalingos visų šalių ryžtingos ir nuoširdžios pastangos, jei norime ateities kartoms palikti geresnį pasaulį

Stengiantis įveikti pastarųjų įvykių keliamus iššūkius, mums reikia realistiškų vertinimų, politikos ir sprendimų. Negalime sau leisti karo ir vis dar turime priemonių taikai sukurti. Turkija dirbo ir toliau sunkiai dirbs, kad pasiektų tą taiką.

2022.11.26; 08:00

Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui uždrausta atvykti į Lietuvą. EPA-ELTA nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.
 
„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.
 
Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.
 
„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, draudimas atvykti Kirilui į Lietuvą priimtas dėl to, kad jis savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus. Kaip tvirtina Vidaus reikalų ministerija (VRM), Rusijos dvasininkas, Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas dar birželio 23 dieną.
 
Tokį sprendimą, VRM teigimu, lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
 
„Patriarchas Kirilas sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
 
Užsienio reikalų ministerijos pateiktoje informacijoje pažymima, kad patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją. 
 
Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovybė teigia, kad yra pateikusi prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija šį Vilniaus – Lietuvos vyskupijos prašymą pradėjo nagrinėti. Trakų vyskupas Amvrosijus liepą lankėsi Maskvoje, kur susitiko patriarchu Kirilu. Antradienį stačiatikių bažnyčios vyskupas Amvrosijus teigė, kad susitikimo metu paaiškinęs, kodėl Lietuvos stačiatikių bažnyčiai yra reikalinga didesnė nepriklausomybė. Vyskupo teigimu, patriarcho Kirilo reakcija į Lietuvos stačiatikių bažnyčios prašymą buvo pozityvi.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.28; 00:30

Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį rašytine tvarka išnagrinėjo Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvą. Sprendimą šioje byloje teismas skelbs birželio 14 d., sakoma pranešime.
 
ELTA primena, kad sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.
 
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui buvo rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
 
Kovo 25 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti Rusijos piliečio F. Kirkorovo skundą, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.17; 12:00

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Politikos naujokas, komikas Vladimiras Zelenskis pirmadienį per ceremoniją sostinėje Kijeve buvo inauguruotas naujuoju Ukrainos prezidentu.

Per ceremoniją Ukrainos parlamente priesaiką duodamas V. Zelenskis žadėjo ginti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, rūpintis Tėvynės ir Ukrainos žmonių gerove, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų. 

41 metų amžiaus V. Zelenskis, praėjusį mėnesį laimėjęs Ukrainos prezidento rinkimus, tapo jauniausiu posovietinės Ukrainos prezidentu.

Balandžio 21 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis triuškinamai įveikė prezidentą Petro Porošenką. V. Zelenskis pelnė 73,22 proc. balsų, o P. Porošenka gavo tik 24,45 proc. balsų.

Dar prieš kelis mėnesius idėja, kad V. Zelenskis iš tiesų taps naujuoju Ukrainos vadovu, atrodė mažai tikėtina. Kai gruodžio 31 d. aktorius ir komikas paskelbė dalyvausiantis šalies prezidento rinkimuose, tik nedidelė dalis žmonių vertino tai rimtai.

P. Porošenka vadovavo Ukrainai penkerius metus. Prezidentas savo kadencijos metu pradėjo įvairias reformas, bet buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų didžiajai daliai Ukrainos piliečių ir veiksmingai kovoti su korupcija.

Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis žadėjo kovoti su korupcija ir padaryti galą karui su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 10:00

Jungtinės Valstijos nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, trečiadienį, atsakinėdamas į įstatymų leidėjų klausimus apie Vašingtono užsienio politiką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

Tokį sekretoriaus pareiškimą pasveikino tiek Europos Sąjungos, tiek Ukrainos pareigūnai.

Po praėjusią savaitę Helsinkyje vykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo buvo pasigirdę spėlionių, kad Vašingtonas gali pradėti daryti nuolaidų Maskvai Krymo klausimu.

„Noriu užtikrinti komitetą, kad JAV nepripažįsta ir nepripažins Kremliaus įvykdytos aneksijos“, – Senato užsienio reikalų komitetą tikino M. Pompeo.

„Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais, partneriais ir tarptautine bendruomene atmeta Rusijos mėginamą įvykdyti Krymo aneksiją ir žada laikytis tokios nuostatos tol, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.

Rusija turėtų „nutraukti Krymo okupaciją“, pabrėžė M. Pompeo ir pridūrė, kad savo veiksmais Maskva atsiribojo nuo tarptautinės bendruomenės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.26; 07:00

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.

Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.

Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:15

Minint ketvirtąsias Krymo okupacijos metines, grupė Lietuvos visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų susibūrė į Ukrainos Krymo draugų grupę.

„Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą. Tačiau sistemingi Kremliaus bandymai ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir nustumti Krymo aneksijos klausimą į tarptautinės politikos paraštes skatina politikus, politikos apžvalgininkus, akademinio pasaulio atstovus, nepaisant skirtingų pažiūrų, pareigų ir statuso, burtis į neformalią asociaciją. Jos tikslas – kelti ir palaikyti Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo iniciatyvas“, rašoma pranešime.

Ukrainos Krymo draugų grupės veiklos kryptys yra šios: parama tarptautinėms iniciatyvoms (diplomatinėms, informacinėms, ekonominėms), kurių tikslas – Krymo deokupacija; nelegalios Krymo aneksijos fakto pripažinimo skatinimas ir palaikymas tarptautiniu lygmeniu; Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo atkūrimo idėjos palaikymas informacinėje erdvėje; žmogaus teisių stebėjimas aneksuotame Kryme, politinių kalinių paleidimo skatinimas.

„Siekiame, kad Ukrainos Krymo draugų grupės Lietuvoje įkūrimas taptų paskata analogiškoms iniciatyvoms ir kitose Vakarų valstybėse“, – teigia vienas iš grupės įkūrimo iniciatorių Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Ukrainos Krymo draugų grupei priklauso Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rūta Miliūtė, Juozas Olekas, Žygimantas Pavilionis, Gintaras Steponavičius, Virgilijus Alekna, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas prof. Lauras Bielinis, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, žurnalistai Tomas Dapkus ir Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, istorikas dr. Vilius Ivanauskas, politologas Vytautas Keršanskas, politologas, Harvardo universiteto tyrėjas Linas Kojala ir kiti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.18; 07:44

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Po Vyriausybės posėdžio Premjeras Saulius Skvernelis sureagavo į viešojoje erdvėje pasipylusią kritiką jo pareiškimui, raginančiam užmegzti santykius su Rusija. Anot Ministro Pirmininko, Lietuva, kaip lygiavertė valstybė, turi kalbėtis su Rusija ir taip ginti savo interesus.

„Mes esame lygiavertė valstybė. Nesame mažesnis partneris, esame savarankiška valstybė. Ir spręsdami klausimus politiniu lygmeniu turime kalbėti ir savo poziciją išsakyti labai aiškiai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tai, kad anksčiau buvo priimta pozicija iš viso neturėti kontakto su Rusija, nėra gerai, tvirtino S. Skvernelis ir pridūrė, kad reikia drąsos tą padaryti.

Anot Premjero, nevykdant dialogo nebus galimybės apsaugoti Lietuvos interesus, kurių Rusijos atžvilgiu yra nemažai. S. Skvernelis pabrėžė, kad ryšių su Maskva užmezgimas yra labai svarbu transporto, ekonomikos ir švietimo sritims. Vyriausybės vadovo teigimu, būtent politiniu lygmeniu reikia pradėti spręsti maisto produktų embargo problemą, lietuvių kalbos padėtį Karaliaučiaus srityje ir t. t.

„Mes turime daug interesų, turime savo piliečius, dirbančius ir gyvenančius Rusijoje, turime tautinę mažumą. Nesant tokių kontaktų negalime atstovauti savo valstybės ir savo valstybės piliečių interesams“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Reaguodamas į kritiką, kad neva diskusijas sukėlusiu pareiškimu Vyriausybė oponuoja Prezidentūros pozicijai Rusijos politikos atžvilgiu, Premjeras tvirtino, kad nėra net minčių keisti užsienio politikos trajektorijos. „Mes neatsitraukiame nuo pamatinių užsienio politikos vertybių“, – tikino S. Skvernelis. Kartu Premjeras pabrėžė, kad nėra kalbama apie bendradarbiavimą pačiu aukščiausiu lygmeniu. Dialogas, anot Vyriausybės vadovo, turėtų vykti ministrų ar viceministrų lygmeniu.

Viešojoje erdvėje nemažai dėmesio sulaukė Premjero Sauliaus Skvernelio LNK laidoje „Savaitės panorama“ išsakytas pareiškimas, kad Lietuva turi užmegzti kontaktus su Rusija. Premjeras aiškino, kad tai, jog Lietuva nepalaiko ryšių su Rusija, daro valstybę unikalia tarp kitų ES narių.

Premjeras ragino į situaciją pažiūrėti pragmatiškai ir, išlaikant labai aiškias strategines ribas Ukrainos, Minsko susitarimo, žmogaus ir tarptautinių teisių atžvilgiu, užmegzti kontaktus su Rusija. S. Skvernelis pabrėžė, kad tam 2018 metai yra parankūs.

Į pasaulį žvelgsime rusų akimis?

Netrukus po pareiškimo Premjeras susilaukė nemažai kritikos iš politikų ir apžvalgininkų. Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas stebėjosi tokiu Vyriausybės vadovo pasisakymu ir teigė, kad po tokių žodžių Lietuva keista turėtų pasirodyti savo kaimynų ir partnerių akyse. Anot jo, Premjeras tarsi pareiškė nepasitenkinimą Lietuvos užsienio politika ir pasiuntė signalą apie norimas permainas.

Tuo tarpu konservatorė Rasa Juknevičienė savo socialinio tinklo paskyroje įžvelgė, kad Premjeras savo pasisakymu pripažino Lietuvos kaltę ir galbūt siunčia rinkimų žinutes prieš būsimus Prezidento rinkimus.

Pasipylusi kritika privertė S. Skvernelį prabilti dar kartą. Savo socialinio tinklo paskyroje tęsdamas mintį, kad Lietuvai reikalingi komunikaciniai kanalai su Rusija, S. Skvernelis pabrėžė, kad nereikia bijoti pasakyti tiesos tiesiai Rusijai į akis. Vyriausybės vadovas taip pat tvirtino, kad nesame rusofobai, kad Lietuva principines nuostatas išsako nežemindama Rusijos valstybės ir jos žmonių, todėl tikisi analogiškos pagarbos ir iš Rusijos pusės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.04; 00:01

Lietuva tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį integralumą. Laikomės griežtos principingos pozicijos Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir neteisėtos Krymo aneksijos klausimu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Po praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą Lietuvos įmonių Rusijos Federacijai taikomų sankcijų režimo pažeidimą URM iš karto kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamento dėl apribojimų, taikytinų Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių importui į Sąjungą, atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą, įgyvendinimu. Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys privalo be išlygų laikytis ES paskelbtų sankcijų, o už jų pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Ar konkretus asmuo pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Po to, kai ES paskelbė sankcijas dėl Krymo aneksijos, 2014 m. buvo išplatintos ES gairės verslo subjektams, vykdžiusiems savo veiklą Rusijos aneksuotame Kryme / Sevastopolyje. Šiame dokumente išdėstyta, kaip turėtų elgtis įmonės, atsidūrusios situacijoje, kai Krymo pusiasalyje de facto pradėti taikyti Rusijos Federacijos teisės aktai. Gairėse nurodoma, kad verslas Kryme / Sevastopolyje gali būti vykdomas prisiimant atsakomybę dėl tolesnės veiklos okupacijos sąlygomis, bet aiškiai nurodoma, kokio pobūdžio veikla yra apibrėžiama sankcijų, todėl negali būti vykdoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.01; 06:22

Nuo šiol branduolinį ginklą turinti valstybė galės nevaržomai ir nebaudžiamai plėšti, okupuoti, aneksuoti kokią panorėjusi branduolinio ginklo neturinčią silpnesnę valstybę ar jos dalį ir elgtis su jos gyventojais pagal savo sadistinių sugebėjimų lygį. Tereikia jai paskleisti gandus, kad jos vadovas ne visai, tąjį anąjį, adekvatus.

Nesvarbu, ar ta silpnesnė valstybė priklausytų NATO, ar būtų asocijuota Europos Sąjungos nare.

Su tokia naująja, Kremliaus padiktuota, pasaulinės tvarkos koncepcija jau pradeda, panašu, sutikti branduolinės valstybės Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. JAV, atrodo, dar svarsto, ar prie jos prisijungti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Branduolinis šantažas”

Noriu informuoti, kad vienas svarbiausių ką tik pasibaigusios ekspedicijos „Broliai: Lietuva-Ukraina‘14“ akcentų – Lietuvos žmonių suaukotų pinigų ir reikalingų daiktų perdavimas Ukrainoje veikiančioms organizacijoms, besirūpinančiomis Ukrainos karinėmis pajėgomis, įvyko sėkmingai.

Per dvi savaites buvo suaukota arti 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo nupirkti akiniai nuo skeveldrų, pirmosios pagalbos medicininiai rinkiniai, termosai maistui, pirštinės, kojinės.

Continue reading „Parama Ukrainai – sėkmingai įteikta”

Jau kelintas mėnuo keliamės ir gulame su mintimi apie Ukrainą. Kas jai nutiks rytoj, poryt? Aišku viena – artimiausiu metu gerai nebus. Prieštaringos mintys neduoda ramybės. Iš žmonių, ne kartą buvusių Ukrainoje, seniai girdėjau negerų kalbų apie kučmas, juščenkas, julijas, janukovyčius: visi jie vagys, grobuonys, sukčiai.

Be abejo: visi, visur valdžios trokšta, į valdžią veržiasi turtuoliai arba tie, kurie valdžioje tikisi susikrauti turtus. Taisyklė su labai retomis išimtimis. Bet tai, ką pamatėme Ukrainoje po to, kai spruko jos krauju susitepęs duobkasys, kriminalinis nusikaltėlis, išdavikas – kaip sakoma, pranoko bet kokius lūkesčius. Iki šiol maniau, kad tiek turtų gali prisigrobti tik koks Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos karaliukas, tik ne Europos šalies žmonių rinktas prezidentas.

Continue reading „Ar išsipildys Andrejaus Piontkovskio pranašystė?”