Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas yra atleidžiamas dėl pareigų nevykdymo.
 
Seime vykstančioje Vyriausybės valandoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Antanas Matulas klausė sveikatos apsaugos ministro, kodėl iš pareigų atleidžiamas S. Čaplinskas. Parlamentaras svarstė, ar A. Veryga ULAC direktorių atleido dėl dažnai jo reikštos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai.
 
„Žmonės kalba, kad iš direktoriaus pareigų S. Čaplinską atleidote dėl jums reikštos kritikos, ar dėl to, kad ne su ta partija balotiravosi į Seimą. Gal galite paaiškinti, už ką jis yra atleidžiamas iš darbo“, – teigė A. Matulas.
 
A. Veryga pripažino, kad ULAC vadovas iš pareigų tikrai atleidžiamas. Pasak sveikatos apsaugos ministro, sudaryta komisija įrodė, kad S. Čaplinskas nevykdė savo pareigų tinkamai.
 
„Ir apie mane žmonės įdomių dalykų sako. Jie teigia, kad aš gydžiausi ir psichozę, ir panašių dalykų prišneka. Žmonės, matyt, mėgsta pašnekėti. Kalbant labai rimtai, tai šito vadovo atleidimo tikrai nereikia sieti su kažkokiu priklausymu partijai ar dėl jo dalyvavimo rinkimuose. Šiuo metu jis turi nedarbingumo pažymą. Jo pirma darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė darbo diena. Atleidžiamas jis dėl tikrai ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų neįvykdymo. Buvo sudaryta ir komisija, kuri vertino. Dalis tų pažeidimų yra įvykę dar gerokai iki to, kuomet jis dalyvavo rinkimuose, ar pareiškė, kur ir su kokia partija jis kandidatuoja. Tai tikrai išimtinai dėl jo pareigų nevykdymo“, – atsakė A. Veryga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 14:23

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Pasauliui dėmesį sutelkus į Kiniją, kur šimtai žmonių užsikrėtė mirtinu koronavirusu bei kelios dešimtys nuo jo mirė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas sako, kad Kinija ėmėsi precedento neturinčių priemonių – dėl viruso plitimo uždarė keletą miestų, kuriuose gyvena dešimtys milijonų žmonių, intensyviai vykdomos ir kitos ligos plitimą stabdančios priemonės. Dėl to, sako profesorius, tikimybė, kad virusas ateis į Lietuvą, nėra itin didelė.
 
Kartu prof. dr. S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje veikia ekstremalių situacijų valdymo centrai, taip pat ir jo vadovaujama įstaiga – ULAC informacija nuolat keičiasi su užsienio partneriais, tad, ramina profesorius, situacijos, kada įstaigos netikėtoje situacijoje „nesusidirba“, neturėtų pasikartoti.
 
Ramina lietuvius: rizika yra, tačiau karantinų įvesti tikrai nereikės
 
„Mūsų institucija vykdo epidemiologinę stebėseną, analizę, labai glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis užsienyje būtent skleidžiant tą informaciją, taip pat ir metodinę informaciją. Mums asmeniškai tokių problemų kaip nesusidirbimas nekyla – tiek gauti informaciją iš kolegų čia, tiek užsienyje, tiek ją perduoti“, – Eltai sakė prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Jis taip pat informavo, kad ULAC tinklalapyje yra visa reikalinga informacija, kuri nuolat atnaujinama – pateikiamas koronaviruso sukeltų ligų atvejų žemėlapis, elgesio rekomendacijos, taip pat reklaminiai skydeliai.
 
„Šiandien, kalbant apie rekomendacijas, ką daryti Lietuvoje, tai remtis MERS (koronaviruso – ELTA) rekomendacijomis, kurios mūsų yra paruoštos lietuvių kalba. Jos visos jau yra sudėtos mūsų tinklapyje“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Paklaustas, kokia tikimybė, kad koronavirusas gali atklysti į mūsų šalį, profesorius nuramino, kad net ir pasitvirtinus tokiems atvejams, Lietuvai epidemija negresia.
 
„Mano prognozėmis, tai vargiai ar dabar Pasaulio sveikatos organizacija priims sprendimą, kad tai yra tarptautinė grėsmė pasaulio sveikatai. Ko gero, dar nebus toks sprendimas priimtas. Net jei ir būtų priimtas, tai Lietuvai išliks ta vadinamoji moderate – vidutinė rizika. Tai reiškia, kad visai rizikos atmesti negalima, bet ji nėra tiek didelė, kad reikėtų įvesti karantinus ar panašiai“, – kalbėjo ULAC vadovas, pridūręs, kad šiuo metu reikia stebėti mokslo bendruomenės pranešimus, taip pat Kinijos valdžios sprendimus.
 
Apie tai, dar kartą patikino prof. dr. S. Čaplinskas, Lietuvoje taip pat operatyviai informuoja ULAC.
 
Kinijos veiksmai teikia vilties
 
Profesorius Eltai papasakojo ir apie tikimybę užsikrėsti koronavirusu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis nuo sergančiojo. Mirtingumas nuo šio viruso, sukeliančio ūminį kvėpavimo takų sindromą, paskutinėmis žiniomis, siekia 4 proc.
 
„Vidutiniškai, pagal šios dienos duomenis, dabar žmogus, užsikrėtęs koronavirusu, gali užkrėsti nuo 1,4 iki 2,5 žmogaus. Toliau galbūt tie skaičiai keisis į vieną ar kitą pusę, bet tai neaišku. Palyginimui – sergantys tymais užkrečia nuo 12 iki 18 žmonių. Sergantys Ebola užkrėsdavo panašiai – nuo 1,5 iki 2,5, bet susirgę ja, mirdavo nuo 25 iki 90 proc. Tymais – nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šiuo naujuoju koronavirusu – 4 proc. žmonių“, – informavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas.
 
Jis taip pat teigė, kad mirštamumas nuo šios užkrečiamosios ligos turėtų mažėti, nes ji vis dažniau diagnozuojama lengvų stadijų. Institucijos, anot S. Čaplinsko, stengiasi teikti naujausius duomenis, taip pat nekelti nereikalingos isterijos.
 
„Precedento neturintis įvykis, ką daro Kinija, – įvedė karantiną trijuose milijoniniuose miestuose, tokiu būdu stengdamasi sustabdyti to viruso plitimą. (…) Iki šiol nebuvo tokių duomenų, kad kitose šalyse žmonės būtų užsikrėtę tose šalyse, nes jie visi jau atvažiavo užsikrėtę iš Kinijos. Tai teikia tam tikros vilties, kad visos šitos priemonės galbūt padės sustabdyti tolesnį plitimą. Pirmas židinys, kaip žinoma, ko gero, likviduotas, nes Uhano (protrūkio epicentras Kinijoje – ELTA) turgus yra uždarytas ir dezinfekuojamas“, – pabrėžė profesorius.
 
Prof. dr. S. Čaplinskas dar kartą bendrai patikino, kad visos tarnybos Lietuvoje turi informaciją, kaip elgtis susidūrus su galimu koronaviruso atveju.
 
Kinijos žemėlapis

„Kaip viskas vyksta, yra aprašyta, ir tarnybos žino, ką reikia daryti – tiek medikai, tiek (…) pasienis, oro uostai, vandens uostai. Visos šitos procedūros yra aiškios. Kitas klausimas yra, kad mes nuolat galime susidurti su šitokiais naujais iššūkiais. (…) Ta grėsmė visada bus, kitas klausimas – kiek ji didelė, ir svarbu, ką daro dabar pasaulio ir mokslo visuomenė – keistis informacija ir operatyviai reaguoti“, – pridūrė ULAC direktorius.
 
Kinija skuba vos per 10 dienų pastatyti naują ligoninę šimtams užsikrėtusių žmonių mirtino koronaviruso protrūkio epicentre Uhane, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Ligoninę Uhane tikimasi atidaryti vasario 3 d. Joje būtų gydomi jau 41 gyvybę pasiglemžusiu koronavirusu užsikrėtę žmonės.
 
Kinijos pareigūnai tvirtino, kad viruso protrūkis tikriausiai prasidėjo viename iš jūros gėrybių turgų Uhane, o virusą pernešti esą galėjo gyvūnai. Šiuo metu koronavirusas diagnozuotas žmonėms kai kuriose kitose Azijos šalyse ir už žemyno ribų.
 
Penktadienį buvo paskelbta apie pirmuosius užfiksuotus koronaviruso atvejus Europoje – Prancūzijoje buvo patvirtinta, kad trys asmenys, lankęsi Kinijoje, yra užsikrėtę šiuo virusu. Apie pirmą šalyje koronavirusu apsikrėtusį asmenį šeštadienį paskelbė ir Australija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 00:30