Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi kurso, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, likviduoti Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.
Demokratinio pasaulio patirtis kitokia
Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.
Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais organizuojama institucija, panaši į Karo akademiją.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo lojalūs ir ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.
Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori persikvalifikuoti ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.
Naujos darbo vietos
Vidaus reikalų ministrė jau planuoja, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?
Policijos automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.
Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?
Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui.
O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?
Skaitytojų dėmesiui siūlome straipsnį, publikuotą 2015 m. RF oficialią poziciją atstovaujančiame laikraštyje „Izvestija“ (Naujienos), kuris ypač aktualus dėl dviejų priežasčių: pirma, jis atspindi poslinkius Rusijos užsienio politikoje nuo 1990 metų iki dabar, ir antra, yra tikra „naujienų bomba“ Lietuvos prezidento rinkimų išvakarėse.
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš viso teksto ir mūsų paryškintų vietų jame matyti, ką Rusija laiko „rusiškais regionais“ – tai ne tik Ukraina, bet ir Armėnija. Net nevartojamas terminas „rusakalbių teritorijos“, bet tiesiai – rusiški regionai. Straipsnyje aptinkame daug ideologinių klišių ir atvirai deklaruojamų nuostatų, pavyzdžiui, tai, kad ES neva priklauso nuo JAV, kad rusų jaunimas turi būti ideologiškai šviečiamas, kad Krymas yra teisėta RF dalis ir pan. Randame ir garsųjį reikalavimą „pateikti alternatyvius požiūrius“ – arkliuką, kuriuo joja propaganda, nukreipta ir prieš Lietuvą.
Straipsnis iš esmės skirtas ne tik Vakarų politikai diskredituoti, bet yra aiškiai grasinamojo pobūdžio. Dar įdomiau, kad jo taikinyje atsidūrė tuometinis ES atstovas ambasadorius Vygaudas Ušackas. Neseniai pareiškęs apie kandidatavimą didelę užsienio politikos patirtį turintis, JAV itin sėkmingai dirbęs ir savo tvirtą nuomonę turintis V. Ušackas buvo priverstas atsiimti savo kandidatūrą, ir vienintelė to priežastis buvo išplatinta nuomonė apie jo tariamą prorusiškumą ar net buvimą „Rusijos agentu“. Jeigu taip, tai šis straipsnis turėtų būti didelė didelė tarptautinė Rusijos spaudos „antis“, nors jame skelbiama, kad V.Ušacko veiklą reikia kontroliuoti, ir ne tik – tirti specialiosioms tarnyboms, nes ji panaši į provakarietišką penktosios kolonos Rusijoje darbą! Tačiau tokia supersąmokslo teorija subliūkšta, nes vienas dalykas nepaneigiamai aiškėja: V. Ušacko veikla Rusijoje tapo laikoma antivalstybine, kitaip nebūtų grasinama išsiųsti jo iš šalies kaip persona non grata.
Ir visiškai jau neatremiamas argumentas, pranokstantis „šnipų žaidimus“: straipsnyje konstatuojamas faktas, kad būtent V. Ušacko veikla Rusijoje sukėlė visus ant kojų ir privertė Švietimo ir mokslo ministerijos svarbų departamentą ne tik išleisti specialų potvarkį, ribojantį ES atstovų paskaitas ir renginius (Rusijoje ir „rusiškose teritorijose“), bet ir sovietinės propagandos stiliumi pasisakyti apie V. Ušacko veiklą pagrindinius universitetų vadovus! Ar tas potvarkis ir pasisakymai, paskelbti oficialioje spaudoje – irgi sąmokslo dalis, fakenews? Kas taip gal teigti?
Kodėl tad konservatorių kandidatas buvo staiga eliminuotas iš rinkimų su bjauria politine etikete, jeigu už visą tą veiklą jį galima tik pagirti? Iškilus pareigūnas taps bedarbiu, nes nepatogus ne tik Rusijai?
XXX
ES atstovybės vadovo susitikimus su studentais pradės kontroliuoti
Švietimo ir mokslo ministerija aukštųjų mokyklų vadovų paprašė išankstine tvarka informuoti apie kultūrinius renginius, kuriuose dalyvauja ES atstovybės bendradarbiai Rusijoje
2015 sausio 21
Igoris Molotovas
Rusijos Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinis departamentas išleido dokumentą „Apie ES atstovybės veiklą Rusijoje švietimo srityje“ (prieinamą laikraščiui „Izvestija“), kuriame aukštųjų mokyklų vadovybę prašo „išankstine tvarka informuoti“ apie renginius, kuriuose dalyvauja ES atstovybės bendradarbiai Rusijoje. Šis prašymas susijęs su, kaip teigiama dokumente, tuo, kad „Ukrainos krizės fone pablogėjusių santykių su Rusija sąlygomis ES šiame etape vienu iš uždavinių laiko Rusijos Federacijos užsienio politikos kurso vertinimų Rusijos visuomenėje plėtrą“.
ES atstovybės vadovo Vygaudo Ušacko darbinių kelionių grafikas, sakoma dokumente, liudija tai, jog didelis dėmesys šiame darbe skiriamas rusiškiems regionams. Panaudodami akademinio ir mokslinio judrumo instrumentus – „Marijos Kiuri programą“ ir „Erazmus visiems“, taip pat keturis kart per metus organizuojamų „Europos mokyklų“ skirtinguose Rusijos regionuose praktiką, Europos sąjungos atstovai sudaro sau sąlygas prieiti prie autoritetingų rusiškų aukštųjų mokyklų diskusijų pakylos. Kartu būdinga tai, kad programa sudaroma ES atstovų bendradarbių nuožiūra, o reikiamas tonas duodamas užsienio ekspertų pritraukimo ir globojamo rusų pilietinės visuomenės segmento atstovų sąskaita.
Propagandinis plakatas apie Ukrainos ir Rusijos santykius įskaitant ir Europos Sąjungos bei JAV poziciją
Atskirai verta atkreipti dėmesį į naudojamas programas, tokias kaip „Erazmus visiems“, kuri suteikia galimybę mokytis, stažuotis arba dėstyti kitoje šalyje, dalyvaujančioje programoje. Laikoma, kad tai padeda „Europos vienybei, grindžiamai piliečių solidarumu“. Tačiau keletas ekspertų tiesiai pareiškė, kad programos tikslas – europietiškos propagandos sklaida ir kūrimas sistemos, kurios aktyvistai taps Europos sąjungos politikos ramsčiu šalyse, kuriose veikia „mokslinė“ programa.
Taip pat tai liečia vadinamąsias „europietiškas mokyklas“, kurios aktyviai veikia Rusijos Federacijos teritorijoje. Keturis kartus per metus įvairiose Rusijos vietose vyksta „euromokyklos“, kuriose rusų ir europiečių ekspertai rusų jaunuomenei veda mokymo seminarus apie politikos, ekonomikos, teisės ir tarptautinių santykių problemas.
Pakanka pažiūrėti į pagrindines seminarų temas, kad būtų suprasta tokio mokymo kryptis ir politinis angažuotumas – Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai, eurozonos krizė ir integracijos perspektyvos, ekonominė Rusijos modernizacija ir ES vaidmuo, Europos Sąjungos užsienio politika, konfliktinių zonų Europoje ir Rusijoje lyginimas ir daugelis kitų panašaus turinio temų. Nesunku susigaudyti, kad seminaruose kalbama būtent apie aspektus, naudingus Europos Sąjungos pozicijai.
Švietimo ir mokslo ministerija mano, kad esant principiniams skirtumams tarp Rusijos ir Europos Sąjungos pozicijų, liečiančių eilę aktualių klausimų, būtina „kruopščiai rengti panašius renginius, ir dėl šios priežasties išankstine tvarka studentų auditoriją supažindinti su argumentuota oficialia pozicija dėl Krymo įėjimo į RF sudėtį, kad būtų neutralizuota ES nuostata dėl sankcijų įvedimo, susijusio su „Krymo aneksija“, „Rusijos, pažeidusios tarptautines normas“ ir kitokių propagandinių europietiškų klišių pagrįstumo.
Neseniai Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje vadovas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pareiškė, kad ES kol kas nemato priežasčių atšaukti sankcijas Maskvai, nors ir tikisi greitesnės santykių normalizacijos iš Rusijos pusės ir krizės Ukrainoje pašalinimo. Jo nuomone, viskas, kas vyksta Rusijos ir Europos konflikte, yra susiję su tuo, kad „Rusija neteisėtai aneksavo Krymą“. Suprantama, tai ne vienintelis tokio pobūdžio jo pareiškimas.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Instituto rektorius Michailas Frolovas departamento kreipimąsi laiko pagrįstu, kadangi auštosios mokyklos, jo nuomone, turi aktyviau užsiimti jaunuomenės prusinimu, ir šios iniciatyvos neturėtų perimti Europos Sąjungos atstovai.
„Kokius nors santykius palaikyti visada gerai, bet, žinoma, negalima išleisti iš akių mūsų ideologinės krypties. Vis dėlto jauni žmonės turi būti orientuoti į gyvenimą Rusijoje, o ne Vakaruose. Mes matome, kaip tokios vakarietiškos propagandos schemos realizuojamos Ukrainoje, yra ir pastangų jas įgyvendinti Armėnijoje. Neturi susidaryti situacija, kada Vakarų ekspertai įgis teisę primesti Europos Sąjungos vertybes, prieštaraujančias valstybiniams Rusijos interesams“, – pabrėžė Michailas Frolovas.
Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą palaikė ir Valstybinio Voronežo Universiteto rektorius Dmitrijus Endovickis. Jo manymu, užsienio vizitus reikia derinti, organizuojant užsienio ambasadorių pasisakymus studentai turi išgirsti ir alternatyvius požiūrius.
„Bet kuri tarptautinė veikla – o mūsų universitetas aktyviai joje dalyvauja – turi būti suderinta ir su steigėju, ir su Užsienio reikalų ministerija, nes tokiu atveju paliečiami geopolitikos klausimai. Žinoma, kiekvienas savo šalies atstovas, įvažiuodamas į rusišką regioną, atlieka vidinės sandaros analizę: iki kokio laipsnio suskaldyta visuomenė, kaip stipriai ji konsoliduota, kokios idėjos sklando studentų aplinkoje, kuri yra „spalvotųjų revoliucijų“ parakas. Bet kurios nuostatos skelbimas be alternatyvaus požiūrio taško prieštarauja pačiai universitetų autonomijos idėjai“, – mano rektorius. „Izvestijoms“ Dmitrijus Endovickis paaiškino, kad, gindami savo interesus, mes neturime eiti į saviizoliaciją, nutraukdami susitikimus su užsienio pareigūnais, mokslininkais ir kultūros atstovais, nes tai rusų jaunimui svarbu atsižvelgiant į išsilavinimą.
„Visai neseniai ponas Ušackas su savo patarėjais lankėsi Voronežo universitete mano kvietimu. Reikia pasakyti, kad susitikimo metu buvo kalbama labai svarbiais klausimais: apie Rusijos ir Europos Sąjungos santykius, apie Ukrainos padėtį, apie europinės politikos priklausomumą nuo JAV. Studentai galėjo išgirsti paties ambasadoriaus nuomonę. X-jame Rusijos rektorių sąjungos suvažiavime mūsų prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad tarptautiniuose santykiuose negalima leisti izoliacijos. Juk kultūriniai mainai, edukacinė sąveika yra kaip tik tai, kas mus jungia su likusiu pasauliu“, – įsitikinęs rektorius.
Valstybinio akademinio humanitarinių mokslų universiteto Mokslinės inovacinės valdybos jaunesnysis mokslinis bendradarbis Edvardas Česnokovas mano, kad jei valstybė neskirs dėmesio jaunimo politikai, po kelerių metų ji rizikuoja pamatyti tą jaunimą eiliniame maidane.
Rusijos propaganda
„Suprantama, jaunuoliai linkę sekti autoritetais, kaip pavyzdžiui, specialiai pas jus atvykusiais eurodiplomatais. Patys savaime jų pranešimai, aišku, grėsmės nekelia, – mūsų šalis yra laisva ir gerbia nuomonių pliuralizmą. Nuogąstavimą kelia pats destruktyvių idėjų diegimo į informacinę dienotvarkę, su kuria susipažįsta jaunimas, faktas. Ir šiuo atveju, man atrodo, valdžia pasielgė teisingai, tam priešpastatydama savo kontr dienotvarkę. Kitas dalykas, kad praktinis ŠMM instrukcijų įgyvendinimas priklauso nuo mokomojo ir patriotinio darbo kokybės ir atitinkamumo kiekviename atskirame universitete, kuris, deja, ne visur yra aukšto lygmens“, – pažymėjo Edvardas Česnokovas.
Globalizacijos Problemų Instituto direktorius Michailas Deliaginas „Izvestijoms“ sakė, kad europinės lavinimo programos Rusijoje iš pat pradžių buvo propagandinio pobūdžio.
„Šitos programos buvo pradėtos 1990-aisiais nuo formuluotės: išmokyti mus ko nors gero ir demokratijos. Tai yra, tuo metu buvo remiamasi tuo, kad bet kuris Vakarų veiksmas išeina Rusijai į naudą tik todėl, kad tai Vakarų veiksmas. Dabar situacija truputį pasikeitė, ir panašios prieigos pavyzdžiai nebėra priimtini. Gal yra programų, kurios moko gero, tačiau akivaizdu, kad dauguma jų padarytos dėl propagandos ir penktosios kolonos sudarymo. Jos, suprantama, turi būti uždarytos“, – pažymėjo jis.
Michailas Deliaginas įsitikinęs, jog ES ambasadoriaus ne tik programos, bet ir veiksmai turi būti atidžiai ištirti ir tapti profilinių žinybų ypatingos kontrolės objektu, pažymėjus, kad antirusiški Vygaudo Ušacko pasisakymai niekam nėra paslaptis, o jo prileidimas prie jaunos auditorijos yra „gana žalingas“.
„Jeigu ambasadorius Ušackas užsiima antivalstybine veikla, tai tokius ambasadorius reikia skelbti persona non grata ir išsiųsti iš šalies. Jokių sentimentų čia negali būti. Įsivaizduokite, kad Rusijos pasiuntinys Ukrainoje sugalvotų kalbėti aukštosiose mokyklose su rusiškos pozicijos pagrindu – jį ten paprasčiausiai sumuštų. Suprantama, kad mes esame pernelyg tolerantiški ir tokių dalykų daryti mums nereikia, tačiau imtis diplomatinių sankcijų mes galime. Ambasadorius privalo laikytis tam tikrų apribojimų, o jei jis juos peržengia, tai rodo jo profesinį netinkamumą. Todėl ir nereikia užsigauti, jei jo paprašys išvykti iš Rusijos Federacijos“, – pažymėjo Michailas Deliaginas.
Rusijos propaganda. Anastasijos Tailor – Lind (Time) nuotr.
