Politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad neįvykę du referendumai yra akivaizdi valdančiųjų nesėkmė.

„Pirmiausia reikia galvoti, kad darant referendumus jiems reikia pasiruošti, o ne tiktai populistiškai bandyti mobilizuoti rinkėją ir sukurti pramogą, kad jis tave paglostytų balsuodamas už tavo kandidatą. Tai, aš manau, kad tai tiktai parodo, jog trumparegystė ir nemokšiškumas vis dėlto gali būti baudžiamas“, – Eltai referendumų rezultatus komentavo R. Urbonaitė.

Komentuodama „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kalbas apie referendumo pakartojimą, politologė teigia, kad tokiais dalykais reikėtų nespekuliuoti. 

„Kartoti visada galima, bet, tiesą sakant, manau, kad negalima rengti referendumų tokiais klausimais kas pusmetį ar kas metus. Taip kad esmė yra ta, jog politikai neturi trumparegiškai, desperatiškai siekti kažkokio konkretaus rezultato, kurio jie patys užsimanė“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad kartu su prezidento rinkimais, Lietuvoje vyko balsavimas dėl dviejų referendumų – galimybės įgyti dvigubą pilietybę ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 06:45

Politologai Kęstutis Girnius ir Rima Urbonaitė. Eltos nuotr.
Politologų teigimu, pastarąsias dienas visuomenės dėmesį pritraukusioje uosto vadovo Arvydo Vaitkaus nušalinimo istorijoje bene sudėtingiausia tapo premjero Sauliaus Skvernelio padėtis. Ekspertų teigimu, Vyriausybės vadovui teks priimti sudėtingą sprendimą dėl tolesnės ministro Roko Masiulio ateities. 

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad R. Masiulio sprendimas atleisti Klaipėdos uosto vadovą A. Vaitkų nebuvo stebinantis. 

„Masiulis nelabai turėjo kitą pasirinkimą, nes susilaukė tiek valdybos abejonių, tiek ir visuomenėje kilusių labai daug klausimų“, – sakė R. Urbonaitė. Kita vertus, pabrėžė politologė, tokiu ėjimu R. Masiulis neįtiko iš esmės jį į ministeriją atvedusiems „valstiečiams“. 

„Dabar kyla klausimas jau ne kiek dėl Vaitkaus, kiek dėl ministro Roko Masiulio likimo apskritai. Panašu, kad tas sprendimas buvo priimtas nepasitarus nei su Ramūnu Karbauskiu, nei tikriausiai su premjeru. Tai buvo vienasmeniškas sprendimas. Tai rodo tiek Agnės Širinskienės, tiek Ramūno Karbauskio vakarykštės reakcijos. Vien iš jų buvo galima susidaryti įspūdį, kad ministro kėdė bus laisva“, – sakė politologė. 

Politologės manymu, R. Masiulio sprendimas atleisti A. Vaitkų yra smūgis valdantiesiems. 

„Vaitkus yra „valstiečių“ kandidatas, kurį jie visapusiškai rėmė ir atitinkamai dėl to mes turime gana komplikuotą situaciją. Dabar Masiulis žengė žingsnį, kuris yra būtent prieš jų labai remtą kandidatą į merus Klaipėdos mieste. Tai yra ėjimas prieš valdančiuosius ir todėl visiškai logiškai Masiulis pasakė, kad galbūt jam tai gali kainuoti ir postą“, – sakė R. Urbonaitė. 

Politologas Kęstutis Girnius pažymėjo, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis nevengia skubotai vertinti ir komentuoti situacijų. 

„Karbauskis ne kartą taip labai greitai pasisako ir tada po kiek laiko traukiasi, tai pamatysim, ką darys dabar. Daug kas priklausys nuo to, ar „valstiečiai“ norės šalinti Masiulį. Jeigu jie tikrai aiškiai išreikš, kad su juo negalima dirbti, tai aš manau, kad Masiulis garbingai atsistatydins“, – sakė docentas. 

Pasak R. Urbonaitės, aštriais ir skubotais pasisakymais apie ministro sprendimą atleisti A. Vaitkų ir ministerijos nuveiktus darbus valdantieji diskredituoja savo pačių anksčiau padarytus sprendimus. 

„Kaip paaiškinti tokius dalykus, kodėl būtent šis ministras buvo skirtas suvaldyti krizę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jeigu jau jis toks blogas, kaip dabar jį bando vaizduoti tie patys valdantieji? Kai kuriose vietose Agnė Širinskienė komentavo labai keistai, nes ji išreiškė abejones, kad būtent Masiulis painioja viešuosius ir privačius interesus (…) Jeigu jie (valstiečiai. – ELTA) žinojo apie interesų painiojimą, kodėl patys valdantieji nieko nesiėmė, kad ta problema būtų išspręsta, o prabilo tik dabar, kai Masiulis atleido Vaitkų?“, – komentavo R. Urbonaitė. 

Politologės teigimu, ši „valstiečių“ frakcijos kritika į nepatogią padėtį stumia premjerą Saulių Skvernelį, kuris šiuo metu nesiryžta pateikti aiškesnių savo vertinimų. 

„Iš Skvernelio mes kol kas sulaukėme tik tiek, kad jis norės išgirsti daugiau argumentų. Vis dėlto Skvernelis yra surištas su valstiečiais bambagysle, nors ir nėra partijos narys, bet tai jau nėra jokia reikšminga aplinkybė. Jo situacija irgi yra pakankamai kontraversiška. Jam pačiam atleisti arba teikti ministro atleidimą, kuris yra irgi pakankamai stiprus ir turintis vienus geriausių reitingų, nemanau, kad būtų vienareikšmiškai teigiamai įvertintas žingsnis“, – sakė politologė. 

K. Girniaus teigimu, S. Skvernelis šioje situacijoje neskubės priimti sprendimo. 

„Dėl Skvernelio, aišku, yra šiek tiek nepatogi padėtis, bet aš manau, kad jis jau yra išmokęs, jog jo staigūs pasisakymai ir kategoriški sprendimai pirmiausia kenkia jam pačiam (…) Manau, kad jis nori palaukti ir pamatyti, kaip reikalai susitvarkys“, – sakė K. Girnius. 

ELTA primena, kad sausį susisiekimo ministras R. Masiulis nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje. Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip Eltai sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių. 

Pirmadienį ministras gavo išvadas iš Uosto direkcijos valdybos ir pranešė atšaukiąs A. Vaitkų iš pareigų. Pirmadienis buvo paskutinė A. Vaitkaus darbo diena. 

Šis sprendimas sulaukė aštrios „valstiečių“ kritikos. Pats ministras prakalbo apie tai, kad sprendimas atleisti A. Vaitkų jam gali kainuoti ir postą.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.27; 05:30