Antradienį Prahos teismas už akių nuteisė Čekijos pilietį Martiną Kantorą 20 metų kalėti už dalyvavimą karo veiksmuose Rytų Ukrainoje. Tai žurnalistams pranešė teismo pirmininkas Janas Šottas.
 
„Teismas skyrė M. Kantorui 20 metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą teroristiniuose išpuoliuose prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius ir priklausymą juos vykdžiusiai teroristinei grupuotei, – sakė jis. – Nuteistojo kaltę pavirtino įkalčiai, tarp jų – ir jo susirašinėjimas su draugais, kur jis išsamiai aprašo, ką padarė“.
 
Anot J. Šotto, Čekijoje pirmą kartą paskelbtas nuosprendis pagal tokius straipsnius, kaip dalyvavimas rengiant teroro aktus ir dalyvavimas teroristinės grupuotės veikloje.
 
M. Kantoro advokatas prašė pripažinti jo ginamąjį nekaltu.
 
Nuosprendis gali būti apskųstas aukštesnei teismo instancijai.
 
Tyrimo duomenimis, M. Kantoras nuo 2015 metų aktyviai dalyvavo ginkluotame konflikte Ukrainos rytuose vadinamosios Luhansko liaudies respublikos pusėje. Nuteistasis šiuo metu yra Donbase. Čekijos teisingumo institucijos pasirengusios išduoti tarptautinį jo arešto orderį.
 
Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams be individualaus valdžios leidimo tarnauti užsienio armijose ir sukarintose formuotėse. Šis reikalavimas gali būti taikomas ir užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Čekijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.02; 08:33

Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.

I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.

Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.

Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.

Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2019.12.11; 14:15

Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodama į pirmadienį paskelbtą žinią apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus Lietuvos piliečiui advokatui Simonui Slapšinskui, kuris buvo vienas iš Lietuvos prokurorų, vadovavusių 1990 m. Sausio13-osios įvykių ikiteisminiam tyrimui, Generalinė prokuratūra primena, kad žinią apie Rusijos Federacijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams, susijusiems su Sausio13-osios byla, Rusijos informacijos agentūros išplatino dar 2018 m. metų liepos mėnesį.

Pirmadienį buvo pranešta apie tai, kad Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus S. Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.

Jokie oficialūs pranešimai apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus iš Rusijos Federacijos nėra gauti, praneša Generalinė prokuratūra.

Lietuvos prokuratūra pabrėžia, kad tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę.

Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.

Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis.

Prokuratūra taip pat primena, kad praėjusių metų gruodžio 19 d. buvo pranešta apie šiuo metu tebevykstantį ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Spaudos konferencijos metu generalinis prokuroras E. Pašilis nurodė, kad tam tikri šio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad Rusijos Federacijos žvalgyba nusitaikiusi į ypatingai jautrias mūsų visuomenei sritis, temas ir procesus, tarp jų – ir į vadinamąją Sausio 13-osios bylą.

Šios bylos nagrinėjimas teisme jau yra baigtas. Sprendimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti kovo 27 d.

Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 m. ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.19; 05:30