Didžiojoje Britanijoje namo šeimininkai aptiko savo lovoje miegantį vagį. Tai pranešė laikraštis „Daily Star“.
Incidentas įvyko Njulino mieste. Paaiškėjo, kad nevykėlis plėšikas yra 47 metų amžiaus Latvijos pilietis Atis Elksnitis. Jis atvažiavo į Njuliną, norėdamas įsidarbinti tenykščiame uoste, bet šis buvo uždarytas, ir latvis nusprendė pasigerti. Ieškodamas alkoholio, jis pateko į neužrakintus namus. Ten A. Elksnitis rado degtinės butelį, jį ištuštino, užsidarė kambaryje ir užmigo šeimininkų lovoje.
Negalėdami patekti į tą kambarį, namo savininkai nusprendė pažvelgti į jį pro langą. Išvydę savo lovoje nepažįstamą žmogų, jie iškvietė policiją. Netrukus pareigūnai sulaikė įsibrovėlį.
Latvijos pilietis prisipažino esąs kaltas dėl vagystės su įsilaužimu. Vyras teisinosi, kad dabar jam labai sunkus gyvenimo laikotarpis, ir sakė, kad gailisi dėl šio atsitikimo.
Jungtinės Karalystės teismas A. Elksničiui skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę.
„CityBee“ automobiliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris sako, kad neverta tikėti dalies įmonės klientų asmeninius duomenis nutekinusio programišiaus teiginiais apie lengvai prieinamus „CityBee“ duomenis.
„Kiek galima tikėti nusikaltėliu, kuris padarė nusikaltimą, pavogė ir paviešino (duomenis – ELTA), ir pats prisipažino, kad siekė pasipelnymo, prašė už tai pinigų? (…) Kilo daug diskusijų apie tai, kad ta informacija buvo padėta taip, jog buvo prieinama viešai. Tačiau kaip dauguma žmonių supranta tą viešumą? Tai nėra koks oranžinis konteineris, padėtas Katedros aikštėje, kur kasdien kiekvienas einantis gali jį atidaryti, pažiūrėti ir ten rasti mūsų klientų asmens duomenų“, – kalbėjo jis „Žinių radijui“.
„Klausyti vagies, kuris bando pateisinti tai, ką jis daro, kodėl vagia, nežinau, ar yra pats geriausias sprendimas, ir tikrai šiek tiek stebina, kad klausomasi vagies“, – pridūrė jis.
K. Kaikaris teigė, kad nutekinta duomenų bazė su trejų metų senumo klientų duomenimis buvo laikoma tokioje vietoje, kurioje paprastai niekas nesilanko.
„Tik nusikaltėlis, kuris ieško, knaisiojasi būtent tokių dalykų, sugebėjo juos rasti (…). Ir jis pats sakė, jog naudojo įrankius, kad galėtų nustatyti, kokie ten duomenys yra, ir juos pasiimtų“, – sakė jis.
Anot K. Kaikario, įmonė šiuo metu skiria papildomų išteklių, kad nusikaltimas būtų išaiškintas.
„Tikrai pasitikiu visomis mūsų teisėsaugos institucijomis, kurios daro tyrimus, bendradarbiaujame su jomis ir tikrai siekiame ir norime, patys skiriame papildomus resursus, kad tas nusikaltimas būtų išaiškintas, kaip ir nusikaltėlis ar nusikaltėliai“, – kalbėjo „CityBee“ vadovas, teigdamas, kad beveik neabejoja, jog nusikaltėliai bus išaiškinti.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjus, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informaciją, ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su pačia įmone. Tyrimą savo iniciatyva skelbia taip pat pradėjusi asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Anksčiau išplatintame „CityBee“ pranešime sakoma, kad duomenys, kurie buvo įkelti viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų, yra trejų metų senumo.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus regiono apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl užrašų ant buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio gyvenamos Upės gatvės asfalto, kuriuose buvo minimas ir pats ekspremjeras. Nukentėjusysis S. Skvernelis teismo posėdyje akcentavo, kad dėl šmeižikiško jo asmeniui adresuoto užrašo patyrė didelę moralinę žalą.
Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti Gediminui Vaitkevičiui. Jis yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu dėl praėjusių metų birželio mėnesį ant Vilniaus rajone esančios Upės gatvės ant asfalto užrašyto užrašo: „Skvernelis 1 kilometras vagies namas“.
G. Vaitkevičius posėdyje savo kaltės nepripažino. Jis taip pat išreiškė norą parodymus duoti bylos nagrinėjimo pabaigoje.
Tuo tarpu nukentėjusysis S. Skvernelis teigė dėl šio jo asmeniu adresuoto užrašo patyręs didelę moralinę žalą.
„Birželį važiuojant iš namų į darbą buvo pastebėtas užrašas ant kelio, kuriame yra pateikta šmeižikiška informacija, vandališku būdu ji pateikta. Aš tai pastebėjau, tai pastebėjo ir mano apsaugos darbuotojai, kaimynai, su kuriais bendraujame, šeimos nariai“, – teigė jis.
Ekspremjeras akcentavo, kad vandališku būdu birželio mėnesį ant Upės g. asfalto užrašytas šmeižikiškas užrašas neatitinka tikrovės.
„Nesu niekada niekuo kaltintas nei teistas dėl šmeižikišku būdu paskleistos informacijos, kad esu vagis. Tai tikrai sukėlė daugybę asmeninių išgyvenimų tiek man asmeniškai, tiek šeimos nariams, kadangi tai yra ir žmona, mažametis vaikas, kuris jau supranta“, – sakė jis.
S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę.
„Patyriau didžiulę moralinę žalą, tokie veiksmai yra nusikalstami, yra neleistini ir tai padarytas nusikaltimas, esu apšmeižtas ir dar tas nusikaltimas buvo padarytas niokojant valstybės nuosavybę vandališku būdu“, – pabrėžė jis.
S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad pamatęs užrašą ant kelio dangos jo nesusiejo su tuo metu viešoje erdvėje plačiai aptarinėjamu jo gyvenamos Upės gatvės asfaltavimo aplinkybėmis.
„Aš nedariau tokios prielaidos, kad būtent su tuo (susiję – ELTA), bet tam galėjo turėti įtakos tam tikrų politikų pareiškimai, kurie formavo visuomenės nuomonę“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2019 metų pabaigoje buvo pradėjusi tyrimą dėl Upės gatvės asfaltavimo aplinkybių. Tyrimas buvo pradėtas portalo 15min.lt paskelbtos informacijos pagrindu bei surinkus pirminius duomenis iš Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
15min.lt atliktas tyrimas skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės remontui. Taip pat buvo skelbta, kad tuometis premjeras posėdžiui, kuriame buvo skirstomos lėšos Vilniaus rajono kelių asfaltavimui, pirmininkavo. Buvo kelta abejonė, ar valstybės politiko veiksmai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams.
Visgi VTEK galiausiai nusprendė nutraukti tyrimus dėl S. Skvernelio elgesio, priiminėjant sprendimus Vyriausybės posėdyje dėl gatvių finansavimo.
Savaitgalį patruliuoja sustiprintos šaulių pajėgos. Šaulių sąjungos nuotr.
Vėlyvą sekmadienio popietę Vilniuje patruliuojantys šauliai sulaikė vagį, sprunkantį iš prekybos centro „Lidl“ Fabijoniškėse.
Apie 16.15 val. šaulių ekipažas, patruliuojantis Fabijoniškių gatvėje, pastebėjo iš prekybos centro „Lidl“ išbėgantį vyriškį su alkoholiniais gėrimais ir iš paskos bėgančią apsaugos darbuotoją.
Šaulių ekipažas bėglį sulaikė prie Fabijoniškėse esančių garažų ir pristatė į „Lidl“ apsaugos postą.
Netrukus ilgapirštis buvo perduotas atvykusiems policijos pareigūnams.
„Esame dėkingi šauliams už jų drąsą, greitą reakciją ir operatyvią pagalbą. Tai – iš tiesų puikus neabejingumo, susitelkimo ir pilietiškumo pavyzdys“, – sako „Lidl“ komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta.
Lietuvos šauliai jau antrą savaitgalį iš eilės sustiprintomis pajėgomis patruliuoja Lietuvos miestų gatvėse – teikia pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, padėdami kovoti su COVID-19 viruso plitimu. Šaulių pagrindinė užduotis – priminti gyventojams Vyriausybės priimtus sprendimus ir rekomendacijas dėl karantino.
Sekmadienį Vilniuje patruliuojantys šauliai policijos pareigūnams perdavė 3 neblaivius asmenis, ėjusius važiuojamąja kelio dalimi ir kėlusius pavojų sau bei aplinkiniams.Šeštadienį, šauliai pateikė daugiau nei 30 įspėjimų asmenims dėl alkoholio vartojimo viešose vietose.
Šį savaitgalį visoje Lietuvoje patruliavo daugiau nei 200 šaulių. Šauliai yra lengvai atpažįstami – jie tradiciškai dėvi šaulio uniformą su skiriamaisiais ženklais, taip pat geltonas liemenes su užrašu „Lietuvos šaulių sąjunga“.
Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sureagvo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad jis, būdamas ministru, apvogė valstybę. Kaip skelbia LRT radijas, R. Masiulis dėl šių teiginių neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
R. Masiulis LRT radijui teigė, kad pinigai buvo ne tik panaudojami, bet ir sutaupomi.
„Ponas Karbauskis žodžių kažkaip nevertina nei faktine, nei teismine prasme. Kaltinti žmogų tuo, ko jis nepadarė, mūsų valstybėje negalima. Įsisavinimas lėšų, kaip ir kiekvienais metais, vyksta dėsningai ir planuotai. Metų gale 30 mln. eurų persikels į kitus metus, ir čia, kas yra svarbu, nė vienas centas neprapuls. Neteisybė, kad nepanaudota. Visos tos lėšos, kurios liečia 2017–2018 metus, yra panaudotos, nė vienas centas neprapuolė, tik sumokamos sąskaitos ne visada iki kalendorinių metų galo, bet pinigai neprapuls, pinigai jau yra kontraktuoti“, – LRT radijo laidoje „Svarbus pokalbis“ sakė R. Masiulis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį tvirtino, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis apvogė valstybę. Pasak politiko, eksministrui nesugebant tinkamai eiti savo pareigų dirbant Vyriausybėje, susidarė 160 mln. eurų nepanaudotų lėšų suma, skirta kelių tvarkymui. Savo ruožtu R. Masiulis tvirtina, kad tokie teiginiai yra tiesiog melas.
Iš karto pasakysiu, kad, mano nuomone, negalima. Tačiau remiantis kai kurių teisėjų sprendimais, tai būtų leistina, nes žodis „pavogė” – tik populistika.
Tiesa, jau kitų teisėjų nuomone, už tokį klausimą galiu susilaukti baudžiamosios bylos su aiškiu nuosprendžiu: „Kaltas”.
Bet apie viską nuo pradžių. Prieš penketą metų vienas įsižeidęs politikas kitą politiką padavė į teismą (neminėsiu jų pavardžių, nes ne jos svarbiausios) dėl garbės ir orumo. Buvo pasakyti tokie žodžiai: „pavogė milijardus… per pagarsėjusius projektus iš vilniečių pavogta net pusė milijardo litų”.
Paminėjome Kovo 11-ają, jau suėjo 21-eri metai nuo nepriklausomos valstybes atkūrimo. Tai – džiugi šventė. Tik šiandienos realijos gerokai niūresnės.
Neseniai įvykę savivaldos rinkimai buvo iš esmės antikonstituciniai. Negalime teigti, kad tai – suklastoti rinkimai, nes masinių klastojimų tikrai nebuvo.
Tačiau šiuose rinkimuose buvo iš esmės pažeidinėjamos mažesniųjų partijų ir nepriklausomų kandidatų teisės. Jie susidūrė su didelėmis problemomis: kaip pateikti savo programas radijo ir televizijos laidose. O nepriklausomi kandidatai dar turėjo rinkti daugybę parašų tam, kad būtų įregistruoti.
Pažeidimų buvo ir daugiau, jų esmė – sudaryti išskirtines palankias sąlygas didžiųjų partijų atstovams. Kai kurių partijų atstovai džiūgauja, kad rinkimai praėjo sklandžiai. Tokių veikėjų norėčiau paklausti – kodėl džiaugiatės, ponai? Ką šie rinkimai pakeis Lietuvoje?
