Melitopolis, birželio 17 d. (Ukrinform-ELTA). Iš laikinai okupuotos Zaporyžios srities teritorijos okupantai veža vaikus į Čiuvašiją. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas apie tai pranešė „Telegram“.
„Okupantai iš Berdiansko rajono į saulėtąją Čiuvašiją išveža beveik 300 vaikų. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jau išsiųsti 48 vaikai, likusius planuojama išvežti keliomis pamainomis“, – rašė I. Fiodorovas.
Jo nuomone, užpuolikai vaikus išveža „už 1 600 km nuo namų“, kad galėtų manipuliuoti situacija Berdiansko kryptimi ir laikytų juos įkaitais.
Kaip pranešama, birželį okupantai išvežė pusantro šimto vaikų iš Luhansko srities Starobilsko rajono į Rusijos Federacijos Karačiajų-Čerkesijos Respublikos Kubanės rajoną.
Baltarusija
Kyjivas, gegužės 31 d. (ELTA). Ukrainos vyriausybė patvirtina, kad Baltarusijos teritorija, dalyvaujant šios šalies valdžiai, buvo prievarta perkeliami ukrainiečių vaikai ir karo belaisviai.
Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Pasak pareigūno, Rusijoje šiuo metu įkaitais laikoma daugiau kaip 27 tūkst. civilių.
„Turime patvirtinimą, kad per Baltarusijos teritoriją, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijos valdžiai, vyko tiek ukrainiečių vaikų, civilių įkaitų, tiek karo belaisvių priverstinis perkėlimas“, – sakė D. Lubinecas.
Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją.
Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.
Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.
Terorizmas
Seimui siūloma Rusijos Federacijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija.
Tokį rezoliucijos projektą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narys Saulius Skvernelis ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Rusijos Federacijos privati karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai samdiniai kelia grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui“, – sakoma dokumento projekte. Jo autoriai kviečia ir kitas valstybes pripažinti bendrovę „Wagner“ teroristine organizacija.
Dokumente siūloma Seimui griežtai pasmerkti bet kokių samdinių grupių, tokių kaip „Wagner“, įsteigtų remiant Rusijos Federacijos valdžiai, pasitelkimą vykdomiems agresijos nusikaltimams Ukrainoje.
Rezoliucijos projekte kalbama ir apie būtinybę Lietuvai priimti Terorizmo prevencijos įstatymą, numatantį konkrečius kriterijus, kuriais remdamasi Lietuvos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtintų teroristinių organizacijų sąrašą, o asmenims už dalyvavimą į šį sąrašą įtrauktų teroristinių organizacijų veikloje būtų taikomos sankcijos, apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose.
Rezoliuciją „Dėl privačios karinės bendrovės „Wagner“ pripažinimo teroristine organizacija“ siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad Wagner“ samdiniai „vykdo sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, kurie prilyginti terorizmui“.
„Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino, kuriam už kišimąsi į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisidėjimą prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taiko sankcijas, įkurta privati karinė bendrovė „Wagner“ yra šešėlinis Rusijos galios įrankis – iš Rusijos Federacijos vyriausybės nemokamai gauna karinę techniką, tokią kaip raketines sistemas „Grad“, tankus, šarvuočius, naudojasi Rusijos karine infrastruktūra, bendrovės kovotojus apmoko Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU)“, – pažymima rezoliucijos projekte.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES ir JAV privačiai karinei bendrovei „Wagner“ dėl jos dalyvavimo Rusijos kare Ukrainoje, taip pat dėl sunkių nusikaltimų vykdymo, įskaitant masines egzekucijas, prievartavimus, vaikų grobimus, fizinį smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane ir Malyje yra paskelbusios sankcijas.
Anot dokumento projekto, taip pat JAV Iždo departamentas yra pripažinęs privačią karinę bendrovę „Wagner“ tarptautine nusikalstama organizacija, o JAV Senate vyksta diskusijos dėl jos pripažinimo užsienio teroristine organizacija.
Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į Estijos parlamento pernai spalio 18 d. pareiškimą, kuriame kalbama apie būtinybę privačią karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija. Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose vyksta klausymai dėl šios karinės bendrovės įtraukimo į šios šalies teroristų sąrašą,
Seimo narės Rima Baškienė (k) ir Dovilė Šakalienė. Eltos nuotr.
Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kviečia Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus.
„Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija ir kaltinimai apie tai, kad Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos tendencingai formuoti kitokią visuomenės nuomonę vaikų teisių apsaugos srityje, galimai lengvinant vaikų paėmimą iš šeimų. Kviečiu Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus“,- pareiškė R. Baškienė.
Ji norėtų gauti atsakymą ir į kitą klausimą: dėl grasinimo susidoroti su parlamentare D. Šakaliene. „Grasinimai susidoroti su Seimo nare Dovile Šakalienė viešojoje erdvėje girdimi jau antrą savaitę kaltinant ją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio viena iš iniciatorių ji buvo. (…) Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į prokuratūrą dėl grasinimų nužudyti ir kitaip sutrikdyti Seimo narės Dovilės Šakalienės sveikatą. Linčo teismas negali būti toleruotinas demokratinėje valstybėje, todėl ir aš pasirašiau šį kreipimąsi“, – aiškina „valstiečiams“ atstovaujanti R. Baškienė.
Ji pastebi, kad penkiamečio Matuko nužudymas 2017 metų pradžioje ir vis besikartojantis tėvų smurtas prieš vaikus paskatino greičiau priimti vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, Seimas vieningai priėmė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (už šį įstatymą balsavo 116 iš 116 užsiregistravusių Seimo narių).
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
„Tada ir dabar akcentavome, kad pozityvios tėvystės ugdymas, įvairiapusė pagalba, parama ir pagarba šeimai, nesitaikstymas su smurtu ir bausmėmis turi tapti mūsų gyvenimo norma, o įstatymo įgyvendinimas turi būti atsakingas ir grindžiamas protingumo kriterijais“, – sako R. Baškienė.
Ji apgailestavo, kad konkretūs pavyzdžiai (ypač Kaune) parodė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo spragas. „Jos jau dabar skubiai taisomos. Kviečiame ir vertiname kiekvieną pasiūlymą ir pagalbą šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus, nes kuriamos sąmokslo teorijos, visuomenės priešinimas, grasinimas Seimo nariams ar vaikų teisių srityje dirbantiems pareigūnams nėra tinkamas kelias“, – mano R. Baškienė.
Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti D. Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.
Vilniaus apygardos prokuratūroje ketvirtadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo grasinimo nužudyti ir šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo narės Dovilės Šakalienės ir kitų Seimo narių pareiškimus. Juose teigiama, kad pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiami komentarai, iliustracijos ir pasisakymai, nukreipti prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę, taip pat buvo tiesiogiai grasinama ją nužudyti.
Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose skelbiama Seimo narę D. Šakalienę šmeižianti informacija, kad ji neva, pasinaudodama savo kaip Seimo narės įgaliojimais, grobia vaikus bei pelnosi iš prekybos vaikais.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.
Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę, primena ELTA.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Kovo 11-osios Akto signataro, Lietuvos Seimo nario Algirdo Patacko viešas laiškas, adresuotas Norvegijos parlamento nariams. Laiške – Algirdo Patacko požiūris į Norvegijos struktūras, iš Lietuvos pilietės atėmusias sūnų Gabrielių.
Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras.
Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.
