„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Gruodžio pradžioje Vilnius septyniolikai dienų buvo suparalyžiuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profsąjungos suorganizuoto neterminuoto vairuotojų streiko dėl „vergiškų“ darbo sąlygų. Po sudėtingų derybų jis pasibaigė abiejų ginčo pusių kompromisu, kuris neatitiko visų nei vienos, nei kitos pusės tikslų.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes tarp VVT vadovybės ir profsąjungos buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Visgi, nesutarus dėl naujos kolektyvinės sutarties sąlygų, nuo gruodžio 5 dienos prasidėjo neterminuotas darbuotojų streikas.
Streiko pradžioje VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdo Markevičius tikino, kad VVT vadovybės teiginiai ir vadovų pasisakymai, kuriuose teigiama apie gerinamas darbuotojų sąlygas, yra melagingi, nes tikrovėje nieko nėra daroma, tik kasmet keliami vis nauji neįvykdomi pažadai skirti nuraminti visuomenei. Tuo pat metu, anot profsąjungos teiginių, realios vairuotojų darbo sąlygos buvo bloginamos, o ne gerinamos.
„Lietuvoje, priešingai negu Europos Sąjungoje, norima pereiti prie autokratinio stiliaus valdymo. Tai yra viską nuleisti iš viršaus į apačią, negirdint darbuotojų ir nežiūrint į jų lūkesčius ir interesus“, – streiko pradžioje Eltai teigė A. Markevičius.
Pirmosiomis streiko dienomis į Vilniaus gatves išvažiavus mažiau nei 50 proc. autobusų VVT vadovybė kreipėsi į teismą su prašymu stabdyti streiką. Bet gruodžio 8 dieną užtikrinus reikalingą aptarnaujamų viešojo transporto priemonių kiekį, teisminis procesas buvo nutrauktas. Po šio įvykio iki streiko galo buvo užtikrintas pagal įsipareigojimus reikalingas autobusų ir troleibusų reisų kiekis.
Visgi derybos streiko metu buvo sudėtingos – VVT vadovybė kaltino profsąjunga dėl „banguojančių“ ir nenuoseklių pozicijų.
„Kartais mums patiems nėra aišku, ko siekia profesinė sąjunga ir kokie reikalavimai iš tikrųjų yra keliami. Nes viešai yra pateikiama visokių versijų. Kartais susitelkiama į darbuotojų darbo sąlygas. Kitus kartus eskaluojama tema, dėl higieninių patalpų“, – derybų metu tvirtino VVT direktorius Darius Aleknavičius.
Tuo pat metu A. Markevičius žurnalistams dažnai teigė, kad įmonė susitikimų ir derybų metu keldavo vis naujus reikalavimus, vėl keldavo konfliktus dėl jau anksčiau susitartų punktų ir nesiekė konstruktyvios diskusijos.
„Profesinė sąjunga naujų kažkokių reikalavimų ar naujų kažkokių sąlygų įgyvendinimo nekelia ir nekels. Priešingai, matome, kad būtent bendrovė kelia naujas sąlygas, grįžta prie jau sutartų punktų ir keičia juos“, – komentavo profsąjungos vadovas.
Streikas taip pat galimai užsitęsė, nes profsąjunga ir vadovybė antrąją streiko savaitę nesusitiko tris, o trečiąją – du kartus. Taip pat kartais buvo matomas visiškas komunikacijos nutraukimas, kai pusės visiškai nebendravo tarpusavyje nei gyvai, nei skambučiais ar kitais susisiekimo būdais.
Politinių veikėjų įsitraukimas
Nuo antrosios streiko savaitės pradžios į streiko eigą ir derybas buvo galimas matyti įsitraukimas iš politikų ir valstybės institucijų.
Pirmiausiai į derybas įsitraukė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris laikėsi pozicijos, jog kompromisas bus pasiektas greitai ir streikas pasibaigs.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja jau savaitę. Per šią savaitę derybos vyksta kasdien, įskaitant ir vadovų konsultacijas savaitgalį. Ieškant kompromiso į priekį pasistūmėta jau neblogai, tačiau dar liko keletas punktų, dėl kurių nesutarta“, – gruodžio 12 dieną rašė R. Šimašius.
Antrąją streiko savaitę į derybas taip pat buvo pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir profsąjungos „Solidarumas“ atstovai.
Antrosios savaitės pabaigoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra pasiruošusi padėti siekiant galutinio susitarimo derybose, nors teigė kad atsakomybės už derybų rezultatą nepriims.
„Nors Vyriausybė negali prisiimti atsakomybės už šių derybų rezultatą, bet vis dėl to mes esame nusiteikę padėti susitarti. Ir aš labai noriu tikėtis, kad tikrai šiuo klausimu bus susitarta“, – gruodžio 15 dieną tikino ji.
Prieš streiko pabaigą, gruodžio 21 dieną, Seimo opozicija planavo teikti svarstyti rezoliuciją, kurioje keliamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą norint išspręsti streiko keliamas problemas. Ši rezoliucija turėjo būti nagrinėjama gruodžio 23 dieną, bet streikas pasibaigė viena diena anksčiau.
Galutinis susitarimas – kompromisas be tikrų laimėtojų ar pralaimėtojų
Bet ketvirtadienį, gruodžio 22 dieną, buvo pasiektas ir visuomenei paskelbtas galutinis VVT profsąjungos ir vadovybės susitarimas ir streikas buvo užbaigtas.
Anot VVT profsąjungos po streiko su VVT vadovybe buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis į kurią įtraukta atlyginimo apmokėjimo sistema su aiškesne nei anksčiau vertinimo sistema.
Taip pat nustatyti aiškūs premijų ir priemokų kriterijai ir įtvirtinta tai, kad kartą per metus peržiūrimas atlyginimo indeksavimas, bei buvo sugrąžinti priedai už darbo stažą įmonėje.
Galiausiai, buvo įvestos aiškios priemones, kuriomis užtikrinamas darbuotojų poilsis ir pertraukos.
Tam, kad streikas būtų nutrauktas, VVT vadovybė profsąjungai ir streike dalyvavusiems vairuotojams pažadėjo, kad nedalyvavimas darbe dėl dalyvavimo streike nebus įskaičiuojamas apskaičiuojant sveikatingumo priemokos išmokėjimą 2022/23 metais ir darbo sąlygų pagerinimui skirs papildomus 30 tūkst. eurų. Troleibusas. Slaptai.lt nuotr.
„Šiandien ryte buvo pasiektas kompleksinis sutarimas, kuriuo buvo įtvirtintos tiek kolektyvinės sutarties nuostatos ir joje numatyti pagerinimai, kitaip tariant viskas, kas buvo suderėta praeitą penktadienį”, – gruodžio 22 d. žurnalistams teigė D. Aleknavičius.
Visgi, išpildyti buvo ne visi profsąjungos keliami reikalavimai. Pavyzdžiui VVT atsisakė sumokėti dalines algas streike dalyvavusiems vairuotojams. Vilniaus miesto savivaldybė
„Nei viena iš šalių nelaimėjo, bet tuo pat metu ir nebuvo jokios šalies kuri gavosi kaip pralaimėtoja. Tai yra mūsų visų kompromisas. Tad šiandienai užtikrinsime tiek sau darbo sąlygomis patenkinamas, tiek Vilniečiams įperkamas transporto paslaugas”, – ketvirtadienį tikino A. Markevičius.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo streiko pradžios iki galo išliko arti 500. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Iš viso VVT dirba 1830 darbuotojų, per 1100 iš jų – vairuotojai.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, kalbėdama apie ketvirtadienį pasibaigusio „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų streiko rezultatus, teigia, kad tai istorinis darbuotojų laimėjimas.
Pasak jos, tai vienintelis iš tikrųjų pasisekęs streikas Lietuvoje ir tai gali turėti įtakos tam, kaip įmonių darbuotojai gins savo teises ateityje. Visgi, jos manymu, tam tikrais aspektais VVT darbuotojai savo interesų apginti nesugebėjo.
„Šis streikas, tai turbūt istorinis laimėjimas darbuotojų. Žiūrint į streikų istoriją Lietuvoje, tai turėjome kelis bandymus streikuoti, bet arba, kaip buvo matoma „Švyturio“ atveju, buvo neleista streikuoti, o „Achemos“ atveju streikas yra kaip ir dar nepasibaigęs. Tai šiandien matome, iš tikrųjų baigtinį procesą. Ir galima sveikinti darbuotojus, kad tai buvo pasiekta“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Pasak LPSK pirmininkės, tai kad VVT vadovybė streikavusiems vairuotojams dalinių algų neišmokės, yra darbuotojų pralaimėjimas. Jos teigimu, streikas yra darbdavio nekompetencijos rezultatas, tad jam ir turėtų tekti atsakomybė dėl darbininkų laiko apmokėjimo.
„VVT vienareikšmiškai turėjo išmokėti dalines algas streikuojantiems vairuotojams. Darbo kodeksas numato tokią galimybę. Ir reikia atskirti tai, kas yra streikas, nuo pravaikštos. Nes vienur, darbuotojas pats nusprendžia neateiti į darbą dėl savų priežasčių, jis neatlieka jokios funkcijos, tad darbdavys jam nemoka. Bet šiuo atveju, darbuotojai ėmėsi kraštutinės savo teisių gynimo priemonės ir darbdavys juos išstūmė į tokią situaciją. Tai visas tas procesas ir paslaugos netiekimas buvo absoliuti darbdavio kaltė“, – aiškino ji.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
I. Ruginienė taip pat tikisi, kad VVT vairuotojų streiko pavyzdys parodys Lietuvos darbuotojams, jog šie neprivalo kęsti blogų darbo sąlygų. Visgi, jos manymu, tai, kad VVT vairuotojų streikui suorganizuoti prireikė dviejų metų, parodo dabartinio darbo kodekso trūkumus.
„Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbuotojai suaktyvės ir nustos kentėti. Šis streikas d avė kelias pamokas. Pirma, jis parodė naujojo darbo kodekso netobulumą, kad ten viskas surašyta taip, kad streikai praktiškai neįmanomi būtų pradėti. Nes tiek „Achemos“, tiek VVT atvejais turėjo du ar trys metai praeiti, kol realiai žmonės galėjo streikuoti. Kitas dalykas, šis streikas parodė, kad tik per darbuotojų nepasidavimą visokioms pagundoms ir darbdavio spaudimui, galima pasiekti teigiamos naudos. Tik dėka darbuotojų vienybės, buvo gautas toks laimėjimas“, – tvirtino LPSK pirmininkė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi VVT darbuotojų neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad pirmadienį įvykęs derybų tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos raundas buvo nekonstruktyvus.
Pasak jo, šeštadienį iškeltas reikalavimas sumokėti streikuojantiems darbuotojams algas buvo profsąjungos atsiimtas, bet pirmadienį buvo iškeltas naujas reikalavimas – dar didinti darbuotojų algas.
„Savaitgalį jie iškėlė naują reikalavimą – streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę darbo užmokesčio. Šiandien derybose jie šį reikalavimą atsiėmė, tačiau iškėlė naują (arba grįžo prie seno, dėl kurio jau buvo sutarta) – prašo vairuotojo atlyginimus padidinti dar 9 proc.“, – savo feisbuko paskyroje komentavo R. Šimašius.
Meras teigė, kad toks algos padidinimo reikalavimas buvo iškeltas dar praeitais metais, kai buvo organizuojamas VVT vairuotojų streikas. Bet, pasak jo, vairuotojų algos nuo tada kilo trečdaliu ar net daugiau.
„Priminsiu, kad toks profsąjungos reikalavimas buvo iškeltas dar pernai. VVT ne tik atsižvelgė į jį, bet net padvigubino – nuo lapkričio VVT vairuotojų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., o jei pridėsime balandį buvusį 11 proc. vidutinį augimą, galime skaičiuoti, kad vien šiemet vairuotojų atlyginimų vidurkis augo bent trečdaliu. Dabar jis atitinka Vilniaus atlyginimų vidurkį ir yra didesnis nei konkuruojančiose pervežimų įmonėse“, – tvirtino R. Šimašius.
Politikas pridėjo, kad tolimesnis algų kėlimas būtų tiek neparemtas jokiu poreikiu ar aktualia priežastimi, tiek finansiškai neišgalimas iš VVT ir miesto pusės.
„Pridėti dar 9 proc. nebūtų jokio pagrįstumo, o ir finansiškai nepakeliama VVT ir miestiečiams. Mieste viešasis transportas yra esminis poreikis, tačiau juk ne vienintelis, o kelti bilietų kainos irgi nesinori“, – aiškino sostinės vadovas.
Galiausiai R. Šimašius paprašė, kad VVT profesinė sąjunga nebekeltų daugiau naujų reikalavimų ir nuo antradienio stabdytų streiką. Taip pat, jo manymu, jau patys vairuotojai laukia streiko pabaigos, kadangi apie 30 jau grįžo dirbti.
„Todėl dar kartą kviečiu VVT profesinę sąjungą dar šiandien pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri jau tinka abiem pusėms, nebekelti naujų finansinių reikalavimų ir nuo rytojaus stabdyti streiką. Visi vilniečiai to laukia, dalis vairuotojų jau patys grįžta iš streiko į darbą (vien šiandien tokių turime apie 30). Streiką laikas stabdyti ir visiems ramiai taikoje eiti ruoštis šventėms“, – rašė Vilniaus meras.
ELTA primena, kad gruodžio 5 d. prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
Gruodžio 19 d. duomenimis, streikuoja 433 darbuotojai. Nuo streiko pradžios iš viso į darbą grįžo 97 darbuotojai, nuo ketvirtadienio tai padarė 30 darbuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
„Vilniaus viešojo transporto” vairuotojų streikas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad penktadienį įvyko konstruktyvus derybų tarp „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos derybų raundas bei buvo sutarta dėl visų esminių Kolektyvinės sutarties punktų ir streiko reikalavimų. Tačiau, pasak jo, profsąjunga šeštadienį iškėlė naują reikalavimą, kuriam savivaldybė bei VVT vadovybė nepritaria.
„Vakar buvo itin konstruktyvus derybų raundas – pagaliau sutarta dėl VISŲ esminių Kolektyvinės sutarties punktų ir streiko reikalavimų. Logiška, nes ir taip pagerintos darbuotojų sąlygos tampa vis geresnės, saugiklių darbuotojams dabar dar daugiau. Šiandien šį susitarimą aptarė ir naujų pastabų jam neturėjo VVT darbuotojų profesinės sąjungos taryba – todėl mes (VVT ir savivaldybė) iš savo pusės jau esame pasirengę pasirašyti naują Kolektyvinę sutartį. Ji jau parengta, trūksta parašų. Bet šiandien profesinė sąjunga, deja, iškėlė naują reikalavimą dėl streiko užbaigimo – jie reikalauja streikuojantiems darbuotojams sumokėti pusę atlygio“, – savo feisbuko paskyroje pranešė R. Šimašius.
Jo manymu, toks reikalavimas yra neteisingas ir tam įvardijo keturias priežastis, kuriose akcentuojamas tokio reikalavimo nesąžiningumas nestreikavusių darbuotojų atžvilgiu bei VVT finansinės situacijos bloginimas.
„Pirma, Darbo kodeksas nurodo, kad streikuojantys darbuotojai atlygio negauna (nebent susitaria kitaip – bet mūsų pozicija buvo aiški nuo derybų pradžios). Streikas yra kraštutinė priemonė, jis yra žalingas abiem pusėms, ir darbuotojų profesinė sąjunga tai žinojo prieš jį pradėdama. Antra, tai nebūtų sąžininga nestreikavusių darbuotojų atžvilgiu, tai būtų demotyvacija jiems. Trečia, streikas blogina VVT finansinę situaciją (atsiranda baudos dėl nevykdomų maršrutų), o mokėjimai nedirbantiems darbuotojams turėtų didelių neigiamų finansinių pasekmių“, – aiškino sostinės vadovas.
„Ketvirta, girdėjome, VVT profesinės sąjungos pirmininkas dar prieš streiką pažadėjo streikuojantiems darbuotojams mokėti kompensacijas (po 40 eurų už dieną) – kviečiu jį laikytis šio pažado. Tuo labiau, kad profesinė sąjunga lėšų tam turi – iš narių mokesčių ir VVT per pastaruosius penkerius metus ji yra gavusi apie 1,5 mln. eurų pajamų. Dabar puiki proga parodyti rūpestį darbuotojais ir kompensuoti jiems streiko dienas“, – pridėjo jis.
Galiausiai politikas pasidžiaugė, kad profsąjunga įrodė, jog konstruktyvus pokalbis yra įmanomas ir, anot jo, pasirašyti Kolektyvinę sutartį VVT vadovybė pasiruošusi pasirašyti jau sekmadienį.
„Profesinė sąjunga vakar įrodė, kad konstruktyvus pokalbis yra įmanomas. Ačiū jiems. Suderėtos sąlygos tenkina vairuotojus – kviečiu dar šiandien atsiimti naujai atsiradusį reikalavimą sumokėti streikuojantiems darbuotojams. Kolektyvinę sutartį, kurios visi punktai jau suderinti, esame pasiruošę pasirašyti jau rytoj, kad pirmadienį visi autobusai galėtų išvažiuoti į miestą, o vairuotojai vėl pradėtų gauti atlygį už darbą“, – sakė Vilniaus meras.
„Labai tikiuosi, kad profesinė sąjunga šį kvietimą išgirs ir miestiečiai nebeturės nepatogumų keliauti po Vilnių“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad praeitą pirmadienį prasidėjo neterminuotas VVT darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT profsąjungos teigimu, gruodžio 12 dieną streike dalyvavo 582 vairuotojai.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai toliau nerandant sutarimo, penktadienį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Trečiadienį VVT profesinė sąjunga derybų metu turėjo pateikti savo atsakymus į VVT vadovybės antradienį pasiūlytą kompleksinį sprendimą. Anot VVT valdybos komentarų, šis susitikimas neįvyko.
Visgi, anot VVT komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitės, ketvirtadienį VVT vadovybei ir profsąjungai pavyko susitikti ir derybos tęsėsi. Tikimasi, kad derybos galės įvykti ir penktadienį.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo darbo savaitės pradžios iki dabar išlieka arti 500. Penktadienį buvo lygiai 472 streikuojančių vairuotojų.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
Vilniaus vairuotojų streikas. Slaptai.lt fotografija
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovybei ir profesinei sąjungai nerandant sutarimo, savaitgalį tęsis VVT vairuotojų paskelbtas neterminuotas streikas.
Ketvirtadienį vykusių derybų metų buvo tikėtasi „proveržio“, tačiau pasak VVT direktoriaus D. Aleknavičiaus, penktadienio rytą vykusios derybos tarp VVT profsąjungos ir VVT vadovybės derybos buvo „žingsnis atgal“.
Nors VVT streiko ir savaitės derybų apžvalgos spaudos konferencijos metu buvo išreikštas noras pratęsti derybas penktadienio popietę, antras derybų etapas neįvyko.
Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT teigimu, streikuojančiųjų darbuotojų skaičius nuo darbo savaitės pradžios iki dabar išlieka arti 500. Penktadienį buvo lygiai 472 streikuojančių vairuotojų.
Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas. Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.troleibusai
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
